Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui P. M., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. Z., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė panaikinti 2014 m. rugsėjo 3 d. Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą Nr. AD-110 ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūnas 2014 m. rugsėjo 15 d. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą Nr. 22P-18365432-14 nurodydamas pažeidimo esmę, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 20.00 val., G. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 str. 2 d., 3 d., ir 1.138 str., savo valia, užėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą V. J., kuri nurodo, kad minėtas butas priklauso jai ir ji neleido G. K. į jį eiti, t. y. tokiais savo veiksmais G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.

Komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-110/2014, kuriuo G. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsiliepime nurodė, kad atsakomybė už asmens būsto neliečiamumo pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. 2 d.). Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti nusižengimo požymiai bei skunde nurodyti argumentai savo kokybine ir kiekybine išraiška atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnyje numatytą veiką, todėl yra nepakankami padaryti išvadą, kad G. K. nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini), duotu raktu atsirakinęs duris ir pasiimdamas savo įrankius, įgyvendino savo teisę, kito asmens atžvilgiu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje, sudėties. Nurodo, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių buto (duomenys neskelbtini), priklausomybę, nenurodė konkrečių įrodymų, kurie jo manymu šioje byloje patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens kaltę, pasireiškiančią savavališku teisės įgyvendinimu kito asmens atžvilgiu, pažeidžiant nustatytą tvarką, nors pareiga surinkti ir pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, t. y. institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.). Mano, kad komisija kolegialiai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir J.. Ji susirado, kad yra darbelis, kapitalinis buto remontas. Ji prisistatė kaip buto savininkė. Jokių dokumentų nepateikė. Sutarė, dėl darbų, dėl kainos. Sutarties nedarė. Darbus pradėjo 2014 metų vasarą. Padarė beveik viską. Ji mokėjo grynais. Pametė jos buto raktą, negalėjo kitą dieną nuvažiuoti į darbą. Jai skambino, ji nekėlė telefono, paskui parašė žinutę. Ji vakare paskambino ir pasakė, kad nuvažiuotų devintai valandai, bus jos sesuo ir paduos raktą. Klausė, ar gali nuvažiuoti į Garliavą, ten jos sesuo gyvena. Sutarė, kad devintai valandai nuvažiuos. Buvo prieš devintą nuvažiavęs, pralaukė apie pusvalandį. Dirbo kasdien, buvo duotas buto raktas, pats įeidavo. Įrankius laikė ten pat. Kitą rytą pasakė, kad jis nereikalingas, atsisakė paslaugų. Parašė žinutę, kad grąžintų įrankius. Ji buvo dar neatidavusi apie 1000 litų. Ji paprieštaravo, sakė neduos daiktų, kol nesutvarkys laiptinės, kad kaimynai galėtų vaikščioti. Jis ieškojo rakto. Vieną dieną paskambino draugo panelė ir pasakė, kad rado raktą. Atvažiavo į butą, susirinko įrankius ir išvažiavo.

Liudytoja V. J. paaiškino, kad remontavo tėvui priklausantį butą. Birželio mėnesį sutarė žodžiu dėl darbų ir kainos. Jis turėjo pritvirtinti plokštes prie sienų, plokštės buvo nupirktos, pasakė kainą. Tuo metu sutarė tik dėl plokščių. Vėliau, kai atliko tą darbą, ji buvo patenkinta, sutarė, kad atliks daugiau darbų. Statė pertvaras iš karkaso, gipsą tvirtino, lubas darė, elektrą, grindis darė, santechniką, daug padarė, bet per pusę metų. Dirbo su pagalbininku. Sutarė už kvadratą 15 litų. Sutartis buvo žodinė. Ji davė raktą, butas buvo negyvenamas. Tuo metu ji gyveno Alytuje. Jis pradėjo dirbti birželio mėnesį, o konfliktas įvyko rugsėjo mėnesį. Buvo iš firmos atėjęs žmogus, neapsiėmė, nes per mažas objektas. Sunku buvo surasti žmogų. Kas savaitę žadėjo pabaigti darbus ir niekaip nebaigė. Vieną dieną penktadienį paskambino, kad pametė raktą. Pasakė, kad ieškotų, nes reikės keisti spyną. Sekančią dieną parašė žinutę, kad rakto nerado. Sekmadienį vėl parašė, kad rakto nerado, ką daryti. G. siūlėsi atvažiuoti į Alytų ir paimti raktą, nes jautėsi kaltas. Sutarė, kad sesuo važiuodama pirmadienį atveš raktą. Parašė, kokiu laiku G. būti. Parašė vieną žinutę, paskui laiką pakeitė. Jis buvo ankstesniu laiku, labai susierzino, kad tuo laiku nieko nebuvo. Sesuo kai nuvažiavo, jo jau nebuvo. Jis parašė žinutę, kad raktą paliktų po kilimėliu. Po kilimėliu rakto nenorėjo palikti, nes, kai buvo kartą raktas paliktas po kilimėliu, tai kažkas įėjo į butą, taip pasakojo G.. Dar pasakė, kad dingo jo grąžtai. Sesuo užėjo į butą ir pasakojo kiek ten padaryta. Susidarė vaizdas, kad per savaitę nieks nepadaryta. Pasakė, kad yra ten jų įrankiai. Parašė G. žinutę, kad rakto nepaliks ir jis nedirbs. G. skambino, praleido tą skambutį. Po to parašė žinutę, piktą. Pasakė, kad jai nedirba ir rakto nepaliko. Jis suprato, kad jam nebuvo duotas leidimas įeiti į butą. Jis pareikalavo įrankių. Ji buvo jam permokėjusi. Prašė, kad G. iškuoptų laiptinę, tada atiduos įrankius, kitu atveju atiduos įrankius vėliau. Nesakė, kad įrankių neatiduos. Sekančią dieną nuvažiavo į butą ir įrankių nebuvo. Ji neturėjo galimybės atiduoti jam daiktų, nes buvo Alytuje. Ji pasakė, kad atiduos daiktus vėliau, tai normalu. Kitu atveju galėjo eiti į teismą ir bandyti išreikalauti iš G. nuostolius teisiniu būdu. Prieš tai bandė susitarti. Ji jį nusamdė. Sutinka, kad ji darbdavys. Tuo metu įgaliojimo dėl buto neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-782-327/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/836874) [2015-01-22]).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. įtvirtina administracinę atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Taigi, šiuo atveju būtina buvo nustatyti, ar G. K. atlikdamas byloje nustatytus veiksmus savo teisę vykdė pažeisdamas įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Ginčo dėl paties įvykio nėra.

Visi pripažįsta, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 20:00 val., G. K., užėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pasiėmė jam priklausančius darbo įrankius.

V. J. pripažino, kad tuo metu ji nebuvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, nei savininke, nei ji buvo oficialiai įpareigota butu rūpintis. Pripažįsta, kad dėl buto remonto ji su G. K. susitarė žodžiu 2014 m. birželio mėnesį, o konfliktas kilo rugsėjo mėnesį. Buto raktą davė pati ir leido G. K. į butą patekti laisvai. Pretenzijų neturėjo iki konflikto. Konfliktas kilo, kai G. K. informavo, kad pametė buto raktą. Pagal G. K. ir V. J. paaiškinimus nebuvo tinkamai susitarta dėl buto rakto perdavimo G. K.. V. J. pradžioje norėjo, kad G. K. atvyktų į Alytų, kur ji gyveno, vėliau sutarė, kad raktą perduos sesuo, bet įvyko nesusipratimas dėl rakto perdavimo. Vėliau prasidėjo konfliktas, vienas kito įžeidinėjimai, nesutarimai.

Teismas atkreipia demesį, kad asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo savo interesais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas byloje Nr. N-575-741-12) (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-938-530/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864747) [2015-01-22]).

Formaliai G. K. veiksmai galėtų būti vertinami kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., bet teismas mano, kad V. J. elgėsi neteisingai ir nevisiškai teisėtai. Dėl buto remonto nebuvo sudariusi jokios tinkamos sutarties. Butą bei raktą nuo buto G. K. perdavė tik pasitikėjimu, žodiniu būdu. Konfliktas kilo dėl smulkmenos, dėl pamesto rakto, beveik baigus buto remontą. V. J. pradėjo reikšti reikalavimus tik kilus konfliktui. Teismas atkreipia dėmesį, kad G. K. pateko į butą, į kurį jam buvo leidžiama patekti, bute jis laikė savo įrankius, kurių V. J. sulaikyti neturėjo teisės. Svarbiausia butas buvo tuščias, jame niekas negyveno, kad jame būtų buvę V. J. daiktų duomenų nepateikta, V. J. nebuvo nei buto savininkė, nei tuo metu įgaliota juo rūpintis, todėl V. J. interesai galimai pažeisti formaliai.

Teismas nustatė, kad G. K. darė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontą nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. Jį samdė V. J.. Buvo sutarta dėl darbų, atlygio, darbo vietos. V. J. pripažino, kad ji buvo G. K. darbdavė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas byloje Nr. N-442-1178-12. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/495827) [2015-01-22]).

Teismas mano, kad būtina ištirti buvusius darbinius santykius tarp V. J. ir G. K., todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina atlikti išsamų tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.

nutaria:

Kauno apskrities VPK skundą atmesti.

Nutarimui įsiteisėjus bylos medžiagas pateikti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai darbinių santykių tarp V. J. ir G. K. išsamiam tyrimui atlikti.

Nutarimas dalyje dėl skundo atmetimo per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Likusioje dalyje nutarimas neskundžiamas.