Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Rima Šmigelskytė, teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, taip pat priteisti valstybei garantuojamos teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio išlaidas.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad institucijai šalių šeima yra žinoma nuo 2018 m. Pabendravus su šalių vaikais, šie išsakė nuomonę, kad su tėvu (atsakovu) bendrauti nenori, kadangi jo bijo. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn., policija gavo 8 pranešimus dėl įvykių šalių gyvenamosios vietos adresu, iš kurių 7 buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Taip pat, atsakovas yra baustas administracine tvarka. Mano, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Atsakovas taip pat turėtų teikti vaikams išlaikymą.

Liudytoja V. Ū. parodė, kad ji yra ieškovės mama. Ieškovė ir atsakovas anksčiau gyvendavo atsakovo tėvui priklausančiame bute. Iš pradžių atsakovas negerdavo, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau jis buvo atleistas už girtavimą. Būdavo atvejų, kad ieškovė ateidavo pas ją su vaikais miegoti, kadangi atsakovas gerdavo namuose ir triukšmaudavo. 2018 m. gegužės mėn., ieškovė su vaikais galutinai persikėlė gyventi pas ją. Atsakovas vaikais nesidomi.

Liudytoja V. B. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja. Šį darbą dirba apie 13 metų. Ieškovę pažįsta nuo mažens. Kiek jai yra žinoma, maždaug prieš 7-8 metus šalys iš pradžių kreipdavosi dėl socialinės paramos. Vėliau, tarp šalių prasidėjo konfliktai dėl atsakovo girtavimo. Atsakovą vis dažniau ėmė pastebėti neblaivų, tiek viešose, tiek ir kitose vietose. Atsakovas pradėjo nesirūpinti ne tik savo šeima, bet ir neįgalia motina. Ieškovę gali įvardinti kaip atsakingą, besirūpinančią savo vaikais motiną. Prieš 2 metus yra pastebėjusi ieškovę su mėlynėmis ant kaklo. Atsakovas vaikais nesirūpina.

Atsakovui bylos procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžius buvo informuotas asmeniškai (b. l. 18,20,23,30), tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdžius neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė. Darytina išvada, kad jis sąmoningai vengė dalyvauti bylos nagrinėjime, visiškai ja nesidomėjo, prieštaravimų ieškinyje nurodytiems faktams nereiškė (todėl spręstina, kad su ieškiniu sutinka).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateikto santuokos liudijimo matyti (b. l. 42) matyti, kad šalių santuoka įregistruota 2012 m. birželio 16 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 88. Sutuoktiniai turi nepilnametes dukras D. K., (duomenys neskelbtini) ir S. K., (duomenys neskelbtini), (b. l. 7, 8). Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių, neturi (b. l. 10,11,13,14). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), už 2018 m. gruodžio mėn. jai buvo priskaičiuota išmokėti (duomenys neskelbtini), už 2018 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini) (b. l. l. 15). Ieškovė taip pat gauna (duomenys neskelbtini) dydžio išmoką vaikui (b. l. 14). Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ieškovės bei jos atstovės, liudytojų ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovės teigimu, atsakovas vis dažniau ėmė girtauti, nesirūpinti šeima, ėmė vartoti psichologinį smurtą prieš ją, santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jo netinkamo gyvenimo būdo, požiūrio į gyvenimą ir šeimos vertybes. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Jis visiškai nesidomėjo bylos eiga, teismo posėdžiuose dalyvauti nepageidavo, nepateikė net atsiliepimo į ieškinį, nenurodė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą netikėti ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Iš byloje esančių duomenų, t. y. (duomenys neskelbtini) pranešimo (b. l. 38) matyti, kad dėl atsakovo smurto artimoje aplinkoje bei netinkamo elgesio buvo kreiptasi į policiją. Atsakovui yra registruotas administracinis nusižengimas. Byloje nesant kitokių įrodymų, atsakovui nepareiškus jokių prieštaravimų, vadovaujamasi ieškovės parodymais ir anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, todėl spręstina, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės ir ji yra nutrauktina (CK 3.60 str.).

Terminas susitaikymui ieškovės prašymu neskirtinas, o atsakovas, turėdamas galimybę, dėl to nepareiškė jokios nuomonės.

Nutraukus santuoką, ieškovei jos prašymu paliktina ikisantuokinė pavardė „Ū.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.). Ieškovė, jos teigimu, kreditorių neturi, o ar jų turi atsakovas, duomenų nepateikta.

Santuokos nutraukimo byloje privalu išspręsti taip pat nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo klausimus (CK 3.59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesirūpino šalių nepilnametėmis dukromis, neteikė joms reikalingo išlaikymo, į institucijos, byloje teikiančios išvadą, ieškovės paaiškinimus, nepilnamečių dukterų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai atitinka vaikų interesus (CK 3.59 str., 3.174 str.). Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, kuris susidarė atsakovui šalių vaikams neteikiant išlaikymo nuo 2018 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais bei nustatyti tinkamą santykį tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dukterų išlaikymui po 150 Eur dydžio kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės mokamų periodinių išmokų. Prašoma priteisti išlaikymo suma nėra nedidelė, todėl, atsižvelgus ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodomus orientacinius kriterijus nustatant išlaikymo dydį, įvertinus ir išlaikytinių amžių, iš atsakovo priteistinas nurodyto dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui 2019 m. vasario 13 d. iki dukterų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Ši suma, teismo manymu pakankama patenkinti vaikų būtinuosius ir kitus poreikius.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nagrinėjant bylą, atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikams išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaikų poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 150 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną.

Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola. Nagrinėjamoje byloje, ieškinys priimtas 2019 m. vasario 13 d. Byloje nenustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d. būtų teikęs išlaikymą savo dukterims, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas šalių vaikams po 150 Eur už kiekvieną mėnesį, kas iš viso sudaro 2830,64 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo abiems vaikams, sumą.

Ieškovė paskirtina nepilnamečių dukrų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 str.-3.186 str., 3.190 str.). Išaiškintina ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1dalis). Taip pat pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti teikiamo išlaikymo panaudojimą.

Nagrinėjamu atveju, šalims neišreiškus reikalavimų ir prašymų dėl konkrečios atsakovo ir šalių bendravimo tvarkos nustatymo (ieškovė nurodė, kad dėl nuolatinio atsakovo girtavimo tai daryti šiuo metu netikslinga), bendravimo tvarka nenustatytina (CK 3.170 str.). Išaiškintina šalims, jog kilus nesutarimams dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šalys gali kreiptis į teismą prašydamos nustatyti bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o ar jų turi atsakovas, nėra žinoma.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovė 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 268,00 Eur žyminis mokestis, 299,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos ir 8,95 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos(CPK 79 str., 80 str. 1d. 2p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 7 p., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės J. K., (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę „Ū.“, o atsakovui jo prigimtinę „K.“.

Nustatyti šalių dukterų D. K., (duomenys neskelbtini), ir S. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

Priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymą dukroms D. K. ir S. K., kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui 2019 m. vasario 13 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K. dukterims D. K. ir S. K. 2 830,64 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt eurų 64 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. Ū. dukterims D. K. ir S. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. K. valstybei 268,00 Eur žyminio mokesčio, 299,00 Eur išlaidas už valstybės garantuojamą advokato teisinę pagalbą ir 8,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms – 5660, įmokos kodas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms – 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.