Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2021-02-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-30-360/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
AN2-30-360/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01375-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Savinijus Katauskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas
Advokatai
Giedrius Danėlius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-30-360/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01375-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-12-07 nutarimo (nutarime neteisingai nurodoma priėmimo data 2019-12-07 vertinama kaip techninė klaida),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda už tai, kad 2020-11-01 9 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo į dešinėje kelio pusėje esantį griovį ir trenkėsi į medžius, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovas advokatas G. Danėlius apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Šioje byloje nebuvo išnaudotos visos galimybės siekiant surinkti bylai reikšmingus įrodymus, o abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. kaltumo nėra pašalintos.

2.1. Teigia, kad 2020-11-27 savo rašytiniuose paaiškinimuose V. B. pirmosios instancijos teismui nurodė priežastis, kodėl paliko eismo įvykio vietą, t. y. todėl, kad buvo namie palikęs mobilaus ryšio telefoną ir negalėjo tikėtis, jog tokį ankstų 2020-11-01 rytą (duomenys neskelbtini) pro šalį važiuos automobilių, kurių vairuotojai galėtų sustoti ir iškviesti greitąją pagalbą bei policijos pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykio metu V. B. buvo sužeistas. Tai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir Neringos policijos komisariato tyrėjas G. B. bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiasis patrulis A. V.. KET 219.4 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti i eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Taigi, kaip matyti, V. B. turėjo teisė palikti eismo įvykio vietą, kadangi eismo įvykio metu buvo sužeistas, su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, kuriuo galėtų išsikviesti greitąją pagalbą bei paskambinti policijos pareigūnams, o pasilikimas eismo įvykio vietoje tikintis, jog ankstų rytą (duomenys neskelbtini), pro šalį važiuos kiti vairuotojai, kurie sustos ir iškvies greitąją pagalbą bei policiją, įvertinus avarijoje patirtus sužalojimus ir žemą oro temperatūrą, reikštų pernelyg didelę riziką sveikatai. Juolab, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti tik V. B. lizinguojamas automobilis ir pakelės medis. Taigi, didžiausia žala avarijos metu buvo padaryta būtent V. B. fizinei bei emocinei (dėl avarijos metu patirto šoko) sveikatai, todėl toks V. B. elgesys toje situacijoje buvo visiškai normalus ir teisėtas.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nenustatytos jokios priežastys, išskyrus pateiktąsias V. B. paaiškinime, kurios galėjo lemti tyčinį jo ketinimą palikti eismo įvykio vietą, ypač atsižvelgiant į tai, jog V. B. vairuojamas automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, todėl eismo įvykį buvo būtina įforminti nustatyta tvarka, taip pat į tai, kad V. B. sugrįžo į transporto priemonės liudijime nurodytą registruotą savo gyvenamąją vietą, todėl prielaida, kad jis ketino slėptis nuo policijos pareigūnų, yra paprasčiausiai nelogiška. Šios aplinkybės buvo nurodytos rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau teismo liko neįvertintos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai nurodo, kad V. B. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Iš tiesų V. B. buvo nustatyta 0,17 promilės alkoholio koncentracija kraujyje ir tai yra daugiau nei du kartus mažesnė alkoholio koncentracija nei maksimali leistina lengvųjų automobilių vairuotojams (0,4 promilės). Taigi, tokia maža alkoholio koncentracija kraujyje, kuri neužtraukia absoliučiai jokios teisinės atsakomybės ir kuri gali būti netgi susijusi su natūraliais žmogaus organizme vykstančiais fiziologiniais procesais, jokiu būdu negali būti laikoma tariamu pretekstu pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuo V. B. parėjimo namo iki policijos pareigūnų atvykimo į jo kiemą galėjo praeiti daugiausiai 15-20 min. (tai patvirtina tiek paties V. B. paaiškinimai, tiek kita administracinės bylos medžiaga), o tai, įvertinus, kad jis eismo įvykio metu buvo sužeistas bei patyręs šoką ir jo drabužiai buvo suplėšyti, kuriuos reikėjo pasikeisti, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principu, nelaikytina pernelyg ilgu laiko tarpu, per kurį V. B. nuo grįžimo namo momento turėjo paskambinti policijai.

2.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo argumentais, jog „Aplinkybė, kad atvykus pareigūnams V. B. miegojo, teismui nekelia abejonių, kadangi tokia pati aplinkybė nurodyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinime surašytame administracinio nusižengimo protokole.“. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime cituoja Neringos policijos komisariato tyrėjo G. B. bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodyta - „Užėjus V. B. gulėjo lovoje, bet nemiegojo“. Pats V. B. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jis pasirašė po pareigūno netiksliai suformuluotu paaiškinimu dėl noro kuo greičiau užbaigti protokolo pildymo procedūrą, kad galėtų atsigulti į horizontalią poziciją, nes tuo metu dėl avarijos metu patirtų sužalojimų to reikalavo jo sveikatos būklė.

2.5. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog esant abejonių dėl jo mobilaus telefono buvimo vietos, prašoma išreikalauti įrodymus iš mobilaus ryšio tiekėjo (duomenys neskelbtini), kurie galėtų įrodyti kurioje vietoje nuo spalio 31 vakaro iki lapkričio 1 ryto 10 val. buvo jo mobilaus ryšio telefonas, alternatyviai prašyta atlikti telefono techninę ekspertizę, kuri parodytų, jog visą aptariamą laiką telefonas buvo prisijungęs prie namų stacionaraus interneto ryšio WIFI, kurio aprėptis siekia tik kelis metrus nuo ryšio stotelės, o eismo įvykio vieta yra už 2,5 km nuo namų.

Atsiliepimas

3. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. B. nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, manoma, jog administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamu nutarimu V. B. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

6. V. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. B. pažeidė KET 222 punktą, kitų KET pažeidimų jam neinkriminuota. KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Nusižengimo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje Nr. N261-3550/2010) ir tokių nuostatų teismų praktikoje laikomasi (Klaipėdos apygardos teismo administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. ATP-199-174/2012, Nr. ATP-334-557/2012).

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. B., vairuodamas automobilį, šio nesuvaldė bei nuvažiavo į griovį ir trenkėsi į medį. V. B. inkriminuotas būtent minėtas KET 222 punktas, kuris numato pareigą apie įvykį pranešti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra arba pranešti nukentėjusiam apie eismo įvykį neįmanoma. Remiantis teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pažymėtina, kad pagal KET nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, N261-3550/2010). Šiuo atveju reikšminga nustatyti, ar buvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

9. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog V. B. vairuojamas automobilis priklauso lizingo įmonei, nėra duomenų, jog automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldytas neteisėtai, taip pat nenustatyta, jog automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu būtų sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, padaryta žala aplinkai ar aplinkiniams. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą (b. l. 10) bei apžiūrėjo įvykio vietą (b. l. 11), tačiau byloje nėra duomenų, kad kam nors, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusį automobilį „Audi A6“ būtų padaryta žala ar eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas (išskyrus patį vairavusį V. B.) žmogus. Atsižvelgiant į tai, kad nusižengimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, V. B. nepagrįstai inkriminuota ANK 426 straipsnio 1 dalis ir jis dėl to nepagrįstai nubaustas skundžiamu nutarimu. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį V. B. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-12-07 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį V. B. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamasTeisėjas Savinijus Katauskas