- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- 1-1975-1078/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- S. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. A. (S. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2024 m. gegužės 7 d., apie 15.37 val., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. A. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 5 d. šventė stačiatikių Velykas ir vartojo alkoholį. Tą dieną tikrai daug išgėrė degtinės, per visą dieną galėjo susidaryti ir 1,5-2 litrai. Kitą dieną ėjo į darbą, jautėsi blogai, todėl į darbą važiavo autobusu. Pirmadienio vakare dar išgėrė skardinę alaus ir antradienio rytą jautėsi gerai, todėl nusprendė, kad gali vairuoti ir važiavo į darbą automobiliu, net nepagalvojo, kad alkoholis jo organizme gali išlikti tiek ilgai. Važiuojant po darbo, kaltinime nurodytoje vietoje pamatė iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, pasitraukė į šalį, norėdamas praleisti pareigūnus, tačiau, kai jų automobiliai susilygino, pamatė, kad pareigūnas jam rodo sustoti. Jis pakluso reikalavimams, sustojo, prie automobilio atėjo policijos pareigūnė, kuri paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis pasakė, kad ne, nes tą dieną tikrai nevartojo. Pareigūnė jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko, pūtė į alkotesterį, abu kartus pūsdamas įpūtė daugiau nei 1.5 prom. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės S. A. atsakomybėn. Jie su sutuoktine kartu gyvena jau 22 metus, jų santykiai yra artimi ir labai geri, jam sutuoktinė yra autoritetas, prisižada jos klausyti. Kai sutuoktinė sužinojo apie tai, kad jis buvo sustabdytas neblaivus prie vairo, jį labai barė ir smerkė. Yra įsitikinęs, kad jo toks elgesys niekada daugiau nepasikartos. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam nuosavybės teise, sutuoktinė automobilio nevairuoja, neturi teisės vairuoti.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 5 d.(sekmadienį) buvo jų Velykos, šventė namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Kiek išgėrė – neprisimena. Kadangi iš vakaro šventė, tai pirmadienį į darbą važiavo autobusu. O antradienį – 2024 m. gegužės 7 d. ryte, apie 06.10 val., į darbą išvažiavo jam priklausančiu automobiliu Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jautėsi gerai ir negalvojo, kad gali pripūsti, visiškai nesijautė neblaivus. Atidirbo pamainą ir 15.30 val. išvyko tuo pačiu automobiliu namo. Kartu su juo dar važiavo bendradarbiai. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš galo atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais garso signalais. Pasitraukė į dešinę pusę, link šalikelės, kadangi pagalvojo, kad turi praleisti policijos automobilį. Kai policijos automobilis susigretino su jo automobiliu, per langą pamatė, kaip policijos pareigūnas jam ranka parodė, kad sustotų. Jis sustojo kelkraštyje. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnė, jis atidarė langą. Pareigūnė pasisveikino, prisistatė ir pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu blaivumą. Jis sutiko. Pirmu pūtimu įpūtė1,57 promilių, o antru pūtimu maždaug po 15 min įpūtė 1,53 promilių. Ji jo paklausė, kada vartojo alkoholį, pasakė, kad seniai, per Velykas, sekmadienį. Tada prie jų atvažiavo kitas policijos pareigūnų ekipažas, supildė dokumentus, automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Prisipažįsta, kad vairavo automobilį išgėręs. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, negalvojo, kad gali dar būti neblaivus, kadangi alkoholį vartojo prieš kelias dienas, tik sekmadienį. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė T. R. nurodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK vyresniuoju tyrėju M. K. Apie 15.38 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimų, todėl jis buvo sustabdytas prie (duomenys neskelbtini), netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini). Sustojus automobiliui, ji išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo S. A. Priėjusi prie jo, paprašė, kad pateiktų dokumentus. Asmuo pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi. Bendraujant su vairuotoju, jis sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, veidas buvo įraudęs, pasimetęs. Nusprendė patikrinti jo blaivumą. Asmuo buvo įspėtas apie tai, kad bus tikrinamas jo blaivumas, jis su tuo sutiko. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,57 promilių girtumas, o po 20 min patikrinus antrą kartą – įpūtė 1,53 promilių. Po ko priėjo jos kolega M. K., kuris S. A. paaiškino, kad reikės palaukti kito pareigūnų ekipažo, kuriems atvažiavus bus įformintas įvykis. S. A. paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar vakare (b. l. 17-18).
Iš 2024 m. gegužės 7 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Honda CR-V“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 5-12).
Iš 2024 m. gegužės 13 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (body cam) vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 20-21).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Honda CR-V“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra S. A. (b. l. 23).
Iš 2024 m. sausio 20 d. Neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio rodmenų nustatyta, jog S. A.2024 m. gegužės 7 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, po ko atlikus tikrinimą prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK0222 pirmu pūtimu 2024 m. gegužės 7 d., 15.37 val., nustatytas 1,57 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2024 m. gegužės 7 d., 15.58 val., nustatytas 1.53 prom. neblaivumas. (b. l. 42-43, 45).
Iš Patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK0222 patikros sertifikatas Nr. 2067330 galioja iki 2024 m. spalio 10 d. (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. A. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo didelį kiekį alkoholio kelios dienos prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos policijos pareigūnės T. R. parodymai apie tai, kad ji betarpiškai matė S. A. vairuojantį automobilį, sustabdžius automobilį ji bendravo su S. A., juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, todėl pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, Draeger Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 2067330) rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog asmeniui 2024 m. gegužės 7 d., 15.37 val., nustatyta 1,57 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 15.58 val. – 1.53 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašuose ir šių įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad S. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. A. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, nėra baustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, S. A. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, S. A. anksčiau neteistas. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo dienai baustumas išnykęs, asmuo visas jam paskirtas baudas sumokėdavo laiku, kas leidžia spręsti, jog S. A. nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį. Teismo posėdyje S. A. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. S. A. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. A. laiduotoja prašo būti paskirta jo sutuoktinė S. A. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes ją ir kaltinamąjį sieji artimi ir glaudūs santykiai, jie santuokoje gyvena jau daugiau nei 20 metų, sutuoktinis tikrai nėra geriantis, alkoholį vartoja per šventes. Ji yra įsitikinusi, kad gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis nebevartotų alkoholio ir toks elgesys nepasikartotų ateityje. Ji pati niekaip negali pateisinti sutuoktinio poelgio, barė sutuoktinį, mano, kad sutuoktinis supranta, kad nederamai pasielgė, nes tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir išgyveno dėl to, kas įvyko.
Kaip ir minėta, teismas priimdamas sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi, galimybė daryti įtaką kaltinamajam yra viena aplinkybių, į kurias teismas turi atsižvelgti. Ši aplinkybė yra nukreipta į ateitį ir dažnai laiduotojas negali pasakyti, kokiais konkrečiais veiksmais jis darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl teismas negali iš jo reikalauti didelio konkretumo. Ši aplinkybė labiau nustatoma atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo veiklos pobūdį, jo ryšius su kaltinamuoju. Keliant didelius įtakos darymo ateityje reikalavimus gali susidaryti tokia situacija, kuomet BK 40 straipsnio nebus galima taikyti. Kita vertus, laiduotojas niekada nuolat nebus su kaltinamuoju, jis turi ir savo gyvenimą, ir netgi laiduotojui labai detaliai nurodžius savo įtakos kaltinamajam veiksmus, kaltinamasis gali padaryti nusikaltimą laiduotojui apie tai nežinant (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su S. A., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja S. A. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti S. A. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad S. A. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant S. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant S. A. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienų metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos itin ilgalaikius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. A. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje S. A. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.53 prom.) kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę darbo dienos metu itin judrioje miesto gatvėje, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, artimas minimumui. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo paskirta S. A. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 63-64).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis bylos duomenimis, minėtas automobilis priklauso S. A. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. A. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Prokurorė 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. A. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Honda VR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d. Prokurorės paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – S. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gegužės 17 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad byloje priskaičiuotos 204,16 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro kaltinamajam S. A. teismo paskirto advokato A. S. darbo užmokestis. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajam S. A. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas paskirtas ne jo paties, o teismo iniciatyva, taip pat atsižvelgiant į duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį – pajamos nėra didelės, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, supakuotas į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
S. A. (S. A.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. A. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti S. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos t. y. 2024 m. gegužės 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti S. A. priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu S. A. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Honda CR-V“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
S. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą– įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus S. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduotini saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.