Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo atsakovo G. J. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2016, pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J., Ž. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, VĮ „Turto fondas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, U. K. T. dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn, atlyginimo priteisimo ir žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovų G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Prašymo pagrindu nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra Lietuvos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 835 Dėl nekilnojamojo turto, (Duomenys neskelbtini) perdavimo Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn. Teigia, jog šis įrodymas pareiškėjui anksčiau negalėjo būti žinomas, todėl yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2016. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė faktų, kurie jam nebūtų žinomi civilinės bylos Nr. 2-5-588/2016 nagrinėjimo metu, o remiasi jau po sprendimo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu nutarimu „Dėl nekilnojamojo turto (Duomenys neskelbtini) perdavimo Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn“ (2017-10-11, Nr. 835), kuriuo pripažintas nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – ½ administracinio pastato (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1B2p, bendras plotas 774,42 kv. m.) dalis (išlikusius medinės dalies fragmentus), esančius (Duomenys neskelbtini) ir šis nurodytą nekilnojamąjį turtą perdavė Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn savarankiškajai savivaldybės funkcijai įgyvendinti.Nurodė, kad iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J. ir V. J. daikte, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) pastate), išlikusios dalys (pamatų fragmentai), jiems priklausančios atitinkamos nuosavybės dalys paimtos ir perduotos valstybės nuosavybėn, siekiant šį turtą išsaugoti ateinančioms kartoms, nes atsakovai ir po daugkartinių ieškovo nurodymų nevykdė įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų tinkamai laikyti ir prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančią kultūros vertybę, turinčią visuomenei didelę istorinę, kultūrinę vertę, ir dėl jų veiksmų/neveikimo faktinė kultūros vertybės būklė labai bloga. Pažymėjo, jog priešingai nei tvirtina pareiškėjas, atsakovams priklausanti (Duomenys neskelbtini) dalis iš jų paimta ne esant neatidėliotinam reikalui, ieškinį pareiškus be išankstinio įspėjimo, o po to, kai daugkartiniai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nurodymai nepasiekė tikslo – atsakovai ir toliau tinkamai neprižiūrėjo ir nesirūpino jiems nuosavybės teise priklausančia kultūros vertybe.Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas „Dėl nekilnojamojo turto (Duomenys neskelbtini) perdavimo Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn“ Nr. 835 buvo priimtas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo, t. y. po to, kai suėjo kasacinio skundo padavimo terminas. Vadinasi, šis nutarimas, priimtas sprendžiant valstybės nuosavybėn perduoto nekilnojamojo turto likimą, po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimų įsiteisėjimo, negali būti pripažįstamas kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Tuo labiau, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatyta vyriausybės teisė, įgyvendinant valstybės turto savininko funkcijas, disponuoti valstybės turtu, priimant dėl šio turto reikalingus sprendimus, tarp jų, ir pripažįstant turtą nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti bei perduodant jį savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, jeigu šis turtas yra pripažintas nereikalingu pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Plungės apylinkes teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-734-349/2018, kuria pareiškėjo G. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑3‑588/2016 atmestas ir priimti naują nutartį – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-5-588/2016 nagrinėjimą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje CK 4.66 straipsnio 1 dalis turėjo būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į kitus teisės aktus inter alia Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenes poreikiams. Teigia, kad teisės aktus aiškinant sistemiškai, privalomoji sąlyga valstybei paimamo turto įgijimui turi būti faktinė aplinkybė, kad paimamas daiktas (turtas) turi būti reikalingas visuomenės poreikiui, tačiau ne daliai visuomenės, o valstybės mastu ir taip pat, kad nuosavybė gali būti tik valstybinė. Mano, jog kitu atveju toks valstybės nuosavybės įgijimas prieštarautų Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai bei CK 4.47 straipsnio 1 dalies 9 punktui.Apelianto nuomone, visos aplinkybės rodo, kad proceso metu egzistavo valstybės valia, kuri nebuvo žinoma apeliantui, kad valstybei nereikės perduotos nuosavybės valstybinėms funkcijoms vykdyti inter alia visuomenės poreikiui ir tik paėmus turtą valstybės nuosavybėn, skubos tvarka, nesilaikant teises normų buvo neatlygintinai perduota kitam subjektui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijama 2018 m. kovo 6 d. nutartimi tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė prašo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad turtas iš atsakovų buvo paimtas ne visuomenės poreikiams kokiai nors konkrečiai visuomeninei veiklai vykdyti, bet pagal specialiąją normą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 30 straipsnį ir CK 4.66 straipsnį už kultūros vertybės nepriežiūrą. Pažymėjo, jog CK 4.66 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus ir jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn.Trečiojo asmens nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, be to ji nėra esminė, todėl mano, kad tai negali būti pagrindu procesui atnaujinti.Atsiliepimu į atskirąjį atsakovė V. J. prašo tenkinti atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties panaikinimo ir priimti naują nutartį – G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Pažymėjo, jog atsakovė sutinka su apelianto pateiktu atskiruoju skundu bei visomis skunde nurodytomis taktinėmis aplinkybėmis ir pagrindais dėl civilinių teisių ir civilinio proceso pažeidimų.Atsiliepimu į atskirąjį atsakovas Ž. J. prašo tenkinti atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties panaikinimo ir priimti naują nutartį – G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad atsakovas sutinka su apelianto pateiktu atskiruoju skundu bei visomis skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindais dėl civilinių teisių ir civilinio proceso pažeidimų.Atsiliepimu į atskirąjį atsakovė Gileta E. J. prašo tenkinti atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties panaikinimo ir priimti naują nutartį – G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad atsakovė sutinka su apelianto pateiktu atskiruoju skundu bei visomis skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindais dėl civilinių teisių ir civilinio proceso pažeidimų.Atsiliepimu į atskirąjį atsakovė V. J. prašo tenkinti atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties panaikinimo ir priimti naują nutartį – G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad atsakovė sutinka su apelianto pateiktu atskiruoju skundu bei visomis skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindais dėl civilinių teisių ir civilinio proceso pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑5-588/2016, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2016 pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J., Ž. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, VĮ „Turto fondas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, U. K. T. dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn, atlyginimo priteisimo ir žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovų G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, Palangos miesto apylinkės teismas (dabar Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį bei atsakovų priešieškinį atmetė. Iš atsakovų G. J., V. J., E. G. J., V. J. ir V. J. priteisė po 255,91 Eur žyminio mokesčio Valstybei. Taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškinys ir ieškinį tenkino iš dalies. Nuspręsta paimti iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J. ir V. J. daikte, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), išlikusias dalis (pamatų fragmentus) proporcingai idealiajai nuosavybės teisės daliai, nesant konkrečiai apibrėžtos ir įregistruotos atsakovams priklausančių pastato dalių nuosavybės: iš G. J. – 22/100 dalis (Duomenys neskelbtini) pastato, G. E. J. – 14/100 dalių (Duomenys neskelbtini) pastato, V. J. – 7/100 dalis (Duomenys neskelbtini) pastato, V. J. – 7/100 dalis (Duomenys neskelbtini) pastato. Priteista iš valstybės atsakovams G. J., G. E. J., V. J., V. J. solidariai 10 139,60 Eur (35 010,00 Lt) už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusios kultūros vertybės dalies fragmentus; Valstybei iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J., V. J., V. J., Ž. J. solidariai priteista 29 175,79 Eur (Duomenys neskelbtini) pastato daliai padarytos žalos atlyginimo; Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo dalį, kuria likusi ieškinio dalis atmesta, paliko nepakeistą; Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų G. J., G. E. J., V. J., V. J., V. J. priešieškinis, paliko nepakeistą; Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo dalį, kuria iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J., V. J., V. J. valstybei priteista po 255,91 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, paliko nepakeistą. Iš atsakovų V. J. ir Ž. J. valstybei priteisė po 145,88 Eur žyminio mokesčio, o iš G. J., G. E. J., V. J., V. J. valstybei priteisė po 232,18 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį. Iš atsakovų V. J. ir Ž. J. valstybei priteisė po 145,88 Eur žyminio mokesčio, o iš G. J., G. E. J., V. J., V. J. valstybei priteisė po 232,18 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Atsakovai teikė kasacinius skundus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas visus atsakovų skundus atsisakė priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Taigi, apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas G. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2016 atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog ieškovės Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinys ir patikslintas ieškinys bei atsakovų G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J. priešieškinys buvo atmesti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (buvęs Palangos miesto apylinkės teismas) 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu. Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeitė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog apeliacine tvarka ši civilinė byla išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi, todėl atsižvelgiant į šiame nutarties punkte nurodomą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog skundo kasacine tvarka padavimo terminas baigėsi 2017 m. spalio 1 d.. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovai teikė kasacinius skundus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visus atsakovų kasacinius skundus atsisakė priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje byloje sprendimas įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią nuo 2017 m. birželio 30 d. Šiuo atveju, apeliantas nurodo, jog naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. priimtas nutarimas Nr. 835 „Dėl nekilnojamojo turto (Duomenys neskelbtini) perdavimo Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn“, kuriuo pripažino nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ administracinio pastato (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1B2p, bendras plotas 774,42 kv. metro) dalį (išlikusius medinės dalies fragmentus), esančią (Duomenys neskelbtini), ir šį nekilnojamąjį turtą perdavė Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn savarankiškajai savivaldybės funkcijai įgyvendinti. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad proceso metu egzistavo valstybės valia, kuri nebuvo žinoma apeliantui, kad valstybei nereikės perduotos nuosavybės valstybinėms funkcijoms vykdyti inter alia visuomenės poreikiui ir tik paėmus turtą valstybės nuosavybėn, skubos tvarka, nesilaikant teises normų šis turtas buvo neatlygintinai perduotas kitam subjektui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti apelianto nurodomais argumentais.Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas - naujai paaiškėjusios aplinkybės (nova repetra) negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis (nova producta), t. y. tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o kurios atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011). Tačiau aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurių dar nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nes byloje sprendžiama dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, atsiradusių prieš priimant sprendimą. Tiek nauji faktai ir įrodymai (nova producta), tiek pasikeitusios aplinkybės paprastai yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, o ne kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendimas šioje civilinėje byloje įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d. (žr. šios nutarties 19 punktą). Aplinkybė, kuria remiantis apeliantas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą atsirado 2017 m. spalio 11 d. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, apelianto nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė iš tiesų yra naujai atsiradusi aplinkybė, todėl procesas šiuo pagrindu neatnaujintinas, kadangi įstatymas tokio pagrindo nenumato. Pažymėtina, jog Tiek nauji faktai ir įrodymai (nova producta), tiek pasikeitusios aplinkybės paprastai yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, o ne kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų argumentais, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatyta vyriausybės teisė, įgyvendinant valstybės turto savininko funkcijas, disponuoti valstybės turtu, priimant dėl šio turto reikalingus sprendimus, tarp jų, ir pripažįstant turtą nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti bei perduodant jį savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, jeigu šis turtas yra pripažintas nereikalingu pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas (7 str. 1 d., 20 str. 1 d. 5 p., 27 str. 1 d. 7 p.). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtinta nuostata, kad nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka kur jį pritaikyti.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus proceso atnaujinimo pagrindu, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334– 39 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.