Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ad­ministracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria nutraukta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. E. V. atžvilgiu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-13 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos sky­riaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėja surašė administracinio teisės pažei­di­mo protokolą E. V. dėl to, kad 2013-12-10 apie 13 val. ji neturėdama nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminio globėjo, t. y. VšĮ „Marijampolės vaiko tėviškės na­mai“ žodinio ar rašytinio sutikimo, nesuderinusi su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais, nepil­na­me­tei E. J. teikė socialines psichologines paslaugas. Tokiais savo veiksmai E. V. nesi­laikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė kito asmens ginčijamą teisę, nepa­da­ry­dama žymios žalos nepilnametei E. J., t. y. kaltinama padariusi administracinį teisės pa­žei­dimą, numatytą ATPK 188 str.

Atsiliepimu į skundą E. V. atstovas advokatas D. P. prašo Mari­jam­­po­lės rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutartį palikti nepakeistą, apeliacinio skundo neten­kin­ti, bylą na­grinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nemažas kiekis skunde nurodytų teiginių tiesiogiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o apelianto išdėstyta pozicija aiškiai patvirtina pirmos instancijos teisme paaiškėjusią aplinkybę, kad pats apeliantas maišosi už kokius veiksmus ir kokiu pagrindu siekia nubausti E. V.. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad E. V. 2013-12-10, 13 valandą būtų prisistačiusi save įstatymine E. J. atstove, būtų siekusi tapti įstatymine jos atstove, perėmusi ir pasinaudojusi nors kokiomis VšĮ „Marijampolės vaiko tėviškės namai“ tei­sė­mis, trukdytų VšĮ „Marijampolės vaiko tė­viš­kės namai“ atlikti nors kokias jo pareigas ar realizuoti jo teises. Administracinės komisijos teigi­niai apie pažeistas jų procesines teises nėra pagristi ir yra nepakankami panaikinti apylinkės teismo nu­tartį, kadangi administracinė komisija buvo pilnai in­for­muota apie pateiktą skundą, buvo susi­pa­ži­nusi su jo turiniu (teismo posėdžio metu komisijos ats­to­vė patvirtino, kad skundo turinys yra tapa­tus jų gautajam), žinojo apie skundo priėmimą ir turėjo galimybes tiek dar kartą susipažinti su E. V. skundu, tiek pateikti atsiliepimą į jį.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pa­žei­dimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę by­los aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skun­dą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti surengtas žodinis nagrinė­ji­mas, byloje esantys duomenys yra pakankami skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti dėl jo spren­di­mą, todėl skundas nagrinėjamas bendra rašytinio proceso tvarka, o E. V. atstovo advo­ka­to D. P. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – netenkinamas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuo­sa­vy­bę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo įrodymas sudaro pagrindą kilti admi­nis­tra­cinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės prie­mo­nių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pa­kankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovau­da­masis įstatymu ir teisine sąmone.

Susipažinus su pateiktu apeliaciniu skundu darytina išvada, kad jis iš esmės yra grindžia­mas tuo, jog apylinkės teismas tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, tariamus neaiškumus nepagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau aukštesnės ins­tan­cijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo pre­rogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Institucija, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instan­ci­jos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, pa­ti­krinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti E. V. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., todėl administracinė teisena jos atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V., būdama Lietuvos Carito darbuotoja, tei­kė reikiamą pagalbą nepilnametei E. J.. 2013-12-10 paprašyta nepilnametės E. J., pa­lydėjo ją į Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS, kur turėjo būti sprendžiamas klau­si­mas dėl nepilnametės elgesio, jos gyvenamosios vietos. VTAS E. V. išdėstė savo nuo­mo­nę ir susirūpinimą, kad nepilnametė E. J. priversta gyventi įstaigoje, kurioje patiria smur­tą, o įstaigos vadovybė į nepilnametės skundus tinkamai nereaguoja. Buvo trys šio skyriaus spe­cia­lis­tai, vėliau atvyko Marijampolės AVPK pareigūnas, pareiškėja pokalbyje su nepilnamete neda­ly­va­vo. Mergaitė buvo palydėta į policijos nuovadą. Apelianto manymu, E. V. vykdė ta­ria­mą teisę, kuri apibrėžta ATPK 188 str., kadangi pažeidžiant įstatymus, buvo bandoma perimti rūpintojo teises atstovaujant nepilnametę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog E. V. ne tik nesistengė pasisavinti rūpintojo teisių, bet Marijampolės AVPK pareigūnui pati nurodė, jog ji nėra lydėtos mergaitės nei globėja, nei rūpintoja. Pažymėtina, kad nepilnamečio palydėjimas į policiją ar VTAS, bei bendravimas su juo telefonu nėra draustinas veiksmas. Tokie veiksmai nelaikytini ir nepilnamečio įstatyminiu atstovavimu. Apeliantas pripa­žįs­ta, kad E. V. būdama kartu su nepilnamete VTAS, bandė ginti jos interesus, vadinasi, veikė išimtinai nepilnametės interesais. Be to, nėra duomenų, kad tokie E. V. veiksmai trukdė nepilnametės globėjui VšĮ „Marijampolės vaiko tėviškės namai“ atlikti nors kokias jo pa­rei­gas ar realizuoti jo teises. Beje, E. V. veiksmų VšĮ „Marijampolės vaiko tėviškės na­mai“ ir neginčijo. Kaip teisingai nurodyta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutar­ty­je, nenustatyta, jog E. V. savavališkai teikė socialines – psichologines paslaugas nepil­nametei E. J., t. y. bandė įgyvendinti ar perimti nepilnametės įstatyminio atstovo VšĮ „Ma­rijampolės vaiko tėviškės namai“ teises, atstovauti šią nepilnametę ir jos interesus minėtose ins­ti­tucijose, o socialinių paslaugų suteikimas nepilnamečiui, veikiant išimtinai jo interesais ir jas tei­kiant neturint jokio asmeninio suinteresuotumo ir savanaudiškų tikslų, negali būti traktuojamas kaip savavaldžiavimas ATPK 188 str. prasme.

Apeliantas taip pat akcentuoja, kad buvo pažeisti proceso teisės reikalavimai, numatyti ATPK 299 str., nes Institucija negavo E. V. patikslinto skundo, todėl neturėjo gali­my­bės pateikti atsiliepimo į jį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks apelianto argu­men­tas nepagrįstas, todėl atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Institucija žinojo, kad E. V. pateikė skundą dėl administracinės komisijos 2014-03-18 nutarimo Nr. TL-342, ka­dangi buvo gavusi skundo (nors ir su trūkumais) kopiją ir 2014-04-16 nutartį dėl trūkumų šalinimo su aiškiai įvardintais skundo trūkumais. Be to, nėra ginčo, kad administracinė komisija žinojo apie tą faktą, kad nustatyti skundo trūkumai, kurie nesusiję su skundo turiniu, yra ištaisyti, skundas priimtas ir yra paskirtas teismo posėdis, todėl turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžia­ga, įsitikinti, kad ištaisyti skundo trūkumai neturėjo jokios įtakos E. V. skundo tu­ri­niui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2014-05-15 teismo posėdžio metu administracinės komi­si­jos atstovė susipažino su patikslintu skundu, po ko išreiškė aiškią nuomonę, kad patikslintas skun­das jų pozicijos nekeičia ir pateikė savo paaiškinimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas tin­ka­mi įvertino ir priėmė pagrįstą sprendimą. Aukštesnio teismo vertinimu, esminių procesinių teisės normų taikymo pažeidimų nenustatyta, be to, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi apeliantas pasinaudojo jam suteikta procesine apskundimo teise ir pateikė apeliacinį skundą, kuriame pakar­to­tinai išdėstė savo poziciją dėl E. V. pateikto patikslinto skundo ir apylinkės teismo nutarties.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad ATPK 302⁵ str., reglamentuojančiame apeliaci­nio skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nurodoma, jog skundas turi būti rašytinis ir pa­si­rašytas jį padavusio asmens ar jo atstovo. Skunde taip pat turi būti nurodyta: apygardos teismo pa­va­dinimas; byla, dėl kurios paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nuta­ri­mo (nutarties) esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą pa­da­vu­sio asmens prašymai. Apeliacinio skundo dalykas, prašymai turi būti suformuluoti aiškiai ir kon­kre­čiai. Iš skundo turi būti suprantama, kokio konkretaus rezultato siekia apeliantas.

Nagrinėjamu atveju Institucija skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuta­ri­mą ir priimti naują nutarimą, tačiau prašymas vien tik priimti naują nutarimą yra nekonkretus ir neaiškus. Iš tokio prašymo negalima suprasti, kokio konkretaus galutinio rezultato siekia apeliantas. Iš skundo turinio taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl apelianto reikalavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame procese galioja taisyklė, jog asmens padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma skunde, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju nėra aiškiai su­for­muluotas skundo prašymas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ad­ministracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.