- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-228-790/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.35Viešas konkursas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens viešosios įstaigos sporto klubo „Atlanta Gym“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus radijo ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl individualaus teisės akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybė, biudžetinė įstaiga Alytaus miesto teatras, viešoji įstaiga sporto klubas „Atlanta Gym“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė Alytaus radijas kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T-41 „Dėl negyvenamojo pastato, statinio patalpos nuomos 1999 m. gruodžio 17 d. sutarties Nr. 109 nutraukimo ir negyvenamųjų patalpų Rotušės a. 2, Alytuje, nuomos viešo konkurso būdu“ (toliau – ir Sprendimas); pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir panaikinti Negyvenamųjų patalpų ar kitų statinių nuomos komisijos (toliau – ir komisija) 2020 m. kovo 20 d. posėdžio protokolą Nr. KPPt-122.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir Alytaus miesto savivaldybė 1999 m. gruodžio 17 d. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovei, vykdančiai radijo stoties veiklą, neterminuotai buvo išnuomotos 122,46 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, esančios Rotušės a. 2, Alytuje (toliau – patalpos). Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis teatro pastatas, kuriame yra patalpos, buvo perduotas patikėjimo teise trečiajam asmeniui biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Alytaus miesto teatrui. Minėto sprendimo pagrindu ieškovė ir BĮ Alytaus miesto teatras 2012 m. sausio 19 d. pasirašė nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo pradinė nuomotoja (Alytaus miesto savivaldybė) buvo pakeista nauja nuomotoja BĮ Alytaus miesto teatru. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. Sprendimu nutarė nuo 2020 m. birželio 30 d. vienašališkai nutraukti nuomos sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais bei išnuomoti patalpas viešo konkurso būdu. 2020 m. kovo 20 d. buvo organizuotas patalpų nuomos konkursas, kuriame dalyvavo ir ieškovė. Patalpų nuomos konkurso nugalėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) sporto klubas „Atlanta Gym“.
3. Ieškovės vertinimu, konkursas buvo paskelbtas ir organizuotas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Konkursą paskelbė netinkamas subjektas (išimtinę teisę organizuoti patalpų nuomos konkursą turėjo šio turto valdytoja BĮ Alytaus miesto teatras) ir vykdė neteisėtos sudėties komisija; konkursas buvo vykdomas neįsigaliojusio Sprendimo pagrindu; ieškovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti komisijos posėdyje ir įsitikinti komisijos vykdomų procedūrų skaidrumu. Nustatant konkurso laimėtoją, nebuvo atsižvelgta į tai, kad VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“ neketina naudoti patalpų pagal Sprendime nurodytą paskirtį, taip pat į tai, kad šiuo atveju yra reikšminga užtikrinti ieškovės, kuri rengia ir transliuoja visuomenei radijo programas, yra Civilinės saugos perspėjimo sistemos dalyvė, turinti pareigą radijo bangomis skelbti civilinės saugos pranešimus, veiklos tęstinumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė atsakovės paskelbtą patalpų nuomos viešąjį konkursą ir panaikino komisijos 2020 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo trečiojo asmens VšĮ sporto klubo „Atlanta Gym“ pasiūlymas buvo pripažintas viešojo konkurso laimėtoju. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas vertino, kad reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą, kuriuo buvo nutraukta nuomos sutartis ir paskelbtas patalpų nuomos viešasis konkursas, buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Savivaldybė ir savivaldybės administracija – tai du skirtingi juridiniai asmenys, todėl Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkama atsakovė ginčijant Alytaus miesto savivaldybės priimtą individualų teisės aktą. Teismas siūlė ieškovei įtraukti į bylą kaip atsakovę Alytaus miesto savivaldybę ir išaiškino jai atsisakymo įtraukti šią atsakovę pasekmes, tačiau ieškovė nesutiko su teismo siūlymu. Ieškovės reikalavimai panaikinti Sprendimą pareikšti netinkamam atsakovui, todėl turi būti atmesti nevertinant išdėstytų argumentų dėl Sprendimo teisėtumo.
6. Teismas nustatė, kad skundžiamame Sprendime nurodyta jo įsigaliojimo data yra 2020 m. birželio 30 d. Nors atsakovė teigė, kad ši data Sprendime buvo nurodyta per klaidą, tokie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o klaida, jeigu Alytaus miesto savivaldybės taryba taip vertino Sprendime nurodytą jo įsigaliojimo datą, nebuvo ištaisyta.
7. Teismas nurodė, kad Sprendimo nuostatos, kuriomis Alytaus miesto savivaldybės taryba nutarė išnuomoti viešojo konkurso būdu patalpas ir įgaliojo atsakovę organizuoti šį konkursą, galėjo būti pradėtos vykdyti tik Sprendimui įsigaliojus. Organizuojant patalpų nuomos konkursą Sprendimas negaliojo, todėl atsakovė negalėjo juo remtis. Nesant įsiteisėjusio Sprendimo dėl turto nuomos, viešasis konkursas negali būti laikomas teisėtu. Kadangi konkursas buvo organizuotas neįsiteisėjusio Sprendimo pagrindu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, todėl konkurso procedūros turi būti nutrauktos, o sprendimas pripažinti trečiąjį asmenį VšĮ sporto klubą „Atlanta Gym“ jo laimėtoju panaikintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, arba, netenkinus šio prašymo, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai nustatė specialių šiuo atveju taikytinų teisės normų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų santykį. Teismas sprendė, kad nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos šioje byloje taikytinos prioritetiškai, tačiau ginčo objektu yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris valdomas, naudojamas ir kuriuo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą vadovaujantis specialiomis savivaldybei priklausančio turto valdymą reglamentuojančiomis normomis, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ieškovės, kaip buvusios patalpų nuomininkės, teisės.
8.2. Teismas iš dalies tenkino ieškinį, atsižvelgdamas tik į Sprendimo įsigaliojimo momentą ir į tai, kad Sprendime padaryta klaida dėl jo įsigaliojimo datos nėra ištaisyta, tačiau jis nevertino, dėl kokių aplinkybių ši klaida atsirado. Iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo matyti, kad tarybos nariai ne kartą akcentavo, jog Sprendimas turi įsigalioti nedelsiant. Tokia pozicija buvo grindžiama tuo, kad nuomojant patalpas ieškovei yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos – ieškovė jau 20 metų be konkurso naudojasi patalpomis, nors ilgiausias savivaldybei priklausančių patalpų nuomos terminas gali sudaryti 10 metų. Teismas, siekdamas išsiaiškinti visas ginčo aplinkybes, privalėjo ne tik kviesti į posėdį Sprendimo projekto autorę, tačiau taip pat turėjo būti aktyvus ir išreikalauti savivaldybės tarybos posėdžio protokolo išrašą bei garso įrašo kopiją.
8.3. Atsakovės veiksmai organizuojant patalpų nuomos viešąjį konkursą ir nustatant jo sąlygas atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Konkurso sąlygos buvo aiškios, vykdant konkursą nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, konkurse dalyvaujantiems subjektams buvo suteiktos vienodos galimybės pateikti pasiūlymus. Tai, kad konkursas buvo įvykdytas anksčiau, nei įsigaliojo Sprendimas, yra neesminis procedūrinis pažeidimas, todėl šiuo pagrindu neturėtų būti naikinamos tinkamai atliktos viešojo konkurso procedūros ar sprendimas paskelbti konkurso nugalėtoju didesnę kainą pasiūliusį asmenį. Ieškovė neskundė konkurso sąlygų ar vokų su pasiūlymais atidarymo procedūros, nepateikė įrodymų, kad komisija pažeidė nustatytas procedūras, todėl spendimas naikinti tinkamai atliktą konkursą vien dėl to, kad jis buvo organizuotas keliais mėnesiais anksčiau, nors tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ieškovei, prieštarauja protingumo principui.
8.4. Apeliantė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės 2020 m. vasario 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašo ir posėdžio protokolo kopijas bei atsakovės 2014 m. gruodį parengtą raštą, adresuotą trečiajam asmeniui BĮ Alytaus miesto teatrui, kuriame pastarajam asmeniui nurodyta panaikinti sudarytas neterminuotas nuomos sutartis ir teisės aktuose nustatyta tvarka skelbti nuomos konkursus. Teismas netenkino šio prašymo, todėl nesurinko papildomų įrodymų ir priėmė klaidingą sprendimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
9.1. Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendime buvo nurodyta, kad jis įsigalioja 2020 m. birželio 30 d., tačiau patalpų nuomos konkursas buvo organizuotas 2020 m. kovo 20 d. Organizuojant konkursą dar neįsigaliojusio Sprendimo pagrindu buvo padarytas šiurkštus pažeidimas, dėl kurio tiek konkursas, tiek ir jo rezultatai laikytini neteisėtais ir negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi šiomis aplinkybėmis.
9.2. Nors teismas, atsižvelgdamas į tai, kad konkursas yra laikomas neteisėtu, nes jis buvo organizuotas negaliojančio Sprendimo pagrindu, nevertino kitų ieškovės išdėstytų argumentų dėl konkurso teisėtumo, ieškovės vertinimu, atsakovės organizuoto konkurso neteisėtumas turi būti įvertintas ir kitais aspektais. Pagal valstybei ir savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, sprendimą išnuomoti patikėjimo teise valdomą savivaldybės turtą priima šio turto valdytojas, kuriuo yra trečiasis asmuo BĮ Alytaus miesto teatras. Todėl trečiajam asmeniui, o ne atsakovei, priklausė išimtinė teisė priimti sprendimą dėl patalpų nuomos. Teisės aktuose yra nustatyta, kad konkurso komisiją sudaro turto valdytojas, tačiau šiuo atveju komisija buvo sudaryta išimtinai iš atsakovės darbuotojų, o tai reiškia, kad komisijos sudėtis neatitiko jai keliamų reikalavimų. Sprendime kaip viena iš pagrindinių turto nuomos sąlygų buvo nurodyta aplinkybė, kad patalpos turi būti naudojamos kultūrinei, administracinei veiklai vykdyti, tačiau iš apeliantės pavadinimo galima suprasti, kad patalpos bus naudojamos sporto klubo veiklai vykdyti. Komisija, pripažindama apeliantę konkurso laimėtoja, neatsižvelgė į tai, kad jos ketinama vykdyti veikla neatitinka Sprendime nurodytos patalpų naudojimo paskirties. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad konkursas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.
10. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodo, kad savo poziciją dėl ieškovės byloje pareikštų reikalavimų ji išdėstė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
12. Trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Alytaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimu, ir ieškovė 1999 m. gruodžio 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovei neterminuotai už 612,30 Lt (177,33 Eur) mėnesinį nuomos mokestį radijo stoties veiklai buvo išnuomotos Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos (nuomos sutarties 1–3 punktai). Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-286 teatro pastatas, kuriame yra ieškovei nuomotos patalpos, buvo perduotas patikėjimo teise valdyti trečiajam asmeniui BĮ Alytaus miesto teatrui, todėl 2012 m. sausio 19 d. ieškovė ir trečiasis asmuo BĮ Alytaus miesto teatras sudarė nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo, nekeičiant nuomos sutarties sąlygų dėl nuomos kainos, termino ir pan., buvo pakeista patalpų nuomotoja – vietoje pradinės nuomotojos Alytaus miesto savivaldybės ja tapo BĮ Alytaus miesto teatras. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patalpos nuomos sutartyje ir susitarime dėl jos pakeitimo išdėstytomis sąlygomis buvo nuomojamos ieškovei iki 2020 metų.
13. 2020 m. vasario 27 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą patalpų nuomos sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais nuo 2020 m. birželio 30 d. (Sprendimo 1 punktas). Sprendimu taip pat buvo nutarta išnuomoti patalpas viešojo konkurso būdu; nustatyti patalpų nuomos sąlygas (naudojimo paskirtis – kultūrinė, administracinė veikla, nuomos terminas – 5 metai, pradinė nuomos kaina – 2,33 Eur už 1 kv. m per mėnesį); įgalioti atsakovės Turto valdymo skyriaus vedėją prieš 3 mėnesius įspėti ieškovę apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą ir organizuoti patalpų nuomos viešąjį konkursą (Sprendimo 2–5 punktai). Sprendimo 6 punkte nurodyta, kad jo įsigaliojimo data yra 2020 m. birželio 30 d. Ieškovė apie priimtą Sprendimą buvo informuota atsakovės 2020 m. kovo 5 d. raštu, kuriame taip pat buvo pažymėta, kad patalpos konkurso būdu išrinktam nuomininkui bus nuomojamos nuo 2020 m. liepos 1 d. ir kad ieškovė gali dalyvauti organizuojamame viešajame patalpų nuomos konkurse.
14. Iš byloje pateiktų dokumentų (komisijos posėdžio protokolo, prašymų dalyvauti viešajame konkurse, dalyvių registracijos žurnalo ištraukų ir kt.) matyti, kad atsakovės organizuotas patalpų nuomos viešasis konkursas įvyko 2020 m. kovo 20 d., o paraiškas dalyvauti šiame konkurse 2020 m. kovo 19 d. pateikė 2 dalyviai – ieškovė ir trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“. Komisija, įvertinusi dalyvių pasiūlymus, nustatė, kad trečiojo asmens konkurse pasiūlyta patalpų nuomos kaina buvo didesnė, nei ieškovės pasiūlyta kaina, ir, atsižvelgdama į Savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81, 13 punktą, kuriame nurodyta, kad nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuomos kainą, pripažino trečiąjį asmenį VšĮ sporto klubą „Atlanta Gym“ patalpų nuomos konkurso laimėtoju. 2020 m. balandžio 1 d. raštu atsakovė informavo patalpas patikėjimo teise valdantį trečiąjį asmenį BĮ Alytaus miesto teatrą apie patalpų nuomos konkurso rezultatus ir nurodė jam sudaryti nuomos sutartį su konkurso laimėtoju.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės vykdyto viešojo patalpų nuomos konkurso teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patalpų nuomos konkursas buvo vykdomas neteisėtai, kadangi jis įvyko anksčiau, nei įsigaliojo Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl patalpų nuomos viešojo konkurso būdu. Teismas nurodė, kad Sprendimo nuostatos, kuriomis nutarta nuomoti patalpas viešojo konkurso būdu ir įgalioti atsakovės Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėją organizuoti patalpų nuomos viešąjį konkursą (Sprendimo 2 ir 5 punktai) galėjo būti pradėtos vykdyti tik Sprendimui įsigaliojus, t. y. po 2020 m. birželio 30 d., o atsakovė, organizavusi konkursą anksčiau, jį įvykdė negaliojančio Sprendimo pagrindu, todėl neteisėtai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nutraukė patalpų nuomos konkursą ir panaikino komisijos sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį VšĮ sporto klubą „Atlanta Gym“ šio konkurso laimėtoju.
16. Trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad vien tik aplinkybė, jog patalpų nuomos viešasis konkursas buvo įvykdytas anksčiau, nei suėjo Sprendime nurodyta jo įsigaliojimo data, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, nes toks pažeidimas yra neesminis ir nesukėlė neigiamų padarinių ieškovei, o kitos konkurso procedūros buvo atliktos laikantis visų teisės aktuose keliamų reikalavimų. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tai, jog priimant Sprendimą buvo siekiama, kad jame nurodytos procedūros būtų atliktos nedelsiant. Taigi, šioje byloje yra aktualu įvertinti, kokia buvo patalpų savininko funkcijas įgyvendinančio subjekto (savivaldybės tarybos) valia dėl šio turto nuomos, ar organizuojant savivaldybei priklausančių patalpų nuomos viešąjį konkursą Sprendimo pagrindu šiuo aspektu nebuvo pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl savivaldybės turto valdymo ir naudojimo, ar dėl šios priežasties visos konkurso procedūros neturi būti laikomos neteisėtomis.
Dėl konkurso pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu
17. Valstybei ir savivaldybei priklausantis turtas – tai specifinis ir išskirtinis civilinės teisės objektas, kuris gali būti naudojamas, valdomas ir kuriuo gali būti disponuojama tik laikantis viešosios teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Toks išskirtinis valstybei ir savivaldybei priklausančio turto statusas, be kita ko, yra nulemtas to, kad valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės ir savivaldybės įstaigos ir institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – šis turtas priklauso valstybei (savivaldybei) ir turi būti naudojamas taip, kad suteiktų naudos visuomenei. Valstybės ir savivaldybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama siekiant tenkinti tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių. Valstybės ir savivaldybės turtą valdantys subjektai turi pareigą tausoti šį turtą, jo nešvaistyti ir tvarkyti racionaliai (žr. plačiau šiuo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą).
18. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje yra nustatyti specialiame Turto valdymo įstatyme. Šio įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šie principai teismų praktikoje yra pripažįstami imperatyviaisiais, o jų pažeidimas lemia ir viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017).
19. Be bendrųjų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, Turto valdymo įstatyme yra nustatytos ir konkrečios taisyklės, vadovaujantis kuriomis turi būti įgyvendinama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju yra aktualus Turto valdymo įstatymo 15 straipsnis, kuriame yra reglamentuota savivaldybei priklausančio ilgalaikio turto nuomos tvarka. Aptariamoje nuostatoje yra nurodyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame straipsnyje yra nurodyta, kad sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos įstatyme nustatytais atvejais gali priimti savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalys). Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, į kurį yra įskaitomas ir nuomos termino pratęsimas. Pagal Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 6 dalis, savivaldybės taryba yra įpareigota nustatyti ir sureglamentuoti savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, taip pat nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką.
20. Įvertinus pirmiau išdėstytas Turto valdymo įstatymo nuostatas, matyti, kad savivaldybei priklausančio turto nuomos procedūros yra griežtai formalizuotos ir reglamentuotos. Įstatyme yra nurodyti konkretūs subjektai, galintys inicijuoti nuomos sutarties sudarymą, aptarti atvejai, kai viešasis turtas gali būti nuomojamas, nustatyta nuomos procedūrų vykdymo tvarka, ilgiausias galimas nustatyti turto nuomos terminas ir pan. Toks griežtas šių teisinių santykių reglamentavimas sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad organizuojant savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursą yra svarbu laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos, o jos pažeidimas galėtų nulemti poreikį nutraukti neteisėtai vykdomą konkursą. Kita vertus, pažymėtina, kad griežtas reguliavimas, taikomas sudarant sandorius dėl savivaldybės turto, nėra savitikslis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečią valstybei ar savivaldybei priklausančio turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo tvarką, kaip minėta, siekia užtikrinti, kad šis turtas būtų naudojamas protingai ir efektyviai, sukuriant kuo didesnę vertę visuomenei. Savivaldybei priklausančio turto nuomos viešojo konkurso vykdymo aplinkybės ir šio konkurso teisėtumas, taip pat Sprendimo, kurio pagrindu buvo organizuotas šis konkursas, turinys turi būti vertinami atsižvelgiant į nustatytus viešojo turto naudojimo tikslus ir principus.
21. Nuomos sutartimi savininkas perduoda daiktą laikinai naudoti ir valdyti kitam asmeniui už sutartą periodiškai mokamą mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgiant į nuomos teisinių santykių esmę, nuomojant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, šio turto racionalaus ir efektyvaus panaudojimo principas yra užtikrinamas, visų pirma, siekiant gauti už nuomojamą turtą didžiausią galimą gauti nuomos mokestį. Šis tikslas yra įgyvendinamas nuomojant turtą viešojo konkurso būdu ir sudarant potencialiems turto nuomininkams galimybę sąžiningai konkuruoti dėl turto pasiūlant už jį geriausią kainą. Vis dėlto pažymėtina, kad siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų viešojo turto panaudojimą yra reikšminga ne tik užtikrinti, jog turtas būtų nuomojamas už didžiausią kainą, bet ir tai, kad toks turtas būtų naudojamas ir piniginis atlygis už jį būtų gaunamas nepertraukiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių tikslų buvo siekiama priimant Sprendimą dėl ginčo patalpų nuomos.
22. Kaip matyti iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo nuostatų, priimant šį Sprendimą buvo kompleksiškai išspręsti keli susiję klausimai dėl ginčo patalpų naudojimo ir valdymo. Visų pirma, Sprendimu buvo nutraukta neterminuotai galiojusi patalpų nuomos sutartis, sudaryta su ieškove. Aptariant šį klausimą, Sprendime buvo nustatytas įpareigojimas atsakovei teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais įspėti ieškovę apie priimtą sprendimą nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, taip pat buvo nustatytas konkretus šios sutarties nutraukimo terminas (2020 m. birželio 30 d.), kuris sutapo su Sprendimo 6 punkte nurodytu jo įsigaliojimo terminu ir kurio trukmė galėjo būti nulemta, be kita ko, poreikio laikytis įstatyme nustatytų nuomos sutarties nutraukimo procedūrų ir informavimo apie neterminuotai galiojančios nekilnojamojo turto nuomos sutarties nutraukimą terminų. Antra, Sprendimu buvo siekiama išspręsti klausimą dėl tolesnio ieškovės nuomotų patalpų panaudojimo po patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Šiuo aspektu Sprendime buvo nurodyta, kad patalpos bus nuomojamos viešojo konkurso būdu, taip pat buvo nustatytos pagrindinės turto nuomos sąlygos, o atsakovė buvo įpareigota organizuoti turto nuomos viešąjį konkursą. Tačiau Sprendime nebuvo nurodytas konkretus patalpų nuomos viešojo konkurso vykdymo terminas, taip pat jame nebuvo nustatyta, kad patalpų nuomos konkurso vykdymo data turėtų būti siejama su patalpų nuomos sutarties nutraukimo data.
23. Aptariamo Sprendimo turinys, jo sąlygų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą dėl ginčo patalpų panaudojimo, turėjo aiškų tikslą, jog patalpos būtų nuomojamos viešojo konkurso būdu ir šio Sprendimo įsigaliojimo dieną, kuri, kaip minėta, sutampa su patalpų nuomos sutarties nutraukimo data, jau būtų nustatytas naujas viešojo konkurso būdu išrinktas patalpų nuomininkas, kuriam galėtų būti perduotos nuomojamos patalpos. Tokiu būdu organizuojant patalpų nuomos viešojo konkurso procedūras buvo užtikrinta, kad patalpos būtų naudojamos racionaliausiu ir efektyviausiu būdu – patalpos būtų nuomojamos nepertraukiamai; pasibaigus nuomos sutarties, sudarytos su ieškove, galiojimui, jos nedelsiant galėtų būti nuomojamos naujomis, tikėtina, geresnėmis sąlygomis, konkurso būdu išrinktam nuomininkui – ir būtų įgyvendinti Turto valdymo įstatymo nustatyti imperatyvūs principai. Sistemiškai įvertinus Sprendimo sąlygas, nėra pagrindo manyti, kad Alytaus miesto savivaldybė siekė, jog nuomos konkurso procedūros būtų pradėtos vykdyti tik pasibaigus nuomos sutarties, sudarytos su ieškove, galiojimui ar kad atsakovė turėjo pradėti organizuoti ir vykdyti patalpų viešąjį konkursą tik po Sprendime nurodytos jo įsigaliojimo datos.
24. Pirmosios instancijos teismo pateiktas Sprendimo turinio aiškinimas, pagal kurį patalpų viešasis konkursas turėjo būti organizuojamas ir vykdomas tik po 2020 m. birželio 30 d., t. y. Sprendimui įsigaliojus, yra pernelyg formalus ir neatitinka viešojo turto valdymo principų, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinta, kad patalpos būtų nuomojamos nepertraukiamai ir nuolat teiktų naudą visuomenei. Padarydamas išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba viešojo konkurso metu nebuvo išreiškusi valios dėl turto nuomos, teismas neįvertino Sprendime išdėstytų sąlygų visumos ir neatsižvelgė į viešojo turto naudojimo bei valdymo tikslus. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria teismas, remdamasis vien tik šiuo formaliu pagrindu, nutraukė atsakovės vykdytą konkursą ir panaikino komisijos sprendimą dėl konkurso laimėtojo nustatymo, yra nepagrįsta ir naikintina.
Dėl procesinės bylos baigties
25. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
26. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančiu komisijos sprendimą (protokolą), kuriuo trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“ buvo pripažintas patalpų nuomos konkurso laimėtoju, rėmėsi ne tik šioje nutartyje aptarta aplinkybe, jog patalpų nuomos viešasis konkursas buvo vykdomas neįsigaliojusio Sprendimo pagrindu. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad galimą konkurso neteisėtumą ieškovė taip pat grindė ir kitais argumentais. Be kita ko, ieškovė nurodė, kad sprendimą paskelbti konkursą priėmė netinkamas subjektas (ieškovės teigimu, tokį sprendimą galėjo priimti tik turto valdytojas, kuriuo šiuo atveju yra trečiasis asmuo BĮ Alytaus miesto teatras, valdantis pastatą ir jame esančias ginčo patalpas patikėjimo teise, o ne Alytaus miesto savivaldybės taryba); kad konkursą vykdė neteisėtos sudėties komisija; kad konkurso laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“ neketina naudoti nuomojamų patalpų pagal konkurso sąlygose nurodytą jų naudojimo paskirtį, t. y. neketina vykdyti jose kultūrinės, administracinės veiklos ir kt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visų šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, ši bylos dalis liko neatskleista.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pan.), padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ginčo aspektų. Jeigu visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutrauktas atsakovės vykdytas patalpų nuomos viešasis konkursas ir buvo panaikintas komisijos sprendimas dėl šio konkurso rezultatų, ir, siekiant išsamiai įvertinti kitas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl galimo patalpų nuomos konkurso neteisėtumo, šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
28. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1/2 dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Teismo sprendimu ieškovei ir atsakovei taip pat buvo paskirstytos išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu. Šia nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir grąžinus šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat naikinama. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutrauktas atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtas patalpų, pažymėtų plane: 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, plotas 122,13 kv. m, esančių Rotušės a. 2, Alytuje, viešasis konkursas; panaikintas 2020 m. kovo 20 d. Negyvenamųjų patalpų ar kitų statinių nuomos komisijos sprendimas trečiojo asmens viešosios įstaigos sporto klubo „Atlanta Gym“ pasiūlymą pripažinti šio viešojo konkurso laimėtoju; paskirstytos byloje patirtos išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.