- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-334-557/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo S. P. nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. 1200 Lt bauda; administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130² str. S. P. atžvilgiu nutraukta nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. 2012-03-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-02-29 13.44 val. Tauragės r. sav., kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė 137 km, vairavo automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (kai ši teisė jam nesuteikta), kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Įvykio metu buvo sugadintas automobilis, žmonės nenukentėjo, iš įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai bei nenubraižęs eismo įvykio schemos. Tuo S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 5 p., 9 p., 232 p., 231 p., 234 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutarimu pripažino įrodyta, kad 2012-02-29 apie 13.44 val. Tauragės r., kelias Mažeikiai – Plungė – Tauragė 137 km, S. P. vairavo L. P. vardu registruotą automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d. Už tai teismas S. P. skyrė 1200 Lt baudą. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130² str. S. P. atžvilgiu nutraukė nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, jog išnagrinėjus pažeidimo padarymo aplinkybes nustatyta, kad S. P., vairuodamas automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Įvykio metu sugadintas jo sutuoktinei priklausantis automobilis, žmonės nenukentėjo. Teismas daro išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4. p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234. p.). Teismas nustatė, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius, apgadindamas jo sutuoktinei priklausantį automobilį. L. P. dėl automobilio sugadinimų jokių pretenzijų nepareiškė. Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (KET 234. p.), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4. p.) byloje nėra, todėl teismas mano, kad S. P. nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartis byloje Nr. N-261-3550/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinė byla prieš S. P. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. S. P. 2012-03-01 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad pastarasis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės griovį bei apgadino automobilį. S. P. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Taip pat nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę, taip buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimas. Be to, atsitrenkęs į medį galimai padarė žalą gamtai (KET 9 p.), tai pagrindiniai Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių S. P. padaręs eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio pareigūnai ieškojo vairuotojo, kurio įvykio vietoje nebuvo, taip pat buvo vykta ir į jo namus, tačiau S. P. rastas nebuvo. Tik po kelių dienų atvykęs pats į policijos komisariatą, kęsdamas skausmus dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, prisipažino vairavęs automobilį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. S. P. atvyko į policijos įstaigą tik dėl to, kad galėtų kreiptis pas gydytojus, kurie nustatytų galimus sužalojimus. Tačiau nuvykęs į gydymo įstaigą ir gydytojams apžiūrėjus jį, S. P. atsisakė gydymo ir buvo išleistas į namus.
Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. S. P. padarė eismo įvykį, vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis bei nežymiai susižalojo pats. Mano, kad jei įvyko eismo įvykis, tai jis turi būti vienaip ar kitaip įformintas nustatyta tvarka, ar tai turi būti užpildyta eismo įvykio deklaracija arba policijos pareigūnui surašant atitinkamus procesinius dokumentus. Kelių eismo taisyklės numato, jog eismo įvykio dalyvis, padaręs eismo įvykį, privalo užsipildyti deklaraciją, jei nėra aplinkybių, kurioms esant yra privalu kviesti policijos pareigūnus. Tai įforminama vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 232 p. Apeliantas sutinka, jeigu asmuo vairuojantis transporto priemonę turintis teisę vairuoti padaro eismo įvykį ir dėl eismo įvykio padarinių kitiems asmenims žala padaryta ar nepadaryta, jam galioja Kelių eismo taisyklių 232 p. Pagal prigimtinius teisės principus, įstatymo analogiją mano, kad neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės Kelių eismo taisyklių 232 p. negalioja. Administracinėje byloje Nr. N-261-3550/2010 LVAT pasisakė dėl eismo įvykio, kuriame asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones ir automobilio savininkas žinojo, kam buvo duotas jam priklausantis automobilis. O šitoje byloje yra visiškai skirtinga situacija, automobilio savininkas nežinojo, kad buvo paimtas automobilis, asmuo neturi teisės vairuoti automobilio bei pats vairuotojas susižalojo, kuris po kelių dienų kreipėsi į gydymo įstaigą. Todėl galimai Tauragės rajono apylinkės teismas be pagrindo vadovavosi LVAT nutartimi ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. Mano, kad S. P. turėjo pareigą pranešti policijai ir jam galiojo Kelių eismo taisyklių 231 p. reikalavimai. Nori atkreipti dėmesį, kad įstatymo leidėjas, priimdamas teisės aktus supaprastinant eismo įvykių įforminimo tvarką, tai yra užpildant eismo įvykio deklaraciją ar nubraižant eismo įvykio schemą, turėjo tikslą, kad patys eismo dalyviai užfiksuotų eismo įvykio buvimo faktą, taip nekviečiant į eismo įvykį policijos pareigūnų. Būtent į tuos eismo įvykius, kuriuose vairuotojai turi teisę vairuoti transporto priemones. Nenormali situacija, kai vairuotojas, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonės, sukėlęs eismo įvykį padaro žalą kitiems eismo dalyviams, o eismo dalyviai pagal Kelių eismo taisyklių 232 p. dėl eismo įvykio aplinkybių sutaria ir susipildo eismo įvykio deklaraciją, ir tokiu atveju asmuo administracinėn atsakomybėn netraukiamas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės padarė žalą kitiems eismo dalyviams. Teisinėje valstybėje tokioje paprastoje situacijoje vairuotojas negali būti nebaudžiamas pagal ATPK 127 str. 2 d. Argi įstatymų leidėjas priima teisės aktus, taip leisdamas asmenims vairuoti transporto priemones be vairuotojo pažymėjimo, daryti eismo įvykius ir už tai būti nebaudžiamiems. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje būtina nustatyti, ar buvo padaryta žala gamtai, kadangi S. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į medį. Taip pat būtina patvirtinti faktą, kad S. P. buvo susižeidęs eismo įvykio metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
S. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis vairavo automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemoių (kai ši teisė jam nesuteikta), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius, įvykio metu buvo sugadintas automobilis, žmonės nenukentėjo, iš įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai bei nenubraižęs eismo įvykio schemos.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog S. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti), sudėtis, skyrė jam administracinę nuobaudą. Teismas nenustatęs S. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. (Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukė (pažymėtina, jog skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog S. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje nurodė, jog S. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., sudėties). Ginčo dėl ATPK 128 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo padarymo nėra, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. P. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 1), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b.l. 7), fotonuotraukų (b.l. 8-15) matyti, jog įvykio metu buvo apgadintas S. P. sutuoktinei L. P. priklausantis automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai skundžiamame nutarime konstatavo ir apylinkės teismas. Taigi, S. P. veika formaliai atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (234. p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3550/2010).
Iš bylos medžiagos (b.l. 1, 3-7) matyti, kad transporto priemonė, su kuria S. P. nuvažiavo nuo kelio, priklauso jo sutuoktinei L. P.. Iš byloje esančio L. P. paaiškinimo (b.l. 5) matyti, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, jog jai buvo žinoma, kad jos automobilį 2012-02-29 apie 11 val. pasiėmė jos vyras S. P. ir išvažiavo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog L. P. dėl automobilio sugadinimų jokių pretenzijų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniam teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu S. P. jo sutuoktinei priklausantį automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdė su L. P. žinia. Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik S. P. vairuotas ir, kaip nustatyta, teisėtai valdytas automobilis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 234 p. nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad pagal Kelių eismo taisyklių 272 p. (atitinka pažeidimo padarymo metu galiojusių KET 234 p.) nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju reikšminga nustatyti, ar buvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.
Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 1) nurodyta, jog įvykio metu automobiliui „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medžius, buvo sugadintas automobilis. Tarnybiniame pranešime (b.l. 3) nurodyta, jog nuvykus į įvykio vietą pastebėta, kad yra nuvažiavęs automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kelio ir atsitrenkęs į pakelės medžius. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu būtų sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, padaryta žala aplinkai ar aplinkiniams. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą (b.l. 6) bei įvykio vietą užfiksavo fotonuotraukose (b.l. 8-15), tačiau byloje nėra duomenų, kad kam nors, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusį automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų padaryta žala ar eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas (išskyrus patį vairuotoją) žmogus. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tokiu atveju jai kyla pareiga užfiksuoti ir surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus. Todėl apeliacinis teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad galimai įvykio metu žala buvo padaryta gamtai, kadangi byloje tai pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta. Apeliacinio teismo nuomone, netikslinga naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo, kadangi nuo eismo įvykio yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai ir niekas pretenzijų dėl galimai gamtai padarytos žalos nepareiškė. Byloje nesant duomenų, kad eismo įvykis nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl S. P. atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d., kaip kad apeliaciniame skunde nurodo apeliantas.
Apeliantas teisingai pažymėjo, jog LVAT nutartyje Nr. N-261-3550/2010 (kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas) nėra nagrinėjama identiška šiuo atveju nagrinėjamai bylai situacija, pirmuoju atveju vairuotojas turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas asmeniui, sukėlusiam eismo įvykį, besąlygiškai dar nesukuria pareigos apie įvykį pranešti policijai. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau vien šios aplinkybės buvimas, nesant Kelių eismo taisyklių 231.4., 232., 234. punktuose nustatytų sąlygų, besąlygiškai dar nesukuria pareigos, įvykus eismo įvykiui, apie jį pranešti policijai. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip du eismo dalyviai ir jie nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), eismo vykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (234. p.), bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės nenumatė pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo patraukti S. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra.
Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. P. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, o jo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 128 str. 1 d.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant S. P. veikoje ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tačiau iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies matyti, jog teismas konstatavo, kad S. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. ATPK 130² str. numatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Nagrinėjamu atveju toks pažeidimas S. P. inkriminuotas nebuvo, todėl šis pirmosios instacijos teismo skundžiamo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytas apsirikimas laikytinas rašymo klaida, kuri ištaisytina nekeičiant nutarimo esmės. Šis teismo padarytas apsirikimas įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo klaidą nurodant, jog administracinio teisės pažeidimo byla nuraukiama nesant S. P. veikoje ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutartis neskundžiama.