Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendžio, kuriuo:

K. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Land Rover Range Rover“) ir jam skirta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „VW Toureg“) ir jam skirta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir K. T. paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-05-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmę įskaitytas K. T. bausmės laikas, atliktas pagal 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2015-05-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-04-07.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, su kitais organizuotos grupės nariais apgaule, savo ir kitų asmenų naudai užvaldė svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, surado internetiniame puslapyje skelbimą apie merginas, ieškančias bet kokio darbo, tai yra J. G. ir R. B., nežinojusias apie planuojamą padaryti nusikalstamą veiką, jas telefonu įkalbėjo veikti pagal jo duodamus nurodymus, tai yra už atlygį sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, po ko, jam suradus skelbimą internetiniame tinklapyje apie parduodamą automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskambino automobilio savininkui T. B. ir, iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, įkalbėjo automobilio savininką sudaryti automobilio pirkimo sutartį, kurioje būtų numatyta už automobilį sumokėti dalimis ir automobilį perduoti pirkėjui iki visos sumos sumokėjimo, po ko jis J. G. davė nurodymus sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su automobilio savininku, ko pasėkoje, 2014 m. rugpjūčio 25 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta automobilio panaudos ir išsipirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad T. B. parduoda automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. G. už 29300 litų (8485,86 eurų), sandorio sudarymo metu sumokant 2000 litų (579,24 eurų), o likusius 27300 litų (7906,62 eurų) sumokant iki 2014 m. rugsėjo 30 d., po ko, jis telefonu nurodė R. B., kad ji turės paimti automobilį iš automobilio pardavėjo ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.00 val. pas R. B. atvyko du nenustatyti organizuotos grupės nariai, kurie jai perdavė 1000 litų (289,62 eurų) pradinę automobilio įmoką, ir nuvežė ją prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ir R. B. apie 21.00 val. pagal duodamus nurodymus perdavė 1000 litų (289,62 eurų) pradinę įmoką T. B., o pastarasis jai perdavė automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko, R. B. apie automobilio perdavimą telefonu informavo K. T., tuomet prie R. B. vėl atvažiavo tie patys du nenustatyti organizuotos grupės nariai ir automobilį pasiėmė, tačiau vėliau T. B. jokio užmokesčio už automobilį negavo, automobilis jam nebuvo grąžintas, tokiu būdu jis su kitais organizuotos grupės nariais, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. B. priklausantį turtą - 29300 litų vertės (8485,87 eurų) automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Be to, K. T. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, su kitais organizuotos grupės nariais apgaule, savo ir kitų asmenų naudai užvaldė svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, surado internetiniame puslapyje skelbimą apie merginas, ieškančias bet kokio darbo, tai yra J. G. ir R. B., nežinojusias apie planuojamą padaryti nusikalstamą veiką, jas telefonu įkalbėjo veikti pagal jo duodamus nurodymus, tai yra už atlygį sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, po ko, jam suradus skelbimą internetiniame tinklapyje apie parduodamą automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskambino automobilio savininkui S. D. ir iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, įkalbėjo automobilio savininką sudaryti automobilio pirkimo sutartį, kurioje būtų numatyta už automobilį sumokėti dalimis ir automobilį perduoti pirkėjui iki visos sumos sumokėjimo, po ko, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 2014 m. rugpjūčio 25 d., davė nurodymus J. G. apžiūrėti parduodamą automobilį, po ko, J. G. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus piliečio S. D. pateiktą automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 26000 litų vertės (7530,12 eurų), ir pagal K. T. nurodymą sutikus jį pirkti, 2014-08-26 VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta lengvojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatyta, kad S. D. parduoda savo automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 26000 litų vertės (7530,12 eurų), pagal telefonu duodamus nurodymus veikiančiai R. B., sutartyje numatant pradinį įnašą 3000 litų (868,86 eurų) sumokėti sutarties sudarymo dieną, kitus 20000 litų (5792,40 eurų) iki 2014 m. rugsėjo 15 d., o likusius 3000 litų (868,86 eurų) iki 2014 m. rugsėjo 30 d., po ko, prie VĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko kitas organizuotos grupės narys (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą) ir perdavė R. B. 3000 litų (868,86 eurų) pradinį mokėjimą, kuri pinigus perdavė S. D., o pastarasis perdavė jai automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko, R. B. automobilį perdavė pradinį mokėjimą atvežusiam organizuotos grupės nariui (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą), tačiau vėliau, S. D. jokio užmokesčio už automobilį negavo, automobilis jam nebuvo grąžintas, o dviejų nenustatytų organizuotos grupės asmenų buvo realizuotas trečiajam asmeniui, tokiu būdu, jis su kitais organizuotos grupės nariais apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam S. D. priklausantį turtą - 26000 litų vertės (7530,12 eurų) automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. T. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo K. T. apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, prokuroras prašė nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir susipažinusi su nuteistojo K. T. apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant K. T. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, ir pagrįstai K. T. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas) bei už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl K. T. kaltės. Nuteistojo K. T. kaltė grindžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis išvadomis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, su kitais organizuotos grupės nariais apgaule, savo ir kitų asmenų naudai užvaldė svetimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, t. y. apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

Nuteistasis K. T. pateiktu apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, iš esmės ginčydamas surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą bei padarytų išvadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Tačiau su K. T. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinant ne atskirus duomenis, o jų visumą.

Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, K. T. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei šių veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama K. T. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas išsamiai ištyrė nuteistojo K. T., nukentėjusiųjų T. B., S. D. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, liudytojų B. M., R. B., I. A. D., A. B., J. G., V. Š. parodymus teisiamajame teismo posėdyje, liudytojo J. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, rašytinę bylos medžiagą – 2014-08-31 T. B. protokole-pareiškime, 2014-09-03 patikslintame protokole-pareiškime, 2014-10-09 S. D. protokole-pareiškime, 2014-08-31, 2014-10-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, 2014-09-26, 2014-10-27, 2014-11-03, 2015-06-09, 2015-06-10, 2015-06-16, 2015-07-30 tarnybiniuose pranešimuose, 2015-06-09, 2015-07-30 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokoluose, 2014-09-04 daiktų apžiūros protokole (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014-09-04 apžiūros protokole, 2014-09-10, 2014-09-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, 2014-09-26, 2014-10-27, 2015-03-27 tarnybiniuose pranešimuose dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės, 2014-08-26 automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, 2014-09-22 daiktų apžiūros protokole, 2015-06-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotas aplinkybes ir kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad K. T. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi jokio teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių K. T. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nėra jokio pagrindo, o K. T. apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra deklaratyvūs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog nukentėjusieji T. B., S. D. ir liudytojai, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, siekė apkalbėti K. T. ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Duomenų, jog nukentėjusieji ir liudytojai turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, t.y. apkaltinti K. T. nusikaltimo padarymu, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nustatyta. Dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų teiktų parodymų galimo prieštaringumo teismui taip pat jokių abejonių nekilo. Manyti, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykių aplinkybės, o nuteistojo K. T. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos iš esmės patvirtino ir rašytinė bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis K. T. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendį ir K. T. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam K. T. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo K. T. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kad telefoną „Nokia N8“ jis buvo pirkęs savo broliui J. T. ir juo net nesinaudojo, kad kratos metu pataisos namuose buvo rasta ir kitų mobiliojo ryšio telefonų, iš kurių buvo skambinta kitiems nukentėjusiesiems, kad jis savo telefonu duodavo pasiskambinti ir kitiems nuteistiesiems, o kam jie skambindavo jis nežino, kad po atliktos kratos jis neturėjo mobiliojo ryšio telefono ir prašė kitų nuteistųjų duoti paskambinti draugei I. A. D., kad jis skambindamas jai parašydavo sms žinutę, kad skambina K., nes ji neatsiliepdavo, jei jai skambindavo iš nepažįstamo telefono numerio, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti telefono numeriai, iš kurių jis skambino draugei, ir iš kurių taip pat buvo skambinta nukentėjusiesiems, yra ne jo, kad mobiliojo ryšio telefonai buvo rasti kitose gyvenamosiose patalpose, kad jis nepažįsta nei R. B., nei J. G., nei kito trečio asmens ir su jais nėra bendravęs, atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma ir vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. D. neatpažino K. T. balso, pasakė, kad K. T. balsas yra ne tas balsas, kuris su juo kalbėjo dėl jo automobilio pirkimo, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia K. T. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir neturi jokios reikšmės K. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. T. nurodo, kad nukentėjusysis T. B. atpažino jo balsą tik dėl to, kad apklausos metu jis (K. T.) paminėjo, kad jo atžvilgiu yra baudžiamųjų bylų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo K. T. balsas yra panašus į jam skambinusio pirkėjo balsą, ikiteisminio tyrimo metu K. T. balsą jis atpažino, nes jis jam pasirodė girdėtas ir buvo panašus į tą, su kuriuo jis bendravo, jo atpažintas balsas skambėjo panašiausiai iš tų visų kitų balsų. Taigi nukentėjusysis T. B. K. T. balsą atpažino ne todėl, kad apklausos metu jis (K. T.) paminėjo, kad jo atžvilgiu yra baudžiamųjų bylų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Taip pat nepagrįstas nuteistojo K. T. apeliacinio skundo argumentas, kad teismo posėdžio metu R. B., išgirdusi jo balsą gyvai, neatpažino jo balso. Iš teisiamojo posėdžio protokolų nematyti, kad liudytoja R. B. būtų nurodžiusi, kad neatpažįsta K. T. balso, be to, liudytoja R. B. teisme parodė, kad su T. prisistačiusiu asmeniu kalbėjo daug kartų, todėl jo balsą įsidėmėjo ir atpažino iš duotų įrašų vieną balsą kaip panašiausią į T. balsą.

Nuteistasis K. T. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., teigdamas, kad nagrinėjamu atveju įgytas svetimas turtas nebuvo didelės vertės, be to, nusikalstamos veikos nebuvo padarytos bendrininkų grupėje, nes jis nepažįsta nei R. B., nei J. G., nei kito trečio asmens ir su jais nėra bendravęs.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šiuo atveju įstatymų leidėjas straipsnio dispozicijoje nustatė alternatyvius veiksmus, kuriais gali būti padaromas kvalifikuotas sukčiavimas, vienas iš alternatyviųjų nusikaltimo požymių – sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl K. T. apeliacinio skundo teiginiai, kad įgytas svetimas turtas nebuvo didelės vertės, todėl jam nepagrįstai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., yra visiškai nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Bendrininkavimas organizuota grupe konkrečiam asmeniui gali būti konstatuojamas nustačius, kad jis suvokė, jog nusikalstamą veiką daro būdamas tokios grupės dalyvis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-7-29-942/2016).

Nors nuteistasis K. T. neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad jis negalėjo būti padarytas be kruopštaus išankstinio pasirengimo, be to, iš bylos duomenų matyti, kad rengimasis nusikaltimui buvo ir jis tęsėsi tam tikrą laiką, viskas detaliai buvo suplanuota, o tai visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad K. T., veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiko tarpą, o tai rodo, kad jis ir jo bendrininkai veikė aktyviai. K. T. ir jo bendrininkų funkcijų ir vaidmenų pasidalijimas, aktyvus veikimas darant nusikaltimus, taip pat bendrininkų veikimas darant tuos pačius nusikaltimus skirtingu metu ir skirtingose vietose, rodo, kad K. T. ir jo bendrininkai vykdydami sukčiavimus buvo pasiekę organizuotumo lygį, aiškiai pranokstantį būdingą bendrininkų grupei. Atlikti parengiamieji veiksmai, K. T., atliekant bausmę pataisos namuose, surandant liudytojas R. B. ir J. G., skambinant ir tariantis su nukentėjusiaisiais dėl automobilių pirkimo išsimokėtinai, nuteistojo K. T. prisistatinėjimas slepiant savo asmenybę, liepiant liudytojoms R. B. ir J. G. atlikinėti jo nurodomus veiksmus (sudaryti automobilių pirkimo sutartis ir pan.), pasidalijimas funkcijomis ir užduotimis veikų darymo metu (laisvėje esantys bendrininkai pristatydavo liudytojoms R. B. ir J. G. pinigus, pasiimdavo nupirktus automobilius ir pan.) rodo, kad nuteistasis K. T. ir jo bendrininkai buvo iš anksto susitarę ir veikė pagal iš anksto sugalvotą ir detaliai aptartą veikimo planą, turėjo tikslą įvykdyti ne vieną, bet bent kelis sukčiavimus. Abiem atvejais, K. T. veikė ne vienas, bet kartu su dar bent vienu asmeniu, todėl asmenų grupės, kurioje dalyvaudamas jis apgaule įgijo svetimą turtą, atitinka organizuotai grupei keliamą dviejų ar daugiau asmenų skaičiaus reikalavimą. Įvertinus objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių asmenų grupę, kurioje veikė K. T., visumą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. T. įvykdyti sukčiavimo atvejai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnį – Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., kaip sukčiavimai, dalyvaujant organizuotoje grupėje, ir apelianto prašymas pakeisti tų veikų kvalifikavimą (į Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.) yra nepagrįstas.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, argumentuotai remdamasis vienais įrodymais ir nesiremdamas kitais, juos sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste. Teismo išvados dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo K. T. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., yra teisingos ir pagrįstos. Surinktų įrodymų, kurių turinys buvo atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma neginčytinai patvirtina, kad K. T. nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Tai, kad apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindama juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti nuteistojo K. T. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti.