Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1477-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
2S-1477-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21466-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Valdjusta“
Atsakovas
UAB „KRS“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1477-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21466-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2.; 122.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Valdjusta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valdjusta“ ieškinį atsakovui UAB „KRS“ dėl įsiskolinimo už atliktus darbus išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Valdjusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „KRS“ 122 403,61 Lt įsiskolinimą už tinkamai atliktus darbus, 2 944,34 Lt išlaidų dėl skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Šį prašymą ieškovas grindė tuo, jog jo finansinė padėtis yra bloga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-28 nutartimi netenkino ieškovo UAB „Valdjusta“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui jo kvitą. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2012 m. laikotarpį, tačiau joje nėra jokių duomenų apie ieškovo turtinę būklę 2013 m. Be to, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita, kaip dokumentas, yra parengtas vienasmeniškai ieškovo, todėl, teismo nuomone, kyla abejonių jame esančių duomenų objektyvumu. Nurodė, kad 3 507 Lt dydžio žyminio mokesčio suma nelaikytina didele juridiniam asmeniui. Pažymėjo, kad pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos ir informacijos, jog už atliktus darbus su ieškovu neatsiskaito kitos įmonės, nepakanka patvirtinti sunkią ieškovo finansinę padėtį, kadangi šie įrodymai nepatvirtina to fakto, kad ieškovas yra nemokus ir kad įmonės veikla yra nuostolinga. Teismo vertinimu, pateikti duomenys neįrodo, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki bei kad jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį ateityje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Valdjusta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nutartį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad ieškovas neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį, nes su juo už atliktus darbus neatsiskaito kitos bendrovės, dėl to sunkią ieškovo finansinę padėtį įrodo ne tik pelno (nuostolių) ataskaita, bet ir vykstantys ginčai dėl skolų. Ieškovas vertina kritiškai teismo argumentą, jog bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita yra parengta vienasmeniškai ieškovo, todėl kyla abejonių jame esančių duomenų objektyvumu. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog parengtos pelno (nuostolių) ataskaitos kopija buvo tinkamai patvirtinta, o joje esantys duomenys gali būti visiškai nesunkiai patikrinami. Mano, kad tokia teismo pozicija suteikia pranašumą atsakovui, t. y. galimybę tvirtinti apie UAB „Valdjusta“ pateikiamų duomenų nepatikimumą ir ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, sunkią ieškovo finansinę padėtį patvirtina ir po ieškinio pateikimo gauti dokumentai – UAB „Gelvora“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas turi finansinių įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams, o pranešimas adresuotas Lietuvos pagrindinėms kredito įstaigoms su įspėjimu apie padidintą riziką dėl savalaikių neatsiskaitymų iš UAB „Valdjusta“ pusės. Taigi, ieškovo manymu, šios aplinkybės įrodo, kad UAB „Valdjusta“ finansinė padėtis šiuo metu yra bloga ir artimiausiu metu negali pagerėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Ieškovas UAB „Valdjusta“ nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti šią nutartį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (ar kito procesinio dokumento) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str., 306 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str., 306 str. 3 d.). Tačiau, siekiant užtikrinti asmenims teisę į realią teisminę gynybą, įstatymuose įtvirtinta teismo teisė, įvertinus ieškovo pateiktus jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Pažymėtina, kad pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra šio asmens motyvuotas prašymas ir prie jo pridėti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, kad asmens turtinė padėtis yra tokia sunki, jog yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 12 str., 178 str.).

Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų „su istorija“, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat rangos ar kitokio pobūdžio sutartys, pagal kurias asmuo gauna pajamų, pažymos iš kredito įstaigų apie jose esančias lėšas, turimą bei turėtą turtą, šiam turtui taikytus apsunkinimus, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami ieškovo pateikti duomenys, pagrindžiantys jo vykdomos veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą.

Pažymėtina, kad visus rašytinius įrodymus ieškovas teismui turi pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 12, 84 str.). Vėliau pateiktų įrodymų priėmimo bei jų pagrįstumo klausimus teismas turėtų spręsti pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (CPK 181 str., 314 str., 338 str.). Kai ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikia teismui naujus įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį, kurių nebuvo pateikęs kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas turėtų spręsti, ar jie nesudaro pagrindo panaikinti savo paties priimtą nutartį (CPK 334 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negali atsisakyti priimti naujų įrodymų, nes atskirojo skundo bei jį pagrindžiančių naujų įrodymų prijungimo bei pagrįstumo klausimą turi spręsti apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Tas pats pasakytina ir apie apelianto naujų įrodymų pateikimą tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ribotos apeliacijos atveju (o tokia apeliacijos rūšis ir įteisinta Lietuvos civilinio proceso įstatyme) naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme galimas tik išimtiniais atvejais, kai tų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau arba pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Tuo atveju, kai tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jie neturėtų būti vertinami apeliacine tvarka sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant šį klausimą, turi būti įvertinama, ar ieškovas veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, ar turėjo realių galimybių pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, šį prašymą grindžia pateikta 2012 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita ir faktu, jog teismuose nagrinėjami ieškovo ginčai dėl skolų. Taip pat atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad yra gautas UAB „Gelvora“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog ieškovas turi finansinių įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams, o pranešimas adresuotas Lietuvos pagrindinėms kredito įstaigoms su įspėjimu apie padidintą riziką dėl savalaikių neatsiskaitymų iš UAB „Valdjusta“ pusės, kas įrodo sunkią ieškovo finansinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad pateikti dokumentai ir argumentai neįrodo, jog ieškovo finansinė padėtis yra tokia sunki, kad jis neturi galimybės sumokėti 3 507 Lt žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį. Ieškovas su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikė tik įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2012 m., iš kurios matyti, kad 2012 m. atsakovas patyrė 76 127 Lt nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, šis dokumentas yra tinkamas įrodymas nagrinėjamu atveju, tačiau, pažymėtina, jog jis nėra pakankamas, nes teismui nėra pateikti jokie kiti įmonės finansinę padėtį apibūdinantys dokumentai, duomenys apie ieškovo turtinę būklę 2013 metais. Teismas neturi jokių duomenų apie realią ieškovo turimo turto vertę, įsipareigojimus, kas leidžia teigti, jog ieškovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra tokia sunki, jog nėra galimybės įvykdyti tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygos – žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 178 str.).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pateikta informacija, jog su ieškovu už atliktus darbus neatsiskaito kitos įmonės, nėra pakankama patvirtinti, jog ieškovo veikla yra nuostolinga. Be to, ir ieškovo pateiktas UAB „Gelvora“ raštas taip pat neatspindi realios įmonės finansinės padėties, dėl to negali būti pagrindu tenkinti ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas jam yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str., 178 str., 185 str.). Dėl to atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apelianto atskirasis skundas atmestinas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pašalinti 2013-06-28 nutartimi nustatytus trūkumus ieškovas iki šiol nėra įvykdęs, o pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas (10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo) šiems trūkumams pašalinti pasibaigė, ieškovui nustatytinas naujas 10 dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovui dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nutartimi nustatytus trūkumus – sumokėti trūkstamą 3 507 Lt žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

nutaria:

Ieškovo UAB „Valdjusta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui UAB „Valdjusta“ papildomą 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovui dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nutartimi nustatytus trūkumus – sumokėti trūkstamą 3 507 Lt žyminį mokestį.

Teisėjas Dainius Rinkevičius