- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- ATP-199-174/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00149-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės specialistas 2012-01-10 R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012 m. sausio 9 d., apie 00.02 val., Klaipėdos m. sav., Klaipėda, Medelyno g. 28, vairuodama transporto priemonę FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB DNB lizingui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nulaužė signalinį stulpelį, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. nutarimu administracinę bylą R. K. nutraukė, nesant jos veiksmuose pažeidimų, numatytų pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nutarimą kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant jai administracinę nuobaudą, neperžengiant ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012-01-09, apie 00.20 val., Klaipėdos m., Medelyno g. 28, vairuodama automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nulaužė signalinį stulpelį, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei signalinis stulpelis. R. K. šia veika padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, R. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą, t. y. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir siekdama išvengti atsakomybės iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kadangi eismo įvykio metu buvo padaryta žala, todėl, apelianto nuomone, pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. R. K. privalėjo apie padarytą eismo įvykį pranešti policijai arba atvykti pati, tačiau to nepadarė, o tiesiog išėjo iš įvykio vietos. Teismas neteisingai konstatavo, jog žala nepadaryta, bei kad automobilio apgadinimai pastebėti tik saugomoje aikštelėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai prieš nuveždami automobilį į saugojimo aikštelę surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kuriame nurodyti visi automobilio apgadinimai. Teismas neapklausė įmonės darbuotojo, kuris priverstinai nuvežė automobilį. Taigi galima teigti, kad R. K. po eismo įvykio neapžiūrėjo automobilio, nes teismo proceso metu teigė, kad automobilis buvo prižiūrėtas ir neapgadintas. Kadangi R. K. nematė savo automobilio apgadinimų, galėjo nematyti ir nulaužto signalinio stulpelio. Kelių policijos biuras mano, kad žala buvo padaryta, ir R. K. pažeidimas kvalifikuotas teisingai, o teismo priimtas nutarimas yra neišsamus ir turi būti panaikintas.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą R. K. prašo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinė byla R. K. buvo nutraukta, nenustačius jos veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Apeliacinį skundą padavusi Institucija mano, kad byla nagrinėjamu atveju buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, teismas neteisingai konstatavo, kad žala nebuvo padaryta bei kad automobilio apgadinimai pastebėti tik saugojimo aikštelėje, nes pareigūnai, prieš nuveždami automobilį į saugojimo aikštelę, surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kuriame nurodyti visi automobilio apgadinimai. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria G. K. 2012 m. sausio 9 d. nuvažiavo į pakelės griovį, jai nuosavybes teise nepriklauso, apygardos teismui nekyla abejonių, jog ji vairavimo metu ją valdė teisėtai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog jokių pretenzijų „Fiat Linea“ automobilio savininkas – AB DNB lizingas – bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu G. K. nereiškė, o byloje nėra duomenų, kad įvykio metu būtų buvusios apgadintos kitiems eismo dalyviams priklausiusios transporto priemonės, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad įvykio metu būtų buvęs apgadintas kitoks turtas, dėl to bus pasisakyta vėliau, todėl G. K. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Apygardos teismas taip pat akcentuoja, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju G. K. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį ji privalėjo pranešti policijai ir ar jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat – ar sugadintos kitos transporto priemonės ar kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (žr. nutartį byloje Nr. N444-2508/2010), todėl apelianto skundo argumentas dėl R. K. įvykio metu vairuoto automobilio apgadinimų, nors ji pati tvirtina, kad jos vairuotas automobilis įvykio metu apgadintas nebuvo, šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant jos administracinės atsakomybės klausimą. Tuo tarpu apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog R. K. įvykio metu pajuto įvykusį kontaktą tarp automobilio ir signalinio stulpelio (jei toks kontaktas buvo) bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad būtent R. K. įvykio metu vairuotu automobiliu buvo nudaužtas signalinis stulpelis.
Apygardos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių R. K. kaltę (tyčios forma) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, administracinės bylos teisena ir šioje dalyje R. K. nutraukta pagrįstai, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybės, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla G. K. pagrįstai nutraukta, nesant jos veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.