- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- 1-1417-1122/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. D. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis iki 2021 m. gruodžio 18 d. apie 20.38 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankinėje laikė nedidelį kiekį – 0,00048 g, psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, kol nurodytu laiku ir vietoje, patikrinimo metu, šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą vyko vakarėlis ir tos medžiagos buvo namuose, jis jos neįgijo, jos buvo vartojamos kartu su kitais asmenimis, ta medžiaga buvo bendra, jis jos nepirko, ji buvo su jo daiktais. Nuo suktinės sukimo liko likučiai ant lapo, o kaip tas lapas pas jį rankinėje atsirado, nežino. Kai klausė policijos pareigūnai, buvo įsitikinęs, kad rankinėje nieko nėra. Kanapes vartoja seniai, (duomenys neskelbtini) metų, nuo tada, kai jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Vartoja kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Mano, kad žmogus pats turi teisę rinktis, kas jam lengviau. Be to, jis yra patyręs ir stiprią traumą, buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju vartojo kanapes, bet tai vyko namuose. Atėjo policininkai į privačią erdvę, įsiveržė, padarė kratą, nors jie atėjo visai kitu klausimu, buvo išrengtas nuogai, grasinama vaikų teisėmis, kad atims vaiką, buvo paimti pinigai, raktai, nebuvo teikiamas maistas. Tai buvo privati erdvė, namai, butas, niekas nesitikėjo, kad bus vykdoma krata su šunimis, buvo sulaikyti, antrankiai uždėti, vyko vakarėlis, buvo 6 asmenis tuo metu namuose, alkoholis, kanapės, žaidė kompiuterinius žaidimus ir atėjo policija, ir surado pseudo kiekį. Dėl to patyrė stiprų psichologinį stresą, reikėjo advokato, kad pasitartų, kaip galėtų teisme išreikšti savo poziciją. Jam buvo pasiūlyta prisipažinti kaltam, tai bus kaltumas ir 500 Eur bauda, bet jis norėjo, kad išgirstų teismas. Pripažįsta, kad yra kaltas, bet kenčia nuo didelių kūno skausmų ir dėl to vartoja kanapes. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) iki kol jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tą medžiagą (kanapes) įsigydavo legaliai, tačiau Lietuvoje legaliai tos medžiagos įsigyti negalima. Šiuo atveju rastas medžiagos kiekis artimas nuliui, tai prasilenkia su logika, kad keliama jam baudžiamoji byla, Lietuvoje tokie įstatymai, tai yra kaip yra. Tą vakarą taip, vartojo tą medžiagą, ji buvo skirta jo vartojimui. Mano, kad tai yra kiekvieno žmogaus asmeninė teisė pasirinkti, o įstatymas kaip numato tokia bausmė ir turi būti. Mano, kad gyvenant 21 amžiuje reikėtų žiūrėti liberaliau į tai, kas vyksta visuomenėje, 0,02 skaitomas kaip mažas kiekis, o čia 3 po nulio, jeigu vizualiai įvertinti, tai mikroskopinė dalelė, nuo kurios žmogus nei apsineštų, nei kažkas atsitiktų. Jis yra (duomenys neskelbtini), kenčia nuo (duomenys neskelbtini), turi visas pažymas, negali dirbti (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) problemų. Mano, kad žmogus, turintis (duomenys neskelbtini), gali pats pasirinkti, ar jam vartoti cheminius preparatus, ar jam geriau nuo to skausmo pavartoti kanapę, kuri jį atpalaiduoja. Lietuvoje jam nuo skausmo nebuvo išrašyti jokie vaistai, kitoje šalyje – buvo. Jis labai retai būna čia Lietuvoje, jo žmona (duomenys neskelbtini), pats gyvena (duomenys neskelbtini). Jie užstrigo čia dėl karantino, negalėjo tęsti savo verslo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) irgi gydosi savo ligą, pavartoja savo kanapę ir gyvena savo gyvenimą. Per paskutinius 10 metų visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) ir grįžta į Lietuvą tik vasarai. Nenorėtų, kad jo vaikas vartotų nei žolę, nei alkoholį, nei kažką kitą. Pats jis vartoja (duomenys neskelbtini) tikslais. Stiprių narkotikų pats nėra vartojęs. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog pasistengs, kad tai nepasikartotų, gailisi.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 19 d. įtariamuoju apklaustas J. D. parodė, kad yra psichiškai sveikas, narkologo ar psichologo įskaitoje įrašytas nėra, yra turėjęs (duomenys neskelbtini) traumą. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę jis suprato, pasinaudos savo teise ir apklausos metu atsisako duoti parodymus, nes reikia pasikonsultuoti su gynėju (b. l. 83–84).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. kovo 7 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad įtarimo esmė jam aiški, dėl jam pateikto įtarimo nesutinka, atsisako duoti parodymus, parodymus pageidauja duoti tik teisme (b. l. 92–93, 98–99).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 19 d. liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3 būryje, vyriausiuoju patruliu. Dirbo su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3 būrio, vyriausiaisiais patruliais E. Z. bei M. G. Iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, antrame aukšte vyksta muštynės. Nuvykę minėtu adresu, pareigūnai pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, muštynių jau nebuvo, tačiau jautėsi aitrus narkotinių psichiką veikiančių medžiagų (žolės) kvapas. Kvapas jautėsi iš (duomenys neskelbtini) buto. Paskambinus į duris, jas atidarė buto savininkas A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pro atidarytas duris jautėsi aitrus narkotinių psichiką veikiančių medžiagų kvapas. Užėjus į butą, viename iš kambarių, ant lovos buvo rasta „tašytė“ su diržu „Nike“, kurioje buvo asmeniniai daiktai, raktai, pinigai (2 090 Eur, dvi 500 Eur nominalo kupiūros Nr. x00429633218, x03028069037, dešimt po 100 Eur nominalo kupiūrų sc6206015127, sd2205648236, sd2205648227, sd2205648209, sd2205648218, ua6034330686, sd2205648191, sd2205648182, vo3058022227,sd2205648173, viena 50 Eur nominalo kupiūra pb3939934678, dvi 20 Eur nominalo kupiūros ra4558876242, em0517239628), banko „Swedbank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), baltame popieriaus lankstinuke buvo galimai augalinės kilmės psichiką veikiančios narkotinės medžiagos. Dėl rankinės prisipažino, kad ši priklauso ten gyvenančiam J. D., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, kas yra sulankstytame lankstinuke, J. D. nurodė, kad tai narkotinė medžiaga, žolė, kurią rūkė bute. Į įvykio vietą iškvietė kinologą su tarnybiniu šunimi, kad detaliai apžiūrėtų butą. Atvykus kinologui, apžiūrėjus butą bei jame esančius daiktus, daugiau narkotinių medžiagų rasta nebuvo. J. D. sulaikė, faktinis sulaikymo laikas 21.20 val., ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS. Įvykis buvo filmuotas kūno kamera 1905 (b. l. 18–20).
Iš Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio G. P. 2021 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išdėstytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo liudytojo apklausos protokole (b. l. 7).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. Ž. 2021 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 18 d. apie 21.00 val. dirbant pagal nustatytą planą iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), bute reikalinga kinologo su tarnybiniu šunimi pagalba. Atvykus minėtu adresu, ją pasitiko kolegos, užėjus į butą iš karto buvo jaučiamas aitrus kvapas, primenantis augalinės kilmės narkotikų kvapą. Minėtame bute buvo pasitelktas tarnybinis šuo. Įėjus į butą, antras kambarys dešinėje, ant lovos tarnybinis šuo pasyviu ženklinimu pažymėjo vyrišką rankinę. Patikrinus rankinę, jos viduje rastas baltas sulankstytas lapas, jo viduje augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga (b. l. 8).
Iš 2021 m. gruodžio 18 d. – 2021 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–16).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2825/2021(01) matyti, kad J. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 27).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados matyti, kad popieriaus lankstinuke, paimtame iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 0,00048 g (b. l. 32–33).
Iš 2022 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užėję į butą pareigūnai aiškinasi, kas rūkė žolę. Asmuo, vardu J., nurodo, jog dabar gyvena šiame bute. Pareigūnas klausia, ar čia jo „tašė“, atsakoma, kad jo, pasas jo, viskas jo, na gal ir liko, nes jie surūkė. Pareigūnai nurodo jam rengtis, nes yra sulaikomas, klausia, kas ten, nurodoma, jog žolės likučiai. Pareigūnas nurodo asmeniui, vardu J., jog pas jį rastos narkotinės medžiagos, klausia, kokios problemos, į ką atsakoma „nu gerai“ bei klausiama, kokia jam dabar atsakomybė. Pareigūnas nurodo, kad gaus baudą. Aiškinamasi, kuo užsiima, nurodoma, jog brolis galės būti jo laiduotoju, klausiama apie teistumą. Asmuo, vardu J., nurodo, jog nei dėl vieno savo elgesio nesigaili ir jei čia bus skirta bauda, tai bus totalus..., piktinasi kodeksu, nurodo, jog vartoja visi, klausia, ar pareigūnas įsivaizduoja, kad žmogus, kuris parūko žolę, yra narkomanas. Pareigūnas sako, kad kitą kartą susimąstys, ar verta parūkyti ir turėti likučius, kad turėtų tiek problemų. Aiškinamasi, su kuo yra jo vaikas, nurodoma, jog bus pranešta vaiko teisėms (b. l. 38–42).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018, 6 p.).
Kaltinamasis J. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti, teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai. Šiuos jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto pareigūno G. P. parodymai, jo tarnybinis pranešimas, pareigūnės I. Ž. tarnybinis pranešimas, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Taigi, šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina, jog J. D. tiesiogine tyčia neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: iki 2021 m. gruodžio 18 d. apie 20.38 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankinėje laikė nedidelį kiekį – 0,00048 g, psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, kol nurodytu laiku ir vietoje, patikrinimo metu, šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyta psichotropinė medžiaga – tetrahidrokanabinolis, kurio grynasis kiekis yra 0,00048 g, kurią J. D. laikė rankinėje, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, pažymi, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (su vėlesniais pakeitimais), tetrahidrokanabinolis (Tetrahydrocannabinol) yra psichotropinė medžiaga. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,02 g šios medžiagos.
Atsižvelgiant į tai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. D. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kadangi, vadovaujantis specialisto išvada, pas jį rasta 0,00048 g tetrahidrokanabinolio, t. y. mažiau nei 0,02 g šios medžiagos.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo J. D. veiksmai dėl neteisėto 0,00048 g tetrahidrokanabinolio laikymo teisingai kvalifikuoti kaip BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas kaltinamojo J. D. gynėjo prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame buvo prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos – sutuoktinės T. Y. atsakomybei.
Teisiamojo posėdžio metu T. Y. ir pats kaltinamasis J. D. palaikė prašymą.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė prašymo netenkinti, kadangi kaltinamasis nevertina savo veiksmų kritiškai, jo nuostatos leidžia daryti prielaidą, kad jis gali ateityje daryti analogiškas nusikalstamas veikas.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 str. 1 d.). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 str. 1 ir 5 d.). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
Taigi laidavimas pagal BK 40 straipsnį taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.
Teismas, šiuo atveju spręsdamas dėl kaltinamojo J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad nėra visų būtinų sąlygų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. pirmiausia nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jeigu asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018).
Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017).
Gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018).
Vertinant šioje byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto įtarimo nesutiko, parodymus duoti atsisakė. J. D. savo kaltę pripažino tik teisiamojo posėdžio metu ir tik baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad gailisi. Visgi, iš kaltinamojo J. D. teiginių matyti, kad kaltinamasis savo padarytų veiksmų nevertina kritiškai. Įvykio metu J. D. policijos pareigūnams nurodė, kad dėl savo elgesio nesigaili. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. D. nurodė, kad kanapes vartoja (duomenys neskelbtini) metų, kai jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), turi kitų traumų, kenčia skausmus, todėl vartoja kanapes kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro atsipalaidavimui. Jo nuomone, žmogus, sergantis (duomenys neskelbtini), gali pats pasirinkti, ką jam vartoti – cheminius preparatus, ar nuo skausmo kanapę. Be to, šiuo atveju, kaltinamojo teigimu, pas jį rastas psichotropinės medžiagos kiekis artimas nuliui, mikroskopinė dalelė, nuo kurios žmogus nei „apsineštų“, nei „kažkas atsitiktų“ ir, tai, jo nuomone, prasilenkia su logika, kad jam dėl to keliama baudžiamoji byla. Mano, kad gyvenant 21 amžiuje reikėtų žiūrėti liberaliau į tai, kas vyksta visuomenėje.
Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo J. D. teiginiai negali būti vertinami kaip visiškas savo kaltės pripažinimas ir nuoširdi atgaila dėl savo nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis nesmerkia ir nevertina kritiškai savo elgesio, priešingai, kanapes vartoja daug metų, tai pateisina fiziniais skausmais, turima liga, teigia, kad žmogus turi teisę pats rinktis, kaip numalšinti skausmą, o parūkius kanapes jis atsipalaiduoja, be to, šiuo atveju rastas medžiagos kiekis yra labai mažas, jis negali sukelti sunkių padarinių. Taigi, nors kaltinamasis teisme ir teigė, prisipažįstantis padaręs nusikalstamą veiką, formaliai nurodė besigailintis, tačiau bendrai neišreiškė savikritiško požiūrio dėl psichotropinės medžiagos vartojimo ir nevertino savo poelgio neigiamai, t. y. nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką. Vien teiginiai, kad nenorėtų, jog jo vaikas vartotų narkotines, psichotropines medžiagas ar alkoholį, nereiškia, kad J. D. apskritai neigiamai vertina visų (taip pat ir lengvųjų) narkotinių (psichotropinių) medžiagų (ypač kanapių) vartojimą. Teismo vertinimu, kaltinamojo visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo atliktas ne laisva valia, o verčiant susiklosčiusioms objektyvioms aplinkybėms – siekiant būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo J. D. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teismui taip pat kyla abejonių ir kitos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimu, t. y. pagrindo manyti, kad J. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vis dėlto, nustačius bent vienos sąlygos neatitikimą, kitų BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų vertinimas nebėra tikslingas.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.
Skirdamas kaltinamajam J. D. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis (nedideliu kiekiu) be tikslo jas platinti.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. D., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – (duomenys neskelbtini) amžiaus, vedęs, turintis mažametį vaiką, dirbantis (iš žodžių), per pastaruosius 3 metus 4 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 71–73), neteistas (b. l. 68), byloje nėra duomenų apie jo įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Teismas vertina, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių (aukščiau išdėstytais motyvais) ar sunkinančių aplinkybių.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. D. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimaliai ribai, t. y. 18 MGL (BBND) dydžio bauda.
Kadangi J. D. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 12 MGL (BBND) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. D. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 18 d. 21.20 val. iki 2021 m. gruodžio 19 d. 09.34 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 61–63), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vokas, kuriame du vokai, tuščias popieriaus lankstinukas, plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, pagal 2022 m. sausio 5 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK005549 perduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 35–37) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; 2) kompaktinis diskas CD laikmenoje, prisegtas voke prie galinio bylos tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidos yra ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Atsižvelgus į tai, išlaidos už Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados parengimą, kuri šiuo atveju teikta vykdant tarnybinę užduotį, nelaikytina proceso išlaidomis ir nepriteistina iš kaltinamojo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) MGL (BBND) (900 Eur) (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. paskirti 12 (dvylikos) MGL (BBND) (600 Eur) (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 18 d. 21.20 val. iki 2021 m. gruodžio 19 d. 09.34 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (BBND) dydžio baudai ir paskirti J. D. galutinę bausmę – 10 (dešimties) MGL (BBND) (500 Eur) (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką, kuriame yra du vokai, tuščias popieriaus lankstinukas, plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, pagal 2022 m. sausio 5 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK005549 perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) kompaktinį diską CD laikmenoje, prisegtą voke prie galinio bylos tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti J. D., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.