Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-646-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
2S-646-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36259-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-646-640/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-36259-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 129.4.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P. ir J. Š..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolės 2013 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą dėl turto arešto ir areštuojamo turto įvertinimo, patvarkymus areštuoti pinigines lėšas, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą skolos išieškojimo bei 2013 m. rugsėjo 20 d. patikslintus patvarkymus areštuoti pinigines lėšas, patikslintą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, bei sumažinti vykdymo išlaidas iki 600,00 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 51-53) atmetė pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad šiuo atveju terminas įvykdyti sprendimą pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 12 d., tačiau antstolė nurodo vėlesnė datą, t.y., kad terminas įvykdyti sprendimą pasibaigė 2013 m. rugsėjo 10 d. Nurodė, kad skolininkas įvykdė sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl iš jo turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos. Iš 2013 m. rugsėjo 20 d. patikslinto vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolė neskaičiavo vykdymo išlaidų už 2013 m. rugsėjo 20 d. patikslintus patvarkymus (v.b.l. 86-87). Teismas taip pat nurodė, kad antstolės 2013 m. rugsėjo 20 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/04179 yra pagrįstos ir teisėtos (CPK 82 straipsnis, SVI 1 lentelės 13 punktas, 3 lentelės 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 14 punktai, SVI 40 punktas). Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, kad jis sprendimą įvykdė geruoju ir dėl to vykdymo išlaidos yra per didelės, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi sprendimas nebuvo įvykdytas per raginime nustatytą terminą, o antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl mažinti jas iki 600,00 Lt nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. atskiruoju skundu (b.l. 60-62) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, t.y. jo skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, kad jis pats, dar 2013 m. rugsėjo 17 d., antstolės kontorą informavo apie skolos sumokėjimo faktą tiesiogiai kreditorei J. Š.. Nurodo, kad apie skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą sužinojo tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., kai per darbovietę buvo įteiktas pranešimas. Vos tik gavęs pranešimą, pradėjo ieškoti būdų, kaip tokią didelę sumą pinigų gauti, todėl jos surinkimas užtruko. Nurodo, kad tai, kad atitinkamai priverstinio vykdymo veiksmai (turto ir lėšų areštas) buvo atlikti po to, kai jau buvo padengęs įsiskolinimą, tenka pačios antstolės rizikai, o apeliantui negali būti perkelta itin didelių, nebūtinų ir nepagrįstų vykdymo išlaidų padengimo našta. Nurodo, kad yra sunki jo finansinė padėtis, todėl 2.331,15 Lt dydžio vykdymo išlaidų padengimas jam sukelia ir sukels itin dideles neigiamas finansines pasekmes. Taip pat nurodo, kad 2.331,15 Lt dydžio vykdymo išlaidos turėtų būti sumažintos, nes yra neadekvačios, neprotingos ir neproporcingos, o skundžiami antstolės patvarkymai ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas - panaikinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolą pareiškėjas apmokėjo ne tik praleidęs raginime nurodytą terminą įsiskolinimui geranoriškai padengti, bet ir po antstolės priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo, sužinojęs apie jo banko sąskaitoms taikomus apribojimus. Apie skolos buvimo faktą pareiškėjas žinojo jau 2013-04-30 d. įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-141-494/2013 dėl skolos išieškotojai priteisimo, tačiau įsiskolinimą padengė tik 2013-09-16 d., antstolei areštavus skolininko banko sąskaitose esančias lėšas bei turimą turtą. Nurodo, kad apie tiesioginį skolos išieškotojai sumokėjimą antstolė buvo informuota tik 2013-09-18 d. išieškotojai elektroniniu būdu pateikus vietinio mokėjimo nurodymo išrašą, patvirtinantį tiesioginio skolos sumokėjimo faktą. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 610 str. 1 d. ir 611 str. 1 d., vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, o remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 ?. bei teismų formuojama praktika, nesumokėjus skolos nurodytu terminu, išieškomos visos antstolio vykdymo išlaidos (tame tarpe ir antstolio atlyginimas). Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi praktikos, jog teismui nusprendus mažinti antstolio atlyginimą, pastarasis neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m, vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-255/2008).

Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Šiuo skundu apeliantas nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi sprendimą jis įvykdė savo gera valia 2013 m. rugsėjo 16 d. ir prašo šias išlaidas sumažinti nuo 2331,15 Lt iki 600 Lt. Konstatuotina, kad pradėjusi vykdymo procesą antstolė įgyja subjektinę teisę reikalauti priteisti vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 583 str. 1 d.). Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka yra nustatyta CPK 611 str.. Taip pat minėto straipsnio 3 dalyje yra numatyta patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo apskundimo tvarka. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo 2013 m. liepos 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą Vykdomąjį raštą Nr. 2-141-494/2013 dėl 15 000,00 Lt skolos išieškojimo iš jo išieškotojos J. Š. naudai. 2013 m. rugpjūčio 29 d. darbovietėje jam buvo įteiktas antstolės B. P. 2013 m. liepos 11 d. raginimas, kuriame buvo nurodyta per 10 dienų įvykdyti sprendimą: sumokėti 15 000,00 Lt skolą ir 378,10 Lt vykdymo išlaidų. Terminas įvykdyti sprendimą, t.y. sumokėti 15 378,10 Lt suėjo 2013 m. rugsėjo 10 d. 2013 m. rugsėjo 16 d. antstolė pradėjo išieškojimo procedūrą, kurią vykdant prisidėjo ir kitos, Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 13 punkte numatytos išlaidos, kadangi raginime numatyti įpareigojimai laiku nebuvo įvykdyti. Aplinkybė, kad apeliantas telefonu bendravo su antstolio kontoros darbuotojais, antstoliui nesudaro pagrindo atidėti vykdymo veiksmus iki apelianto nurodyto termino. CPK 625 – 627 str. reglamentuoja vykdymo veiksmų atidėjimą vykdomojoje byloje, tačiau apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolis turėjo ar privalėjo sustabdyti ar atidėti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentu, kad jis geranoriškai sumokėjo įsiskolinimą, vos tik sužinojęs apie tai. Apie tai, jog apeliantas turi sumokėti 15 000 Lt sumą išieškotojai, jam tapo žinoma jau iš 2013 m. kovo 28 d. teismo sprendimo byloje Nr. 2-141-494/2013. Tačiau net ir sprendimui įsiteisėjus, apeliantas įsiskolinimo nepadengė. Nepagrįstai delsė vykdyti teismo sprendimą, dėl ko išieškotoja buvo priversta kreiptis į antstolius, kad būtų atlikti sprendimo vykdymo veiksmai išieškant įsiskolinimą.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė