Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimus į ieškovės ieškinius. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

3. CPK 441 straipsnis nustato, kad bylas dėl piniginių sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovė reiškia turtinį reikalavimą atsakovui dėl 856,62 Eur negrąžinto kredito. Teismas negavo nei vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis CPK 441 straipsnio nuostatomis rašytinio proceso tvarka. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Nustatytos faktinės aplinkybės

4. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 4 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90010470881 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2000 Eur dydžio kreditą, o atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl Sutartis 2024 m. sausio 7 d. buvo nutraukta.

5. Pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“ ir ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-10/03, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Iš 2024 m. sausio 17 d. pranešimo atsakovui dėl kreditoriaus pasikeitimo matyti, kad ieškovė faktiškai reikalavimą į atsakovo įsiskolinimus pagal sutartį perėmė 2024 m. sausio 16 d.

6. Ieškovė nurodė, kad po reikalavimo perleidimo, atsakovas ieškovei sumokėjo 760 Eur. Dalį šios sumos, tai yra 92,10 Eur įskaitė už mokėjimo palūkanas, 42,60 Eur tvarkymo mokesčio, 64,20 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio ir 118,43 Eur negautų pajamų, o likusią 442,67 Eur dalį įskaitė į negrąžintą kreditą. Iš atsakovo gautas įmokas ieškovė paskirstė vadovaudamasi Sutarties 10 punktu bei CK 6.54 straipsniu. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kad atsakovas bendra 760 Eur sumą sumokėjo per 4 kartus po 190 Eur. Mokėjimus atliko 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. kovo 29 d., 2024 m. balandžio 29 d. ir 2024 m. birželio 10 d.

II. Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnyje nustatytu, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

8. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Taigi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negrąžintą kredito dalį.

9. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo iš atsakovo gautas įmokas, ieškovė paskirstė ne visai teisingai. Ieškovė nurodė, kad įmokas paskirstė vadovaudamasi Sutarties 10 punktu ir CK 6.54 straipsnyje nustatytomis tvarkomis. Sutarties 10.8. punkte matyti, kad jei Bankas gauna iš Kliento mažesnę sumą nei reikalinga visiems Kliento mokėjimams padengti, įmokėta suma paskirstoma tokia tvarka: pirma eile – delspinigiai, antra eile – Įmokoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečia eile – Banko patirtos išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir išieškojimu. Vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 1-4 dalimis, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į šalių susitarimą ir CK 6.54 straipsnio nuostatas, ieškovė pagrįstai 92,10 Eur įskaitė už mokėjimo palūkanas paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 7 d.), 42,60 Eur už tvarkymo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 7 d.), 118,43 Eur už negautas pajamas paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos (2024 m. lapkričio 15 d.), kurias kreditorė tikėjosi gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutarties sąlygas. Ieškovė taip pat įskaitė 442,63 Eur už negrąžintą kredito dalį bei 64,20 Eur už sandorio sudarymo ir draudimo mokestį. Pastaroji suma susideda iš 13,74 Eur pradelsto sandorio sudarymo mokesčio paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo ir 50,46 Eur sandorio sudarymo mokesčio paskaičiuoto po sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos (žr. priedą „Išrašas“).

10. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatytas Sandorio sudarymo mokesčio dydis yra 110 Eur, kuris Sutarties grafike išdėstytas po 4,58 Eur per mėnesį bei paskutinį įmokos mėnesį mokant 4,66 Eur ir įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1 punkte numatyta, kad sandorio sudarymo mokestis – tai kliento bankui mokamas sandoryje nustatyto dydžio mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, gautų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bankui vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas. Šis mokestis įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties 1 punkte nurodyta, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, mokesčius ir bet kuriuos kitus su Sutartimi susijusius mokėjimus, kuriuos klientas turi sumokėti ir kurie yra žinomi bankui. Ši kaina apskaičiuojama darant prielaidas, kad sandoris galios sutartyje nustatytą laikotarpį, sandorio šalys vykdys savo įsipareigojimus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, palūkanų norma ir kiti mokesčiai nekis ir tokie bus taikomi iki Sandorio pabaigos, bendra vartojimo kredito suma suteikiama iš karto ir visa (Sutarties 3.1. 3.1.4 punktai).

11. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sandorio sudarymo mokestis – 110 Eur, 578,15 Eur palūkanos. Metinė palūkanų norma 24,90 procentai, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 51,30 procentai. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui (atsakovui) buvo numatyta mokėti 4,58 Eur paskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio sumą 23 mėnesių laikotarpiui (iki 2024 m. spalio 15 d), o paskutinį mėnesį iki 2024 m. lapkričio 15 d.- 4,66 Eur. Ieškovė įskaidydama iš atsakovo gautas sumas, į sandorio sudarymo mokestį įskaičiavo įmoką paskaičiuotą ir iki, ir po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, iš viso 64,20 Eur. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tai, jog sutarties specialiojoje dalyje buvo apibrėžta konkreti 110 Eur sandorio sudarymo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sandorio sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Sandorio sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-512-513/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1047-538/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-302-796/2024).

12. Remiantis pirmiau išdėstytu, sandorio sudarymo mokesčio dalį (13,74 Eur) ieškovė galėjo įskaityti tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2024 m. sausio 7 d., o likusią 50,46 Eur sumą turėjo įskaityti ne už sandorio sudarymo mokesčio dalį paskaičiuotą nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, o į likusio negrąžinto kredito dalį. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 856,62 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo tenkintinas iš dalies. Atlikus nepagrįstai paskirstytos įmokos įskaitymą į likusią negrąžintą kredito dalį, iš atsakovo priteisiama 806,16 Eur negrąžinto kredito dalis (856,62 Eur - 50,46 Eur nepagrįstai paskirstyta sandorio sudarymo suma). Kita šio reikalavimo dalis atmetama, kaip nepagrįsta.

III. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

14. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas iš viso ieškovės naudai priteisė 806,16 Eur. Ieškovė prašo priteisti 422 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 94 proc. (806,16 Eur/856,62 Eur x 100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 396,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Iš atsakovo valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 806,16 Eur (aštuonis šimtus šešis eurus, 16 ct) negrąžintą kredito dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 806,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. balandžio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 396,68 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 68 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.