Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. atstovaujamo advokato P. S. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-677-418/2015 pagal pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų ir naujo globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys O. L., Visagino socialinės globos namai, J. V., išvadą teikianti institucija Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Institucija teikianti išvadą Visagino savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad J. V. nevykdo globėjo pareigų, faktiškai O. L. globos pareigas atlieka Visagino socialinės globos namai. Prašo atleisti J. V. nuo O. L. globėjo pareigų ir paskirti Visagino socialinės globos namus O. L. globėju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nušalintas J. V. nuo neveiksnios O. L. globėjo pareigų ir neveiksnios O. L. globėju paskirti Visagino socialinės globos namai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apelianto teigimu, teismas pažeidė CPK 130 str. 1 dalį ne tik dėl to, jog pranešė suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir įteikė jam procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nors jo gyvenamoji vieta buvo žinomos, bet ir dėl to, kad prieš tai net nesvarstė galimybės suinteresuotam asmeniui skirti kuratorių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apelianto argumentais. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Jeigu byloje yra įrodymų, kad nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantui pareiškimas su priedais, teismo pranešimas buvo siunčiami pareiškime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), tačiau procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 53). Pareiškimas su priedais bei teismo pranešimas suinteresuotam asmeniui pakartotinai išsiųstas iš gyventojų registro gautu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 63). Suinteresuotam asmeniui išsiųstas atsiliepimas ir teismo pranešimas siųstas adresu – (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 19). Visagino socialinės paramos skyriaus išvada siųsta adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat grąžinta neįteikta su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 68). Teismas patikrinęs Sodros duomenis nustatė, kad suinteresuotas asmuo dirba (duomenys neskelbtini). Teismo siųsti procesiniai dokumentai suinteresuoto asmens darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini), grąžinti neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 69). 2015-07-31 nutartimi teismas nustatė pareiškėjui terminą patikslinti suinteresuoto asmens J. V. gyvenamosios vietos adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b. l. 70). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir ignoruoja atsiimti dokumentus. Taip pat nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu buvo susisiekta telefonu ir pokalbio metu jis buvo informuotas apie procesinių dokumentų neįteikimą. Pareiškėjas prašė procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 73–74). Pareiškimas su priedais, atsiliepimas, teismo pranešimas pakartotinai buvo išsiųsti suinteresuoto asmens darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte“, o ant teismo pažymos nurodant „nerasta šiuo adresu“ (b. l. 76). Pakartotinai siųsti dokumentai suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 77). 2015-10-14 nutartimi teismas, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui J. V. įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi nėra galimybės skirti kuratoriaus, nutarė procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 78-79). 2015-10-14 suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, pranešime kartu nurodant paskirto posėdžio laiką ir vietą (b. l. 80). Teismo šaukimas apie teismo posėdį suinteresuotam asmeniui grąžintas neįteiktas su pašo žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 84). Apeliantas neginčija aplinkybės, kad gyvena adresu – (duomenys neskelbtini). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad teismas šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui skirtus procesinius dokumentus siuntė 5 kartus laikotarpiu nuo 2015-06-19 iki 2015-10-14. Teismas taip pat buvo aktyvus ir ėmėsi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (tikrinti Gyventojų registro, SoDros duomenys), taip pat įpareigojo pareiškėją patikslinti suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Apeliantas nurodydamas, kad pašto darbuotojai jo nerado namuose, nes jis darbo reikalais dažnai būna išvykęs, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Pastebėtina ir tai, kad siunčiami teismo dokumentai buvo registruotu paštu, todėl nepavykus jų įteikti adresatui paliekamas pašto pranešimas apie jam skirtą korespondenciją. Taip pat iš pareiškėjo pranešimo (b. l. 73 – 74) matyti, kad suinteresuotas asmuo telefoninio pokalbio metu buvo informuotas apie jam skirtų procesinių dokumentų neįteikimą. Apeliantas šių duomenų nepaneigė, todėl būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas informaciją apie nagrinėjamą bylą, turėjo būti aktyvus ir domėtis bylos eiga. Kaip matyti, teismas 2015-10-14 nutartyje taip pat įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas pareiškime nurodė, jog nėra galimybės skirti byloje kuratoriaus. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas įteikti apeliantui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, tinkamai įvertino reikšmingas byloje susidariusios situacijos aplinkybes ir suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus įteikdamas viešo paskelbimo būdu nepažeidė CPK 130 str. normos reikalavimų. Teismas pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato turėjo pagrindą spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, t. y., viešo paskelbimo, taikymo.

Apeliantas nurodo, kad byla neteisėtai išnagrinėta faktiškai nedalyvaujant globotinei O. L., neatsižvelgiant į jos nuomonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti šių apelianto skundo argumentų pagrindu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-07-23 sprendimu (civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) O. L. pripažinta neveiksnia. Šiame teismo sprendime nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui O. L. teismo psichiatrijos ekspertizės 2009-05-12 – 2009-05-15 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nepertraukiamos eigos, O. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė O. L. globėju J. V.. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirtas globėjas J. V. turi pareigą apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, todėl bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant neveiksniam asmeniui O. L. nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nutartimi globėjo J. V. elgesys motinos O. L. atžvilgiu nepagrįstai pripažintas netinkamu globėjo pareigų atlikimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. L. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). Nors apeliantas nurodo, kad motiną lankydavo savaitgaliais, kai nedirbdavo globos namų administracija, o lankytojų apsilankymo žurnalas nebuvo vedamas, tačiau kartu nurodo, kad dažnai lankyti globotinės globėjas iki 2014 m. neturėjo galimybių dėl finansinių problemų. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina pareiškėjo argumentus, kad apeliantas nesirūpina savo neįgalia ir neveiksnia motina. Iš 2015-01-19 Visagino socialinės globos namų rašto Nr.1-19 (b. l. 4) taip pat matyti, kad globėjas J. V. per 5 metus globotinę aplankė tik vieną kartą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad globėjas J. V. su savo globotine motina O. L. nebendrauja, jos nelanko, nesidomi jos gyvenimo sąlygomis, sveikata, neatlieka jokių veiksmų, kad būtų apginta jo globojamos motinos teisės ir teisėti interesai, kad O. L. gyvena (duomenys neskelbtini), kurie ją globoja, rūpinasi ir sutinka būti O. L. globėju. Apelianto nurodyti teiginiai, kad globėjas per brolienę siuntė siuntinius, skambindavosi su mama laikytini deklaratyviais. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai atlieka savo kaip globėjo funkcijas. Nors apeliantas nurodo, kad turi nusiskundimų globos namais, kurie ne tik neužtikrina mamos sveikatos, toleruoja jos žudymą rūkalais, tačiau ir šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl objektyviais duomenimis nepagrįsti deklaratyvūs teiginiai sprendžiamam klausimui nėra pakankami. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad naujo globėjo paskyrimas apeliantui neužkerta kelio bendrauti su motina, ja rūpintis.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-10-30 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto J. V. atskirąjį skundą šios išlaidos (2,63 Eur) iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.