Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Rusijos Federacijos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytojas M. A. parodė, kad 2024-07-28, apie 22.20 val. (tikslaus laiko neprisimena), Vilniaus rajone, vairuojamu automobiliu „BMW“ važiavo (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, dulksna, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Važiuodamas apvažiavo dalinai kelkraštyje stovėjusį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įjungti avarinių šviesų žibintai. Toliau važiavo leistinu apie 90 km/h greičiu. Netrukus minėtas automobilis „Volvo“ jį pasivijo ir kurį laiką, važiuojant per Uosninkų kaimą, važiavo paskui jį privažiavęs labai arti jo automobilio galinės dalies. Tuo metu ir įsidėmėjo automobilio „Volvo“ vairuotoją. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Po kiek laiko automobilis „Volvo“ staigiai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkdamas jo automobilį jau (duomenys neskelbtini). Lenkimo metu automobilio „Volvo“ greitis galėjo siekti 100 km/h. Po to, vairuotojui dar padidinus greitį, automobilis „Volvo“ nuo jo atitrūko. Baigus lenkimo manevrą, automobilis „Volvo“ kuriam laikui dingo iš jo matomumo lauko. Maždaug po kelių minučių, kai važiavo įkalne ties Vilniaus gatvės pastatu Nr. 8 esančiu kelio vingiu į dešinę, jis pamatė tą patį automobilį „Volvo“ jau apsivertusį gulint kairiajame kelkraštyje. Tuo tarpu pačioje kelio važiuojamojoje dalyje stovėjo apgadintas kitas automobilis „VW Golf“. Suprato, kad ką tik įvyko minėtų automobilių susidūrimas. Paties įvykio nei matė, nei girdėjo, nes važiuodamas garsiai klausėsi muzikos. Įvykio vietoje sustabdė automobilį ir nuėjo prie automobilio „VW Golf“. Tuo metu kartu su juo važiavusi E. P. pranešė apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Iš automobilio „VW Golf“ vairuotojo vietos išlipo moteris, ant kurios veido matėsi kraujas. Kita, priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi moteris išlipti negalėjo, kadangi buvo prispausta deformuotų automobilio dalių. Netrukus įvykio vietoje susirinko daugiau žmonių. Tuomet jis priėjo prie automobilio „Volvo“. Pro jo vairuotojo durų langą išlipo vyras. Tai buvo tas pats asmuo, kurį jis įsidėmėjo dar anksčiau vairuojantį automobilį. Pastarasis kurį laiką stovėjo prie savo apvirtusio automobilio, rusų kalba sakė, kad dėl slidžios kelio dangos nesugebėjo kelio vingyje suvaldyti automobilio. Taip pat vairuotojas pripažino išgėręs alaus. Apie tai buvo galima spręsti ir pagal šiek tiek nerišlią jo kalbą, nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Kažkuriuo metu automobilio „Volvo“ vairuotojas buvo nuėjęs toliau į kelkraštį, galimai „į tualetą“, bet po to greitai grįžo. Jis jo visą laiką nestebėjo, nes daugiau dėmesio skyrė bandymams išlaisvinti užspaustą automobilio „VW Golf“ keleivę. Netrukus po to atvyko ir policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 99-101).

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, kad 2024-07-28 eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini). Minėtoje kelio atkarpoje gatvės važiuojamąją dalį sudaro dvi apie 4 metrų pločio eismo juostos, t. y. po vieną juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Asfaltuota kelio danga apžiūros metu buvo šlapia. Žiūrint gatvės kelio eismo kryptimi link Vilniaus miesto pusės (t. y. nustatyta K. M. važiavimo kryptimi įvykio metu), kelias ties pastatu Nr. 8 nukrypsta dešiniau, t. y. yra kelio vingis į dešinę. Nustatytas maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Eismo įvykio metu K. M. vairuotas automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio buvo už kelio važiuojamosios dalies ribų, gulėjo apsivertęs ant stogo. Žiūrint eismo kryptimi link Vilniaus miesto pusės, automobilis buvo prie pat pastato Nr. 8, apie 3-5 metrų atstumu nuo kelio kairiojo krašto. Vilniaus gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, didžiąja dalimi eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Vilniaus miesto pusės, kelio ilgio atžvilgiu - taip pat ties pastatu Nr. 8, stovėjo A. Š. įvykio metu vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Abi transporto priemonės buvo sugadintos. Pagrindiniai automobilių apgadinimai lokalizavosi jų priekinėse dalyse. Ant kelio dangos, ties automobiliu „VW Golf“, buvo rasta susidūrusių transporto priemonių dalių šukių. Didžiausia jų koncentracija, tikėtina žyminti susidūrimo vietą, buvo eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Vilniaus miesto pusės (t. 1, b. l. 52-54; 55-67; 69-76).

Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nors 2024-07-28 įvykio metu K. M. vairuotas automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, tačiau remiantis prie bylos medžiagos prijungta 2024-04-08 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilio savininku laikytinas A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 85; 89,90; 91).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad kaimynui K. M. automobilį „Volvo S80“ laikinam naudojimuisi buvo perdavęs 2024 metų balandžio mėnesį. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio jam realios žalos nepadaryta, K. M. pretenzijų nereiškia (t. 1, b. l. 95-97).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Volvo S80“ (1999 metų gamybos) kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1 140 eurų (t. 1, b. l. 87).

III. Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, t. y. tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. M. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes 2024 m. liepos 28 d., apie 22 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, jis, vairuojant automobilį susidūrė su priešpriešiais važiavusiu A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuotu automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilio „VW Golf“ keleivei O. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o A. Š. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis automobilį vairavo neįvertinęs meteorologinių sąlygų ir nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, kadangi esant šlapiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija judėdamas kelio vingiu prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę įvažiavo į priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešiais nuo važiavusiu A. Š. vairuotu automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl konstatuotina, kad kaltinamasis dėl nusikalstamo nerūpestingumo dar pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus, kuriuos pažeidus ir įvykus eismo įvykiui, O. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o A. Š. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina kilusius padarinius – sunkų vienos nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą ir kitos nukentėjusiosios nežymių sveikatos sutrikdymą. Jeigu kaltinamasis būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, jis nebūtų vairavęs automobilio apsvaigęs nuo alkoholio, būtų laikęsis saugaus važiavimo greičio esant prastoms meteorologinėms sąlygoms, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Todėl yra akivaizdu, kad K. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – O. Z. ir A. Š. sveikatos sutrikdymu. Kadangi veika kvalifikuojama pagal sunkiausius iš nustatytų padarinių, K. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Kaip jau minėta, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis tuo pačiu metu, automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,57 promilių girtumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IV. Dėl bausmių

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis K. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) transporto eismo saugumui, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis K. M. visiškai pripažino kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis K. M. ankščiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam inkriminuotus du nusikaltimus transporto eismo saugumui padarė idealia nusikaltimų sutaptimi, jam nustatytas 1,57 prom. girtumo laipsnis, todėl nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimą. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl kaltinamajam paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bendrinamos bausmių apėmimo būdu.

Kaltinamasis K. M. kaltę padarius nusikalstamas veiką pripažino visiškai, byla baigta nagrinėti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016 ir kt.).

Teismo vertinimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam K. M. yra galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamasis nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą, yra neteistas, siekia atlyginti padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltę visiškai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nevengia atsakomybės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis K. M. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-07-28, 22.43 val. iki 2024-07-29, 15.50 val. (t. 1, b. l. 167-169; 181,182), todėl kaltinamojo k

K. M. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (1 diena), įskaitytinas į bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015 ir kt.).

Nustatyta, jog K. M. nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,59 promilės), vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Kaltinamojo padarytos veikos sukėlė sunkias pasekmes žmogaus sveikatai, kaltinamasis pažeidė net kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl K. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024-07-29, apie tai praneština Ukrainos Respublikos ambasadai. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, jį charakterizuojančius duomenis, sukeltas pasekmes.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju K. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šio automobilio valdytojas-savininkas yra A. T. (t. 1, b. l. 85; 89,90; 91). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kaina Lietuvoje su PVM 1 140 eurų (t. 1, b. l. 87).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo metu K. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti K. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti K. M. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024-07-28, 22.43 val. iki 2024-07-29, 15.50 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-07-29.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš K. M. valstybės nuosavybėn automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą t. y. 1 140 Eur, nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

K. M. išduotą Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai.

K. M. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.