Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei L. I., trečiajam asmeniui V. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimo per teismo nustatytą 30 dienų terminą į ieškinį nepateikė.

Teismas 2015-10-20 atsakovei procesinius dokumentus, t. y. ieškinį, jo priedus, pranešimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose išsiuntė atsakovės gyvenamosios vietos adresu: Novaja g. 3, Orenburg, Rusijos Federacija per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją.

2016-06-10 teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento pranešimas dėl teisinės pagalbos, kuriuo teismui pateiktas patvirtinimas apie teismo siųstų procesinių dokumentų, t. y. ieškinio ir jo priedų, teismo pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, įteikimą Rusijos Federacijoje gyvenančiai atsakovei L. I., taip pat 2016-02-10 Orenburgo m. Promyšlenyj rajono 12 teismo skyriaus teisėjo Sauškino I. P. teismo posėdžio protokolas, kuriame dalyvavusi atsakovė L. I. ieškovo pareikštą ieškinį pripažino ir teismas, konstatavo, kad ieškinio pripažinimas neprieštaraujant įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, saugomų įstatymo ir atsakovės ieškinio pripažinimą priėmė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. G. paaiškino, jog yra ieškovo mama. Sūnui susituokus su L. I. po pusantrų metų pastebėjo, keistą marčios elgesį, jos pykčio protrūkius, išvažiuodavo pas tėtį į Rusiją du kartus per metus, mano, jog marti sirgo šizofrenija, nuolat vartojo vaistus, todėl vykdavo į Rusiją gydytis. Dėl nestabilios psichinės būklės sūnus vežė L. I. į ligoninę, jos paprašytas, į Vilnių, rusų vienuolyną. Vieną kartą marti išvažiavo į Rusiją ir daugiau negrįžo. Bandė su ja susisiekti ir ji, ir sūnus, tačiau nepavyko. Santuokoje sūnus gyveno apie ketverius metus, vaikų nesusilaukė, turto neįgijo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2003-06-25 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr.74. Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio pažymos nustatyta, kad L. I. nuo 2003-10-08 iki 2009-10-09 gyveno išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu, nuo 2009-11-15 L. I. panaikinta gyvenamoji vieta, pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. VĮ „Registrų centro“ 2013-11-08 duomenimis ieškovas 15 metų laikotarpyje neturėjo ir neturi įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Ieškovas prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, išvyko gyventi į Rusiją, pareiškusi, jog niekada į Lietuvą nebegrįš, kai išvyko iš Lietuvos 2009 m., daugiau su ja susisiekti ieškovui nepavyko.

Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinės bylos 3K-3-2/2011; kt.).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2003 metais, sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2009 metų, kai atsakovė išvyko į Rusiją ir daugiau nebegrįžo, nutraukė visus santykius su Lietuva ir šeima. Atsakovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui – dėl jos elgesio sutriko tarpusavio sutuoktinių nuolatinis bendravimas, ieškovas ieškojo bendro sutarimo, kad ateityje galėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, tačiau atsakovė išvyko į kitą šalį, paliko šeimą ir visiškai nutraukė santykius su sutuoktiniu, jo tėvais, atsakovė nebuvo atvira su sutuoktiniu, nuslėpė nuo jo turinti psichinių sveikatos problemų, ieškovas bandė jai padėti, tačiau atsakovė ignoravo jį ir savo valia paliko šeimą ir daugiau nebegrįžo ir su sutuoktiniu nebandė susisiekti. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui – nebuvo su juo atvira, kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu ir nedėjo visiškai pastangų atkurti nutrūkusius ryšius ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą. Atsakovė, išvykdama gyventi į užsienį, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 str. 3 d.) ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 str. 1 d.).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes iš esmės atsakovė pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ji paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus su šeima nesusisiekė, nebendravo ir ja nesirūpino (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.). 2016-02-10 Orenburgo m. teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė L. I. ieškovo pareikštą ieškinį pripažino. Teismas objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 2, 3 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovas nereiškia, klausimas dėl tarpusavio išlaikymo nespręstinas (Lietuvos Respublikos CPK 385 str. 1 d.).

Dėl pavardžių

Šalims paliktinos santuokinės pavardės (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 41,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2003-06-25 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 74, tarp T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. I., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės L. I. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: T. G. – „Galvanauskas“, L. I. – „I.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti iš atsakovės L. I., gim. (duomenys neskelbtini), 41,00 Eur žyminio mokesčio ieškovui T. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per 3 dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.