Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., 2023 m. balandžio 10 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą- draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę- automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas - tai yra 1,59 promilių neblaivumas.

R. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 10 d. metu gėrė 6 procentų stiprumo alų, išgėrė apie tris litrus. Vakare, apie 21 val. jo svainis paprašė parvežti jį namo. Kadangi gerai jautėsi, nusprendė jį parvežti į namus. Jam priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus jo girtumą, buvo nustatytas 1,59 prom. girtumas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti laidavimą, laiduotoju paskiriant jo sūnų D. J. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. J. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 10 d. dirbant (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) patruliavo (duomenys neskelbtini). Važiuodami (duomenys neskelbtini) nuo autobusu stoties pusės link miesto centro pusės priešais ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio važiavimas sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Apie 21.40 val. tarnybiniu automobiliu įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, bei garsinį signalą automobilį sustabdė. Prie sustabdyto automobilio nuėjo pareigūnas E. S., po kiek laiko atėjęs pasakė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Nustatė, kad automobilį vairavo R. J., gimęs (duomenys neskelbtini). R. J. patikrino alkotesteriu Alcotest 7510, (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 21.42 val. nustatė 1,59 promilių neblaivumą, antru tikrinimu 22.03 val. nustatė 2,28 promilių neblaivumą. Automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo ir jis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-34).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2023 m. balandžio 10 d. 21.42 val. R. J. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 36-37).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2023 m. balandžio 10 d. 22.03 val. R. J. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 36-37).

Iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamas naudojimui. Patikra galioja iki 2023 m. balandžio 25 d. (t. 1, b. l. 39).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. J. nustatytas 1,59 ir 2,28 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 38).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 10 d. 21.40 val. tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu buvo sustabdytas įtartinai manevruojantis automobilis „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo R. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl ko jis buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510, (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 21.42 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.03 val. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 15-17).

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gatvė, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu. Apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, R. J. vairuotojo pažymėjimas (t. 1, b. l. 18-28).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. J. (t. 1, b. l. 44).

Vidutinė automobilio „Opel Zafira“, valstybiniu numeris (duomenys neskelbtini), rinkos kaina su PVM 2 310,00 Eur (t. 1, b. l. 45).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo R. J. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 1,59 promilių (t. 1, b. l. 36-37). Tokiais veiksmais kaltinamasis R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas R. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 84). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaip matyti iš R. J. charakteristikos, pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis yra veiklus, pareigingas, sąžiningas, iškilusias problemas stengiasi spręsti abiems pusėms priimtinu būdu (t. 2, b. l. 27). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Be to, kaltinamasis viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad R. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Byloje yra pateiktas D. J. prašymas atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Taikant laidavimą be užstato kyla rizika, kad jis nepasieks laidavimo institutui keliamų tikslų. Baudžiamojo kodekso tikslas yra ne vien bausti, o, pirmiausia, apsaugoti visuomenę, kartu ginti žmonių teises ir laisves, valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Todėl laidavimas taikomas tik tais atvejais, kai teismas mato ir įvertina, kad tai teigiamai paveiks kaltininko asmenybę. Laiduojant sumokėtas užstatas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalis), grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, tačiau tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenusikalto dar kartą. Jei laidavimo metu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, laidavimas nustoja galioti ir teismas baudžia už abu nusikaltimus. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laidavimo institutas be užstato nepateikus dėl to jokių įtikinamų motyvų prašomas taikyti nepagrįstai, dėl ko kyla nepagrįstai didelė rizika, kad laidavimu nebus pasiekti aukščiau nurodyti tikslai.

Būti laiduotoja byloje pateikęs prašymą D. J. yra kaltinamojo sūnus, kuris gali daryti jam įtaką. Kaltinamasis dirba vienoje bendrovėje karu su juo, kartu leidžia laisvalaikius, tėvas klauso jo nuomonės, atsižvelgia į jo pastabas ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Prašo atleisti R. J. pagal laidavimą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo R. J. sūnus D. J. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentas į laiduotojus d. J. nurodė, kad jis žino, dėl ko teisiamas jo tėvas R. J., jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad gali įtakoti tėvą, jog šis daugiau nenusikalstų, kadangi jų santykiai yra atviri, jie vienas kitu pasitiki, apie įvykį kalbėjo su juo, kuris poelgį vertina kritiškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kaltinamuoju, darbdavio charakterizuojamas kaip draugiškas, palikimas, empatiškas, niekada nesiveliantis į konfliktus asmuo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog D. J. yra neteistas, todėl turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, D. J. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti teigiamą įtaką savo tėvui R. J.. Esant nustatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoju D. J. ir nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl R. J. nustatytinas minimalus įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. vieni metai, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 11 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“. Toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, požymius. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas yra R. J. (t. 1, b. l. 44). Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. J. vairuoto automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (neteistas, charakterizuojamas teigiamai) yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

Šioje byloje kaltinamasis R. J. ir jo gynėjas prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o skirti atitinkamą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

R. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilis „Opel Zafira“ yra šeimos turtas, jis reikalingas nuvežti sergančią motiną į gydymo įstaigas, taip pat pačiam kaltinamajam vykti juo į darbą. Tačiau R. J. nurodomos aplinkybės, jog automobilis buvo naudojamas išskirtinai šeimos narių poreikiams užtikrinti, nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti. Šeimines aplinkybes R. J. privalėjo įvertinti pats prieš darydamas nusikalstamą veiką ir numatyti galimas pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Taip pat pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018), taigi, vertinant taikomos priemonės proporcingumą negalima vadovautis vien tik kaltinamo asmens asmeniniai interesais, tuo pačiu sumenkinant visuomenės interesus ir jos saugumo svarbą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-442-497/2021).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti transporto priemonės konfiskavimą būtų akivaizdžiai neproporcinga ir netikslinga, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. J. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, sprendžia konfiskuoti R. J. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 72-75) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. spalio 11 d. automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-55), paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. J. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno AVPK Kėdainių raj. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno AVPK Kėdainių r. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

R. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laiduotoju paskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą Nr. 1-1852-548/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-12818-2023-0) R. J. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. J., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 11 d.;

- konfiskuoti R. J. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. J. paskirtas kardomąsias priemones: dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti ir dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, siųsti VĮ „Regitra“.

Nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. spalio 11 d. automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

2. transporto priemonės- automobilio „Opel Zafira“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno AVPK Kėdainių r. PK, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

3. R. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno AVPK Kėdainių r. PK, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie R. J. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).