- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-1137-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09857-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- K. I., N. I., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. S., D. S., L. N., N. N., R. K. N., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. P., Kauno apskrities priešgaisrinė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-178-920/2014 pagal ieškovo E. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir E. P. patikslintą ieškinį atsakovams K. I., N. I., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys K. S., D. S., L. N., N. N., R. K. N., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. P., Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi tarp ieškovų E. P., E. P. ir atsakovų K. I., N. I. patvirtinta taikos sutartis (4 t., b. l. 168–171). Ieškovas E. P. 2016 m. liepos 20 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodydamas, jog taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos (5 t., b. l. 162–165).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo E. P. 2016 m. liepos 20 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-178-920/2014 atmetė.Teismas sprendė, kad šalys taikos sutarties sąlygų vykdymą grindė pasirinkdamos skirtingus ginčo angų matavimo būdus. Ieškovai 2017 m. sausio 30 d. pateikė 2017 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pagal kurį iš kambario pusės pirmo aukšto lango angos dydis buvo 8 cm (matuojant nuo lango rėmo vidinės dalies iki atverto lango rėmo sandarinimo gumos); iš kambario pusės antro aukšto lango angos dydis buvo 8,5 cm (matuojant nuo lango rėmo vidinės dalies iki atverto lango rėmo sandarinimo gumos); iš kambario pusės trečio aukšto lango angos dydis buvo 7,8 cm (matuojant nuo lango rėmo vidinės dalies iki atverto lango rėmo sandarinimo gumos); iš lauko pusės pirmo aukšto lango angos dydis buvo 8 cm (matuojant nuo atverto išorinio lango rėmo iki rėmo sandarinimo gumos) (6 t., b. l. 53–62). Atsakovai 2016 m. rugsėjo 14 d. rašte nurodė aplinkybes, jog pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolės J. Ž. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 161-16-07 konstatuota, kad pietinėje pastato sienoje įrengti langai atsiveria (gali būti praverti) ne daugiau kaip taikos sutartyje numatyti 30 (trisdešimt) milimetrų (6 t., b. l. 5–13).Teismas pripažino, kad taikos sutarties 2 p. nėra nurodytas konkretus vėdinimo tikslais įrengiamos angos pravėrimo matavimo būdas. Tai reiškia, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovai, matuodami pietinėje pastato sienoje įrengtų langų atsivėrimą ir jį fiksuodami 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolės J. Ž. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 161-16-07, naudojo netinkamą angų pravėrimo matavimo būdą ir tokiu būdu pažeidė taikos sutarties 2 p. numatytas sąlygas. Pagal 2016-09-12 antstolės J. Ž. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 161-16-07 konstatuota, kad pietinėje pastato sienoje įrengti langai atsiveria (gali būti praverti) ne daugiau kaip 30 milimetrų. Kadangi ieškovai neįrodė 2014 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų pažeidimo, teismas ieškovo E. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovai E. P. ir E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą pagal civilinėje byloje Nr. 2-178-920/2014 2014 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi patvirtintą 2014 m. balandžio 7 d. taikos sutartį: pagal 2014 m. balandžio 7 d. taikos sutarties 2 p. įpareigoti atsakovus N. I. ir K. I. pietinėje pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., sienoje įrengti tik neatidaromus langus (ribojimas netaikomas lango pravėrimui iki 30 (trisdešimt) mm vėdinimo tikslais), per 10 kalendorinių dienų laikotarpį, pagal 2014 m. balandžio 7 d. taikos sutarties 4 p., įpareigoti atsakovus K. I. ir N. I. sumokėti ieškovams E. P. ir E. P. 10 000 Lt / 2 896,20 Eur baudą.
Pagal antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą akivaizdu, kad atsakovai įrengė visiškai atidaromus langus, kurie gali būti visiškai atidaryti, o vėdinimo tikslais vietoj leistinų 30 mm iš viršaus atsidaro net iki 85 mm, taip grubiai pažeidžia taikos sutarties sąlygą Nr. 2 ir jos nevykdo. Tačiau teismas visiškai nevertino antstolio konstatuotų aplinkybių.Teismas nepagrįstai laikė tinkamu įrodymu 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolės J. Ž. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 161-16-07. Antstolės J. Ž. langų pravėrimo tarpo skaičiavimas yra ydingas, neteisingas ir neinformatyvus, t. y. antstolė neteisingai konstatavo faktines aplinkybes.Nėra ginčo, kad taikos sutarties 2 p. nėra nurodytas konkretus vėdinimo tikslais įrengiamos angos pravėrimo matavimo būdas. Tačiau ieškovai nesutinka su atsakovų pasirinktu lango pravėrimo angos skaičiavimo būdu – nuo skirtingų plokštumų, nes privėrus langą 30 mm jis vis tiek liktų atidarytas. Teismas turėjo sudaryti ieškovams galimybę pateikti langų matavimo įmonių rašytinius įrodymus, kaip yra matuojami langų angos dydžiai.Teismas nepasisakė dėl visų ieškovų argumentų, reikalavimų ir į bylą pateiktų įrodymų, todėl nutartis yra nemotyvuota ir turi būti panaikinta absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai K. I. ir N. I. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė taikos sutarties vykdymo tvarką ir atsakovus įpareigojo taikos sutarties įvykdymo įrodymus pateikti iki 2015 m. kovo 25 d. Atsakovai įvykdė teismo įpareigojimus ir pateikė teismui antstolės J. Ž. 2015 m. kovo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuota, kad žaliuzės atitinka taikos sutarties sąlygas, taip pat kad langai prasiveria tik 2,4–2,6 cm. Po 2015 m. kovo 25 d. dėl taikos sutarties įvykdymo ieškovai atsakovams jokių pretenzijų iki 2016 m. liepos 20 d. neturėjo, be to, nei 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu, nei iki 2017 m. sausio 27 d., kada ieškovai pateikė teismui savo rašytinius paaiškinimus, ieškovai nenurodė, kad antstolė J. Ž. neteisingai atliko ginčo langų pravėrimo matavimus 2016 m. rugsėjo 12 d. ar 2015 m. kovo 24 d. Akivaizdu, kad rašytiniuose 2017 m. sausio 27 d. paaiškinimuose ir atskirajame skunde išdėstytas ieškovų taikos sutarties aiškinimas nėra paremtas tikraisiais šalių ketinimais sudarant taikos sutartį, kadangi priešingu atveju argumentus dėl tariamai netinkamo ginčo langų pravėrimo būdo matavimo ieškovai būtų nurodę nedelsdami po 2015 m. kovo 25 d. ar 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu.Ieškovų pateiktas antstolio M. P. 2017 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra parengtas nekorektiškai ir neteisingai.Atsakovų nuomone, ieškovų tikslas yra ne apginti galimai pažeistas savo teises, bet išsireikalauti taikos sutartyje numatytą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo.CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos / nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-299-178/2017).Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-178-920/2014 2014 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 p. šalys sutarė, kad atsakovai pietinėje pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., sienoje pagal taikos sutartyje numatytas sąlygas ir prie taikos sutarties pridedamą langų žaliuzių projektą Nr. 1, kuris yra neatskiriama taikos sutarties dalis, gali įrengti tik neatidaromus langus (ribojimas netaikomas lango pravėrimui iki 30 (trisdešimt) mm vėdinimo tikslais) ne didesnius nei 980 mm (devyni šimtai aštuoniasdešimt milimetrų) pločio ir 1530 mm (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt milimetrų) aukščio, su stacionariomis vertikaliomis žaliuzėmis ne didesnėmis nei 1120 mm (vienas tūkstantis šimtas dvidešimt milimetrų) pločio ir 1680 mm (vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt milimetrų) aukščio, kurios montuojamos į lango angokraščius arba rėmą. Žaliuzės turi neišsikišti už angokraščio ir turi būti vertikaliai nukreiptos į Birštono gatvę ne didesniu nei 45 (keturiasdešimt penkių) laipsnių kampu. Vienos žaliuzių lentelės plotis negali būti mažesnis nei 80 (aštuoniasdešimt) mm, o tarpai tarp vertikalių žaliuzių negali būti didesni nei vienos žaliuzių lentelės plotis. Taikos sutarties 4 p. šalys susitarė, kad kiekvieną kartą pažeidus šios taikos sutarties sąlygas atsakovai įsipareigoja sumokėti ieškovams 10 000 Lt baudą ir pašalinti taikos sutarties pažeidimus per 10 kalendorinių dienų (4 t., b. l. 168–171).Ieškovas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes, jo nuomone, atsakovai nėra įvykdę taikos sutarties 2 p. sąlygos. Atsakovų nuomone, jie taikos sutarties sąlygas yra įvykdę. Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl lango pravėrimui vėdinimo tikslais dydžio matavimo būdo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 2 p. nėra nurodytas konkretus vėdinimo tikslais lango pravėrimo dydžio matavimo būdas, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti taikos sutarties 2 p. numatytų sąlygų pažeidimą. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Apeliantai atskirajame skunde sutinka, kad taikos sutarties 2 p. nėra nurodytas konkretus vėdinimo tikslais langų pravėrimo dydžio matavimo būdas, tačiau byloje šalių prašymo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką nėra pateikta ir teismas tokio prašymo nenagrinėjo, todėl pagrįstai nevertino ir šalių naudotų langų pravėrimo angų matavimo būdų, jų tinkamumo (netinkamumo). Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant teismo patvirtintoms taikos sutarties 2 p. sąlygoms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai nėra įvykdę šių sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog teismo nutartis yra nemotyvuota. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje yra išdėstyti motyvai, dėl kurių teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu dėl nutarties nemotyvavimo kaip absoliutaus negaliojimo pagrindo. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.