Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal 253 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir mokymųsi, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš savo gyvenamosios vietos.

S. A. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, jog dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš S. A. nukentėjusiojo R. S. naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo pramoninės gamybos, ilgavamzdį, graižtvinį, pertaisomą šautuvą ,,Lakelander Mod. 389“ 6,5x55 kalibro, skirto šaudyti 6,5x55 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, kurį parsigabenęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), pasidėjo ir laikė, vėliau nunešęs paslėpė vandens kanale, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli savo namų, apie 50 metrų atstumu, iki kol 2019 m. birželio 21 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 11.00 val., šautuvą surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK policijos pareigūnai. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus - neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, laikė ir nešiojo šaudmenis, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaudmenis – 7 vnt. šovinių 9 mm (380), kurie yra kalibro imitaciniai šoviniai, vadovaujantis ,,Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu“ bei ,,Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliniams ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 dienos posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu“ priskiriami C kategorijos šaudmenimis bei 8 šovinius 380 (9mm) kalibro, užtaisytus gumine kulka (.380 MeGum)., kurie vadovaujantis ,,Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu“ bei ,,Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu“ priskiriami C kategorijos šaudmenims, kuriuos parsigabenęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), pasidėjo ir laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. birželio 21 d., laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 13.10 val., surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK policijos pareigūnai.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padegti, padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2019 m. birželio 21 d. apie 7.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu su tarnybines pareigas atliekančiu (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos departamento - vyresniuoju specialistu R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastarąjį įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino padegti namus, sodybą, susidoroti, eidamas link nukentėjusiojo su kibiru ir jo viduje buvusiomis atliekomis ketino užpilti ant automobilio ,,Kia sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atvykęs R. S., tačiau buvo sustabdytas šalia buvusių asmenų, ne mažiau du kartus žodžiu grasino nukentėjusiajam R. S., sakydamas: ,,žinau kur yra tavo sodyba, tai pasišildysim prie jos“, „žinau, kur gyveni, degs tavo namai“, taip terorizavo ir baugino nukentėjusįjį R. S., naudodamas psichinę prievartą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. S. A. išteisintas iš kaltinimo, kad neteisėtai medžiojo uždraustu laiku, uždraustose vietose, draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis ir padarė didelės žalos gyvūnijai, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bet ne vėliau, nei 2019 m. birželio 21 d. iki 6.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, galimai (duomenys neskelbtini), neturėdamas medžioklės dokumentų - medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvūnams medžioti, tuo pažeisdamas Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, - „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 birželio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą, numatantį, kad ,,leidžiama medžioti – tauriuosius elnius: patinus nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 dienos (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16 punkto reikalavimus: ,,medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – 16.1. medžiotojo bilietą, 16.2 galiojantį medžioklės lapą,: 16.3 galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo , kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu), 22 punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58 punkto reikalavimus - ,,draudžiama: 58.1. asmeniui , neturinčiam teisės medžioti : 58.1.1. medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones (kilnojamus bokštelius, naktinio matymo taikiklius, specialią virvę su vėliavėlėmis); 58.1.2 doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“ - sumedžiojo 2 tauriuosius elnius - 4,5 metų, perspektyvųjį ( nemedžiojamą) ir 6.5 metų, antrankinį (medžiojamą), kuriuos pargabeno, mėsinėjo, tiksliai nenustatyjoje vietoje, metu ir laiku, būdu, iki kol jų liekanos – dvi medžioklės dokumentų - medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvūnams medžioti, tuo pažeisdamas Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, - „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 birželio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą, numatantį, kad ,,leidžiama medžioti – tauriuosius elnius: patinus nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 dienos (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16 punkto reikalavimus: ,,medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – 16.1. medžiotojo bilietą, 16.2 galiojantį medžioklės lapą,: 16.3 galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu), 22 punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58 punkto reikalavimus - ,,draudžiama: 58.1. asmeniui , neturinčiam teisės medžioti: 58.1.1. medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones (kilnojamus bokštelius, naktinio matymo taikiklius, specialią virvę su vėliavėlėmis); 58.1.2 doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“ , 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“ - sumedžiojo 2 tauriuosius elnius - 4,5 metų, perspektyvųjį( nemedžiojamą) ir 6.5 metų, antrankinį (medžiojamą), kuriuos pargabeno, mėsinėjo, tiksliai nenustatyjoje vietoje, metu. ir laiku, būdu, iki kol jų liekanos – dvi tauriųjų elnių galvos, žarnyno ir vidaus organų dalys (mėsinėjimo liekanos), šeriai (kalis) buvo rasti apleistoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir paimti 2019 m. birželio 21 d. laikotarpiu nuo 09:30 iki 11:00 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto E. L., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams E. B. ir A. V., taip padarydamas 11985,48 Eur didelę žalą gyvūnijai, nes gyvūnai buvo sumedžioti draudžiamu juos medžioti metu, nesilaikant atrankinės medžioklės selekcijos principų, neturint tam leidimo.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. A. gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad nuteistasis S. A. padarė BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. S. A. skundžiamu nuosprendžiu dėl BK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisintas, dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios veikos nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad S. A. kaltė dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu S. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

14. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-94/2013).

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors kaltinimai buvo pareikšti tik dėl nukentėjusiojo R. S. terorizavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šiame epizode išėjo už kaltinimo ribų, pripažindamas kaltu ne vien tik dėl nukentėjusiojo terorizavimo, tačiau ir dėl nukentėjusiojo bauginimo naudojant psichinę prievartą. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi teismas neišėjo už kaltinimo ribų, nes tokia pati kaltinimo formuluotė pateikta ir kaltinamajame akte. Be to, S. A. nėra inkriminuotas sistemingas asmens bauginimas, panaudojant prievartą, kurį kaip alternatyvų numato BK 145 straipsnio 2 dalies norma.

17. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atmesti nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį, tačiau nėra nurodoma jokių prašymą pagrindžiančių argumentų. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad dėl jo atžvilgiu išsakytų nuteistojo grasinimų, patytė neigiamus išgyvenimus, baimę, stresą, priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktika panašiose byloje.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

18. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo laikė, tame tarpe, šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas, 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017).

19. Nuteistasis S. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, teigdamas, kad netoli jo sodybos rastas ginklas priklauso ne jam. Nurodė, kad panašų džemperį į tą, kuriame buvo suvyniotas rastas ginklas, jis turėjo, tačiau nenešiojo. Juo vis ką nors pavalydavo ir nežino kur jis šiuo metu yra. Šio džemperio niekam nebuvo perdavęs, jis vis mėtydavosi automobilyje. Yra dalyvavęs medžioklėse, buvęs varovu. Pripažino, kad rasti šoviniai priklauso jam (dėl rastų šovinių apeliaciniame skunde neginčija, todėl plačiau teismas šioje dalyje nepasisako) (t. 2 b. l. 124-125, 127-128). Iš esmės analogiškos versijos jis laikėsi ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. jau pateikia kiek kitokius paaiškinimus, teigdamas, kad džemperis jau seniai nebuvo naudojamas, jis galėjo būti numestas prie sodybos ir jį galėjo paimti bet kas. Be to, jis ir pats galėjo savo džemperį perduoti kitam asmeniui naudoti kaip skudurą, o tas asmuo į jį galėjo įvynioti jam neteisėtą priklausantį šautuvą ir jį numesti į griovį. Analizuojant nuteistojo parodymų visumą, matyti, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės kito, nėra nuoseklios, pateiktose versijose yra prieštaravimų (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad savo džemperio niekam kitam nedavė, o apeliaciniame skunde jau teigia, kad jį galėjo duoti kokiam nors asmeniui), todėl jo paaiškinimai laikomi tik pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

20. Nuteistojo S. A. kaltę patvirtina ir jo keliamą versiją, kad rastas ginklas priklauso ne jam, paneigia nuoseklūs liudytojų parodymai. Liudytojas E. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuėjęs apie 100 metrų nuo nuteistojo sodybos ir apie 15 metrų nuo įvažiavimo į sodybą, griovyje rado ginklą, kuris buvo susuktas į rusvą storą skudurą. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas A. I. parodė, kad gavo pranešimą, jog S. A. sodyboje rastas ginklas. Šautuvas buvo ant griovio šlaito rastas įvyniotas į kažkokią medžiagą. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas M. Š. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad netoli S. A. sodybos rastas ginklas. Nuvykus į vietą, ginklas buvo rastas prie sodybos griovyje, susuktas į medžiagą. Liudytojas G. Č. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad E. B. jam sakė, kad žolėse rado numestą šautuvą. Liudytojas V. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė girdėjęs, jog S. A. užsiima brakonieriavimu. Nors pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. A. teigė, kad vyras jokio ginklo neturi, tačiau įvertintina, kad ji yra nuteistojo sutuoktinė, todėl gali siekti padėti išvengti savo vyrui baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad jos parodymus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Sutiktina su apeliantu, kad liudytojų E. B., A. I., M. Š. tik patvirtina aplinkybes, dėl šautuvo suradimo vietos, kad šautuvas buvo į kažką įvyniotas ir vertinant šiuos parodymus atsietai nuo visos bylos medžiagos, vien jie nepagrindžia apelianto kaltės. Vis dėlto, akcentuotina, kad liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa su rašytiniais byloje esančiais įrodymais, vieni kitiems neprieštarauja ir susijungia į nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, pagrindžiančią S. A. kaltę. Tai, kad dalis liudytojų nurodė, jog ginklas buvo susuktas į medžiagą, o kiti liudytojai teigė, kad – į skudurą ar džemperį, nedaro liudytojų parodymų nepatikimais, kadangi tai nėra esminė bylos aplinkybė, turinti reikšmės nuteistojo kaltei pagrįsti, juo labiau, kad šių liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių išliko nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir sutampa. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. B. nurodė, jog matė, kaip gamtos apsaugos darbuotojas kažkokius skudurus išėmė iš nuteistojo automobilio, tačiau šio liudytojo paaiškinimus teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi jie yra pažįstami, todėl šis liudytojas gali padėti apeliantui išvengti atsakomybės, juo labiau, kad šio liudytojo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

21. Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2019 m. birželio 21 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), rastas graižtvinis šaunamasis ginklas (t. 1 b. l. 15). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apie 8 metrų atstumu nuo kelio, vandens kanale ant šlaito yra į džemperį suvyniotas graižtvinis šautuvas ,,Laketander Mod. 389“, 6.5x55 kalibro. Namo kieme esančio automobilio vairuotojo durelių dėkle rasta purškiama ginklų valymo ir tepimo alyva (t. 1 b. l. 18-28). 2020 m. gegužės 12 d. tarnybinis prašymas patvirtina, kad rastas ginklas ir audeklas, į kurį buvo suvyniotas ginklas, niekas nelietė (t. 1 b. l. 36). Daiktų apžiūros protokolu atlikta džemperio apžiūra (t. 1 b. l. 30-33). Policijos duomenų bazės duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 21 d. pranešama, kad sodyboje rastas ginklas (t. 1 b. l. 38-39, 40-42). Kratos protokolas patvirtina, kad S. A. priklausančiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rasta 2 rūšių šovinių (7 vnt. šovinių ,,Pbjeda“ 9 mm. ir 8 vnt. šovinių ,,Me Gum 380“), viso paimta 15 vnt. šovinių (t. 1 b. l. 45-50). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant pateikto tirti megztinio rasta vyro ir moters susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 5 rastų biologinių pėdsakų, sudėtiniame alelių rinkinyje yra S. A. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Mėg. Nr. 6 ir Nr. 7 rasta ne mažiau, kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų ir kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Mėg. Nr. 6 ir Nr. 7 rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. A. genotipu (t. 1 b. l. 62-63). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tirti pateikti 7 šoviniai yra 9 mm (.380) kalibro imitaciniai šoviniai, kurie vadovaujantis ,,Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu“ bei ,,Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu“ priskiriami C kategorijos šaudmenims. Šoviniai skirti įvairių modelių 9 mm (.380) kalibro dujiniam revolveriams. Tirti pateikti 8 šoviniai yra .380 (9 mm) kalibro šoviniai, užtaisyti gumine kulka (.380 MeGum). Vadovaujantis ,,Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu“ bei ,,Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu“ šoviniai priskiriami C kategorijos šaudmenims. Šoviniai skirti įvairių modelių .380 (9mm) kalibro revolveriams, skirtiems šaudyti .380 (9mm.) kalibro šoviniais su gumine kulka (.380 MeGum), kurių išautos kulkos kinetinė energija neviršija 7.5 J. Tirti pateiktais 9 mm (.380) kalibro imitaciniais šoviniais ir .380 (9mm) kalibro šoviniais užtaisytais gumine kulka (.380 MeGum) negalima šaudyti iš 6.5x55 kalibro graižtvinio šautuvo Lakelander mod.389 (t. 1 b. l. 75-79). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktas šautuvas yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos, ilgavamzdis, graižtvinis, pertaisomas 6.5 mm kalibro ,,Lakelander 389“ modelio šautuvas, skirtas šaudyti 6.5x55 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais. Šautuvo numeris yra galimai panaikintas. Šautuvas yra su optiniu taikikliu (t. 1 b. l. 82-86). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus ginklą ,,Lakelander Mod 389“ duomenų bazėje Polis II, tokio ginklo modelio nėra. Pagal ginklo numerį patikrinti neįmanoma, nes galimai panaikintas ginklo numeris (t. 1 b. l. 88). 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvados kopija Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pas S. A. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) rastų 6 vnt. šovinių), konstatuota, kad tirti pateikti 6 šoviniai yra šaudmenys - pramoninės gamybos, 6,5 mm kalibro (6,5x55) šoviniai, skirti analogiško kalibro A, B, C kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams (t. 3 b. l. 33-34). Pažymėtina tai, kad šie šoviniai skirti šaudyti būtent pertaisomu 6.5 mm kalibro ,,Lakelander 389“ modelio šautuvu, dėl kurio S. A. pripažintas kaltu.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl S. A. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį S. A. atžvilgiu. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, vertina kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai atskleidė kaltinamojo ir liudytojų parodymų esmę, juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad šautuvas yra įvyniotas džemperį. Liudytojų parodymai, kad matė šautuvą įvyniotą į medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nelaiko prieštaravimu. Liudytojai nevykdė apžiūros, o tik jų patvirtinta aplinkybė, kad šautuvas buvo įvyniotas į medžiagą ar audeklą. Tik įvykio vietoje apžiūrint, ir protokoluojant, jau buvo tiksliai nustatyta kad šautuvas įvyniotas į džemperį. Specialisto išvadoje konstatuojant, kad ant džemperio rasta nuteistojo DNR, tiesiogiai patvirtina S. A. kaltę. Pažymėtina tai, kad teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą ir, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, ar byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo kaltei pagrįsti.

23. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. A. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Nors ir apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, teigdamas, kad rastas ginklas priklauso ne jam, tačiau jo kaltę įrodo liudytojų E. B., A. I., M. Š., G. Č., V. K. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo pradžioje nuteistasis neneigė, kad džemperis, į kurį buvo įvyniotas ginklas, priklausė jam, nurodė niekam jo neperdavęs, o tik apeliaciniu skundu iškėlė versiją, kad džemperį galėjo perduoti kitam asmeniui, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad tyrimo metu nustatyta, kad ant džemperio rasti būtent nuteistojo DNR pėdsakai. Minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai. Nors pastarieji liudytojai negalėjo patvirtinti, kad rastasis šautuvas priklauso būtent nuteistajam, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo S. A. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aukščiau aptartų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo S. A. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. Rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rastas ginklas yra nelegalus, o ant džemperio, į kurį šis buvo susuktas – rasta būtent nuteistojo DNR pėdsakų, kas patvirtina, kad S. A. pats ir susuko ginklą į savo džemperį, siekdamas jį paslėpti.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su apylinkės teismo motyvais, sustiprinančiais vidinį įsitikinimą, kad į S. A. sodybą veda vienintelis kelias, prie kurio, esančiame griovyje, buvo rastas ginklas. S. A. namuose ne kartą buvo atliekamos kratos, nes jis buvo įtariamas brakonieriavimu, todėl siekė panaikinti nusikaltimo pėdsakus – ginklą. S. A. valdoje ūkiniame pastate buvo rasti 6 vienetai šovinių, o 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvados kopijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pas nuteistąjį ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) rastų 6 vnt. šovinių), konstatuota, kad tirti pateikti 6 šoviniai yra šaudmenys - pramoninės gamybos, 6,5 mm kalibro (6,5x55) šoviniai, skirti analogiško kalibro A, B, C kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, todėl yra tinkamai šaudyti ir iš inkriminuojamo graižtvinio šautuvo ,,Laketander Mod. 389“ 6.5x55 kalibro, kuris buvo rastas griovyje.

25. Sutinkama su apeliantu, kad, suradus pirštų atspaudus ar DNR pėdsakus ant ginklo, jo diržo bei nustačius jų priklausomybę nuteistajam, pastarojo kaltė padarius nusikalstamą veiką būtų dar labiau pagrįsta. Vis dėlto, pažymėtina, jog S. A. kaltė visiškai įrodyta aukščiau išdėstytų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Šie įrodymai neginčijamai leidžia identifikuoti nuteistąjį kaip nusikaltimą padariusį asmenį. Be to, akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu apelianto įvardijamas aplinkybes buvo siekiama nustatyti, atliekant tyrimus, tačiau gautos išvados, kad negalima identifikuoti asmens. Kartu akcentuotina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas procesinis sprendimas dėl asmens kaltės. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti S. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.