Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-178-920/2014 pagal ieškovų E. P. ir E. P. patikslintą ieškinį atsakovams K. I., N. I., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims K. S., D.S., L. N., N. N. , R. K. N., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, R. P., Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantai laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti ieškovams vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, dėl to, kad teismas nepasisakė dėl visų ieškovų nurodytų argumentų, aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-178-920/2014 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Sutarties 2 punktu šalys sutarė, kad atsakovai pietinėje pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienoje pagal taikos sutartyje numatytas sąlygas ir prie taikos sutarties pridedamą langų žaliuzių projektą Nr. 1, kuris yra neatskiriama taikos sutarties dalis, gali įrengti tik neatidaromus langus (ribojimas netaikomas lango pravėrimui iki 30 mm vėdinimo tikslais) ne didesnius nei 980 mm pločio ir 1530 mm aukščio, su stacionariomis vertikaliomis žaliuzėmis ne didesnėmis nei 1120 mm pločio ir 1680 mm aukščio, kurios montuojamos į lango angokraščius arba rėmą. Žaliuzės turi neišsikišti už angokraščio ir turi būti vertikaliai nukreiptos į Birštono gatvę ne didesniu nei 45 laipsnių kampu. Vienos žaliuzių lentelės plotis negali būti mažesnis nei 80 mm, o tarpai tarp vertikalių žaliuzių negali būti didesni nei vienos žaliuzių lentelės plotis. Sutarties 3 punktu atsakovai įsipareigojo daugiau langų ar jokių kitų angų pietinėje pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienoje neįrenginėti (šis apribojimas netaikomas pastato ventiliavimo tikslais įrengiamoms angoms, kurių skersmuo yra ne didesnis nei 100 mm).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovai yra sudarę langų lauko žaliuzių įrengimo sutartį, kurioje numatytas darbų atlikimo terminas prašymo nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigęs, darbai buvo nebaigti, sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovai nevykdo taikos sutarties. Apeliantai nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog atsakovai taikos sutartimi įsipareigoję įrengti tik neatidaromus langus ir lauko žaliuzes pagal prie taikos sutarties pridėtą langų žaliuzių projektą Nr. 1, iki šiol neatidaromų langų ir stacionarių žaliuzių neįrengė ir šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo nevertintos fotonuotraukos. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsakovų pateiktą sutartį vertino kaip tinkamą taikos sutarties sąlygų vykdymą. Atsakovai atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą teigia, kad kol nėra baigti žaliuzių įrengimo darbai, nėra pagrindo kelti klausimo dėl taikos sutarties 2 punkto sąlygų nevykdymo, o įrengtos laikinos žaliuzės atitinka visus sutarties 2 punkte numatytus techninius reikalavimus ir iš esmės atitinka ieškovų nurodomą žaliuzių projektą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsakovų atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo. Spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti visas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties vykdymu, nes ieškovai teigė, kad atsakovai nevykdo taikos sutarties 2 ir 3 punkto sąlygų, ir šią aplinkybę grindė fotonuotraukomis, o atsakovai teigė, kad sutarties sąlygas vykdo, nes yra sudarę žaliuzių įrengimo sutartį, tik darbai dar nėra baigti. Iš atsakovų pateiktos rangos sutarties turinio matyti, kad rangovas žaliuzių įrengimo darbus įsipareigojo atlikti pagal pateiktą projektą, tačiau atsakovai šio projekto kartu su sutartimi nepateikė, todėl negalima nustatyti, ar tai sutartis dėl taikos sutartimi numatytų žaliuzių įrengimo. Todėl teismas apsiribojęs vien fakto, jog yra sudaryta žaliuzių įrengimo sutartis, konstatavimu, nevertino, neanalizavo ir nenustatinėjo aplinkybių, ar atsakovai apskritai vykdo ir ar tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, t. y. nesiaiškino, ar žaliuzių įrengimo darbai atliekamai pagal taikos sutarties 2 punkte numatytus techninius ir įrengimo reikalavimus ir ar pagal taikos sutarties langų žaliuzių projektą Nr. 1, kuris yra taikos sutarties sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad atsakovų pateiktoje sutartyje numatyta darbus baigti iki 2014-10-07, tačiau atsakovai, 2014-10-16 teikdami teismui atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, jame nurodo, jog darbai yra nebaigti (t. 5, b. l. 71–72), jokių įrodymų apie atliktus darbus (ar jų dalį) atsakovai taip pat nepateikia. Ieškovai prašyme išduoti vykdomąjį raštą taip pat teigė, kad atsakovai nevykdo taikos sutarties 2 punkto sąlygos, nustatančios, kad atsakovai gali įrengti tik neatidaromus langus (t. 5, b. l. 3–4), tačiau pirmosios instancijos teismas šios taikos sutarties sąlygos vykdymo ar jos nevykdymo aplinkybių nenustatinėjo ir dėl to nutartyje iš viso nepasisakė. Atsakovai atsiliepime į skundą nurodo, kad langai pastato sienoje buvo įrengti dar iki bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis, pradžios (t. V, b. l. 71–72). Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė taikos sutarties nevykdymo. Kaip nurodyta, tokią išvadą teismas grindė tik atsakovų pateiktos rangos sutarties sudarymo faktu, kuri dėl aukščiau nurodytų argumentų nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu tinkamą atsakovų taikos sutarties vykdymą (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovams prašant išduoti vykdomąjį raštą ir neesant pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovai tinkamai vykdo šalių sudarytą taikos sutartį, negalima teigti, kad atsakovai ją vykdo tinkamai. Teismas privalo tinkamai nustatyti aplinkybes dėl taikos sutartyje 2 punkte nustatytų langų ir žaliuzių įrengimo ir techninių reikalavimų laikymosi ir tik tuomet konstatuoti, ar atsakovai nepažeidžia taikos sutarties sąlygų. Tai, kad klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių pasirašytą taikos sutartį būtina spręsti iš naujo, patvirtina ir ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateikta papildoma medžiaga – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra fiksuotos taikos sutarties vykdymo sąlygos, kurios reikalauja atskiro tyrimo ir įvertinimo. Skundžiamos nutarties motyvai bei nurodytos teismo neišsiaiškintos sprendžiamam klausimui svarbios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė sprendžiamo klausimo esmės, kurio nagrinėjimui reikia surinkti papildomus įrodymus, išklausyti šalių paaiškinimų dėl pateiktų naujų įrodymų, dėl ko nutartis naikintina klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis), todėl jai galioja teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Atsakovai teigia, kad šalys teismo patvirtinta taikos sutartimi nesusitarė dėl jos sąlygų įvykdymo termino, tačiau ši aplinkybė neteikia pagrindo konstatuoti, kad sutartis yra vykdoma ir kad ši aplinkybė teismui trukdo išduoti vykdomąjį raštą. Nors nagrinėjamu atveju taikos sutartyje nėra numatytas jos įvykdymo terminas, tačiau tai nereiškia, kad ji dėl to neturi būti vykdoma. Tokios sutarties įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir kaip minėta, teismas remdamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi ir spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Be to, ir atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės taip pat sutinka, kad būtų nustatytas terminas taikos sutarties 2 punkte numatytiems darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susitarimas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo galimas ir pradėjus vykdymo procesą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, neatskleidė sprendžiamo klausimo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti teismui iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.