Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Pareiškime nurodoma, kad antstolės Jūratės Blažienės kontoroje registruota vykdomoji byla Nr. 0086/21/00748 dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje skolininkas yra L. K.. Teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime nurodyta, kad Šalys sutaria nustatyti šią šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. ir K. K. bendravimo tvarką: Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.; Motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. antrą ir ketvirtą kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.; Šventinėmis dienomis motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. tokia tvarka, kad vasario 16 d., Motinos dieną, birželio 24 d. bei liepos 6 d. pasiima sūnų šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo; kovo 11 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną bei rugpjūčio 15 d. sūnus K. K. lieka su tėvu. Per Šv. Kalėdas poriniais metais motina K. K. pasiima gruodžio 24 d. nuo 10 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 17 val. parveža namo; neporiniais metais Šv. Velykas motina pasiima K. K. pirmą Šv. Velykų dieną iš ryto nuo 10 val. ir parveža K. K. pas tėvą antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val.; neporiniais metais K. K. Šv. Kalėdas švenčia su tėvu, o Šv. Velykas su tėvu švenčia poriniais metais; Šventinėmis dienomis tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. tokia tvarka, kad: kovo 11 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną bei rugpjūčio 15 d pasiima sūnų P. K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo. Per Šv. Kalėdas neporiniais metais tėvas P. K. pasiima gruodžio 24 d. nuo 10 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 17 val. parveža namo; poriniais metais Šv. Velykas tėvas pasiima P. K. pirmą Šv. Velykų dieną iš ryto nuo 10 val. ir parveža P. K. pas motiną antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val.; poriniais metais P. K. Šv. Kalėdas švenčia su motina, o Šv. Velykas su motina švenčia neporiniais metais; Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. sūnaus vasaros atostogų metu 3 savaites – tris kartus po savaitę, vienu kartu nepertraukiamai ne ilgiau kaip 7 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko motinai; Motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. sūnaus vasaros atostogų metu 3 savaites – tris kartus po savaitę, vienu kartu nepertraukiamai ne ilgiau kaip 7 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko tėvui; Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi P. K. sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš 1 savaitę suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko motinai; Motina turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš 1 savaitę suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko tėvui; Tuo metu, kai vaiko bendravimas su vienu iš tėvų nevyksta, tėvas ar motina turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su vaiku telefonu, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą. Šalys ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja viena kitą apie atvejus, kuomet jie negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką; Tas iš tėvų, su kuriuo atitinkamu laiku yra šalių sūnūs, privalo užtikrinti jo dalyvavimą iš anksto numatytuose užsiėmimuose ar pramogose (pvz., būreliuose, draugų gimtadienio šventėse ir pan.). Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus.

Sprendimų , įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodyta, kad antstolės Jūratės Blažienės kontoroje 2021 m. birželio 14 d. priimtas vykdymui A. Ž. pateiktas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-7892-1077/2019 dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Išieškotoja nurodo, kad skolininkas L. K. nesilaiko nustatytos teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarkos ir neleidžia jai, išieškotojai, bendrauti su sūnumi K. K. taip, kaip nustatyta teismo sprendime.

Antstolės kontoroje 2021 m. birželio 15 d. priimti procesiniai dokumentai ir išsiųsti skolininkui, tačiau jų įteikti nepavyko, todėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. įteikti viešo paskelbimo būdu.

Antstolė 2022 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriuo skolininkas įpareigotas vykdyti teismo sprendimą, 2022 m. gegužės 11 d. priimtas patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo. Minėtas dokumentas įteiktas skolininkui 2022 m. gegužės 11 d. per šeimos gerovės skyriaus socialinę darbuotoją.

Išieškotoja A. Ž. 2021 m. birželio 25 d. informavo antstolė, kad 2021 m. birželio 24 d. nepavyko susitikti su K. K., nes anyta buvo išvežusį vaiką prie ežero. Išieškotoja 2022m. sausio 26 d. pateikė informaciją, kad skolininkas L. K. nesuteikia teisės bendrauti su sūnumi nei telefonu, nei elektroninėmis ryšio priemonėmis, neleidžia atvykti sūnui į jos namus, nors teismo sprendime tai yra numatyta.

Išieškotoja 2022 m. liepos 21 d. pateikė prašymą, kuriuo informavo, kad skolininkas L. K. nesudaro sąlygų matytis su sūnumi, nebendrauja, blokuoja sūnaus telefone, neteikia informacijos apie sūnaus sveikatą, ugdymosi procesą, laisvalaikį, bendravimas vyksta nesilaikant teismo nustatytos tvarkos, su sūnumi pavyko pasimatyti tik keletą kartų, anytos namuose, tarpininkaujant anytai.

Išieškotoja A. Ž. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateikė antstolei pareiškimą, kuriuo nurodė, kad sulaukė sūnaus K. K. skambučio, kuriuo sūnus priekaištavo, kad ji kreipėsi į antstolius.

Antstolės kontoroje 2022 m. rugsėjo 5 d. gautas A. Ž. prašymas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui L. K. už sprendimo nevykdymą.

Skolininkas L. K. nereagavo į antstolio siųstus patvarkymus, nepateikė jokių paaiškinimų nei raštu, nei telefonu (b. l. 2-3).

A. Ž. 2022 m. spalio 15 d. atvyko pas sūnų bendrauti adresu (duomenys neskelbtini). Apie bendravimo laiką ji pranešė iš anksto, susiderino su vaiko močiute A. N. dėl bendravimo laiko, vietos. Susitarta, kad A. Ž. atvyks pas sūnų 2022 m. spalio 15 d. 9 val. Sūnus laukė mamos 2022 m. spalio 15 d. nuo 9 val. iki 12 val. Atvykus A. Ž., ji sukėlė konfliktą, gąsdino policijos iškvietimu. Kai ji pasisveikino su vaiku, o šis jai atsakė: „palik mane ramybėje“. A. Ž. gąsdino kreipimusi į teismą, kėlė sąlygas dėl susitikimo vietos, reikalavo apmokėjimo už kelionės išlaidas. Jai buvo pasiūlyta vykti į kaimą bendrauti su sūnumi, jeigu ji to pageidauja, kiti variantai.

Skolininkas nurodė, kad jis niekada nedraudė sūnui bendrauti su motina A. Ž. ir visai nekontroliuodavau jų bendravimo laiko, tvarkos, vietos. Bendravimui sudarytos sąlygos, siūloma bendrauti Ukmergės mieste, kaime, nedraudžiam pasiimti į Vilnių. Sūnus sunkiai bendrauja su mama ir telefonu, neišreiškia noro bendrauti su ja. Vaikui suteikta galimybė pačiam pasirinkti bendravimo laiką ir vietą su mama.

Iš A. Ž. atsiliepimo nustatyta, kad L. K. nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-7892-1044/2019) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisiniu pasekmių 14 punkte nurodytos bendravimo su P. K. tvarkos ir neužtikrina bei trukdo bendrauti su sūnumi K. K.. L. K. nesudaro sąlygų bendrauti su sūnumi net elektroninėmis ryšio priemonėmis, nėra galimybės jam prisiskambinti net telefonu. L. K. neleidžia sūnui atvykti į mamos namus. Dėl tokio L. K. elgesio, ir trukdymo bendrauti su sūnumi, A. Ž. ir sūnaus santykiai atšalo. L. K. nuolat nuteikinėja sūnų prieš mamą. L. K. nevykdo savo kaip tėvo pareigos bendrauti su sūnumi P. K., jam neskambina, jo nelanko, t. y. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su P. K. tvarkos. L. K. atsiliepime nurodomos aplinkybės neatleidžia jo, kaip vaikų tėvo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą, nurodomos tam tikros priežastys (vaiko nenoras bendrauti ir pan.) gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, tačiau šios aplinkybės negali būti pasiteisinimas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo L. K. būtų dėjęs pastangas, kad K. K. bendrautų su mama bei dėjęs pastangas bendrauti su P. K.. Toks jo elgesys nepateisinamas ir netoleruotinas, todėl sutinkama su antstolės pareiškimu, prašymas dėl baudos skyrimo yra pagristas (b. l. 28-31).

Iš Tarnybos pateiktos išvados nustatyta, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į aplinkybes bei esantį tėvų ginčą dėl A. Ž. negalėjimo bendrauti su nepilnamečiu vaiku K. K., pagal Vilniaus miesto teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ir antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nepilnamečio vaiko tėvui L. K., palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (b. l. 14-15).

Teismo posėdžio metu išieškotoja A. Ž. parodė, kad buvęs sutuoktinis L. K., su kuriuo santuoka nutraukta, nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su sūnumi K. K. tvarkos. Jei L. K. nesidomi sūnaus P. K., kuris po santuokos nutraukimo, liko gyventi su ja, gyvenimu, nenori su juo bendrauti, nereiškia, kad ji nenori bendrauti su sūnumi, gyvenančiu su tėvu. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, kai santuoka buvo nutraukta, ji nei karto nebuvo vaiko pasiėmusi į savo namus, nes L. K. neleidžia pasiimti vaiko. Kai susitikimai vykdavo buvusios anytos namuose, neleisdavo vaiko net išsivesti į lauką pasivaikščioti. L. K. mano, kad vyresnysis sūnus P. K. chuliganas, todėl gali daryti vaikui neigiamą įtaką ir jaunesniajam sūnui K. K., kas yra visiška netiesa. Jų šeimos atveju vykdoma atvejo vadyba, kadangi situacija yra iš tiesų labai sudėtinga. Dėl L. K. netinkamų veiksmų ji negali įgyvendinti teismo nustatytos tvarkos. Jai nėra žinoma sūnaus gyvenamoji vieta, nes visi susitikimai organizuojami buvusios anytos namuose. Su sūnumi bendravo per Kūčias, tačiau vėl anytos namuose, kur ji yra nuolat žeminama ir užgauliojama vaiko akivaizdoje. Jaučia, kad sūnus yra nuteikinėjamas prieš ją. Jos sūnūs tarpusavyje nebendrauja, kadangi L. K. nenori, kad vaikai bendrautų. Vyresnysis sūnus supranta, kokia yra situacija. Į antstolę kreipėsi, kai situacija nesikeitė, jai vis nepavykdavo bendrauti su vaiku. Antstolė siūlė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo L. K.. Per visą laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo, su sūnumi matėsi retai, per metus jai būdavo sudarytos galimybes vos kelis kartus pasimatyti su sūnumi. Ji vaiko nėra išsižadėjusi, jį myli ir nori su juo bendrauti. Socialinės mokytojos pagalba jai buvo suteikta galimybė nuo praėjusių metų matyti sūnaus elektroninį dienyną, kur ji matė, kad vaikas yra praleidęs pamokas, tačiau apie jo sveikatos būklę, ligą, ji nebuvo informuota. Prieš vizitus susitardavo su buvusia anyta dėl atvykimo, tačiau pasitaikė atvejų, kai anyta su vaiku būdavo išvykusi, konkrečiu atveju prie ežero, ir ji vaiko negalėjo pamatyti. Negali vaikui prisiskambinti, mano, kad ji yra užblokuota. Yra siūliusi vaikui pasisvečiuoti pas ją namuose, tačiau vaikas atrodo neužtikrintas, tiksliai nepasako, ko norėtų.

Teismo prašo L. K. skirti baudą, kadangi skolininkas nededa pastangų dėl sprendimo įvykdymo.

Teismo posėdžio metu skolininkas L. K. parodė, kad buvusiai sutuoktinei nedraudžia matytis su sūnumi. Jis negali sūnaus priversti su mama bendrauti, jei vaikas nenori būti su ja. A. Ž. kas mėnesį, kas du atvyksta pasimatyti su vaiku pas jo mamą, ten prikalba niekų, kad atvažiuos su policija vaiko pasiimti, nuolat kyla konfliktai, vaikas išsigąsta, bijo toliau bendrauti su mama. Socialinę darbuotoją yra informavęs apie sudėtingą situaciją, netinkamą motinos elgesį atvykus į susitikimus su vaiku. Daugiau nieko apie tai nėra informavęs. Buvo nuėjęs į Vaiko teisių tarnybą, tačiau jokių papildomų dokumentų neturi. Vadyba vyksta Vilniuje, bet ne Ukmergėje, todėl nieko čia niekas negali padaryti. Su antstole nebendravo, nes negavo jokių dokumentų iš jos. Jei A. Ž. nori sūnų išsivežti, tegu veža, bet nukentės vaiko mokslai. K. K. pats sprendžia, ką nori daryti, jei veš vaiką, tai veš per prievartą, nes jis pats nenori važiuoti su mama. Už vaiką jis negali spręsti, nes vaikas turi savo nuomonę, jam yra 12 metų. Su vaiku apie vaiko motiną nekalba visiškai, su ja nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, o ir pats vaikas nenori su mama bendrauti. Su antstole nebendravo, nes nežinojo, ką turi daryti. Supranta, kad vyksta atvejo vadyba, siekiant atstatyti vaiko santykį su mama, jis nedraudžia mamai bendrauti su vaiku. Negali pasakyti, ar mama galėjo viena bendrauti su vaiku be jo mamos, nes jo mama tarsi tarpininkė jų susitikimuose. Jis nedalyvauja susitikimuose, nes su A. Ž. yra išsiskyręs, nenori su ja palaikyti daugiau jokių santykių. Nedraudžia vaiko pasiimti savaitgaliams, tačiau vaiko savaitgaliai dažnai yra užimti. Neprieštarauja mamai dalyvauti vaiko užsiėmimuose.

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis vaikas K. K. parodė, kad su vyresniuoju broliu nesimato, nes vyresnysis brolis jam nepatinka. Ji paskutinį kartą matė praėjusiais metais, brolis buvo atvykęs pas močiutę. Brolis nepatinka, nes su broliu buvo susimušęs, kai dar gyveno Vilniuje, ir per jį sudaužė televizorių. Su mama dažnai nesimato, mama atvyksta kas kelis mėnesius, paskutinį kartą su mama matėsi gruodžio 24 d., kada matėsi prieš tai, neprisimena. Kai mama atvažiuoja, su ja bendrauja močiutės namuose. Su mama niekur neišeina, nes nenori, jam nepatinka. Jam niekas nesakė niekur neiti su mama. Mama yra sakiusi, kad atvažiuos su policija pasiimti į Vilnių. Su tėčiu, močiute nuvažiuoja į Vilnių, kai reikia apsipirkti. Neatsimena, ar mama nėra jam nieko blogo padariusi. Jam nepatinka bendrauti su mama. Mama yra jį mušusi, kai dar gyveno Vilniuje ir nebuvo su tėčiu išsinuomoję buto. Kai mama atvažiuoja, atveža dovanų. Kai bendrauja su mama, kartais kartu būna ir močiutė. Nežino, kodėl kartu būna močiutė. Kai mama buvo aplankyti, jis buvo su ja, dar žaidė su kompiuteriu, mama bendravo su močiute. Pas mamą važiuoti į Vilnių savaitgalį nenori, jam bus šachmatų varžybos. Nežino, ar norėtų, jei mama kartu važiuotų. Nurodo, kad nemyli mamos, bet nežino, kodėl.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. N. parodė, kad A. Ž. atvažiuoja aplankyti vaiką, jai sudaromos visos sąlygos bendrauti su vaiku. Jei vaikas nenori vykti į Vilnių pas mamą, nėra galimybės jo priversti. K. K. vasaras praleidžia pas prosenelę kaime, kur mama gali su juo bendrauti visus 3 mėnesius. Per metus A. Ž. atvyksta 3-4 kartus aplankyti vaiko. Visas konfliktas prasidėjo nuo tada, kai mama norėjo vaiką išsivežti į Vilnių, pasakė, kad išsiveš su policija, tada vaikas pasakė, kad pabėgs iš namų. Kai mama pasakė vaikui, kad jį išsiveš į Vilnių, vaikas visą savaitę nesimokė, vis sakė, kad pabėgs. Vaikas nėra nuteikinėjamas prieš mamą. Jis pats sprendžia. Pati mama netinkamai elgiasi, psichologiškai vaiką netinkamai nuteikia grasindama, kad išsiveš per prievartą. Ji pati organizuoja susitikimus mamos ir vaiko, nes vaiko faktinės gyvenamosios vietos A. Ž. nenori pasakyti, L. K. su buvusia sutuoktine bendrauti nenori, todėl nėra kitos išeities. Pakartotinai nurodo, kad ji į A. Ž. gyvenimą nesikiša ir vaiko prieš ją nenuteikinėja.

Antstolė Jūratė Blažienė teismo posėdžio metu parodė, kad visos bylai aktualios aplinkybės nurodytos jos pateiktose dokumentuose. Su skolininku bendravo kartą, kai jis buvo atvykęs į antstolės kontorą. Pokalbis klostėsi sudėtingai, nes skolininkas nebuvo linkęs aiškintis situacijos, tepasakė, kad vaikas nenori bendrauti su mama. Jokie atsakymai į paklausimus skolininko pateikti nebuvo. Dokumentus skolininkui pavyko įteikt tik per socialinę darbuotoją. Kiek antstolei žinoma, vaikas gyvena su močiute, nes pačio skolininko gyvenamoji vieta yra kitur nei vaiko. Skolininkas buvo kreipęsis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, ko antstolė negalėjo padaryti, nes ji vykdo konkrečią bylą. Teismo prašo tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo, kadangi L. K. nededa pastangų dėl sprendimo vykdymo, iki šiol iš esmės sprendimas nebuvo vykdomas.

Liudytoja Lina Atkočiūnaitė teismo posėdžio metu parodė, kad dirba socialine darbuotoja, dirba su L. K. šeima Ukmergėje, teikia bendrąsias paslaugas. Bendrauja su vaiku, pasiteirauja apie vaiko santykį su mama. Vaikas pasisako, kad nenori bendrauti su mama, tačiau toks jo požiūris labiau svyruojantis. Vaikas buvo pasakęs, kad mama 2016 metais jį mušė, todėl nenori su mama bendrauti. Pradėjus darbą su šeima, buvo kilusi mintis, kad vaikas gali būti nuteikinėjamas prieš mamą, tačiau vaikui augant, tikėtina, kad tai gali būti ir jo pačio nuomonė. Kadangi A. Ž. visiškai nebendrauja su L. K., todėl susitikimuose su vaiku padeda močiutė. Vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra pas močiutę nors faktiškai jis gyvena su tėvu kitoje gyvenamojoje vietoje. L. K. nenori atskleisti savo gyvenamosios vietos A. Ž.. L. K. nerodo noro bendrauti su vyresniuoju sūnumi. L. K. motina yra nurodžiusi, kad sutaria su A. Ž., todėl padeda A. Ž. susitikti su sūnumi. Su L. K. bendrauta dėl teismo sprendimo, bendravimo tvarkos vykdymo, tačiau jis to nepaiso. Kai L. K. įteikė antstolės dokumentus, jis išsireiškė, kad ji vėl nori sužlugdyti.

Skolininko atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu parodė, kad pirminis konfliktas dėl išieškotojos negalėjo pasimatyti su vaiku įvyko iš esmės dėl nesusikalbėjimo, kiti nurodyti veiksmai dėl ko nurodoma, kad nebuvo vykdomas teismo sprendimas, yra labiau abstraktūs, nekonkretūs. Šioje situacijoje daugiau dėmesio reikia skirti mamos ir vaiko bendravimui, dėl ko mamai reikėtų labiau stengtis. Šeima negauna reikiamos pagalbos, dėl ko ir susidarė situacija tokia, kokia yra. L. K. nedraudė vaikui bendrauti su mama, todėl negalima traktuoti, kad jis nevykdė teismo sprendimas. Jei teismas nuspręstų, kad L. K. netinkamai elgėsi nagrinėjamos bylos kontekste, prašo skirti jam bent įspėjimą. Skolininkas sutiktų, kad vaikas bendrautų su mama nebūtinai sprendime nurodyta tvarka, tačiau ir kitomis dienomis. Skolininkas dės visas pastangas, kad vaikas bendrautų su mama. Teismo prašoma neskirti L. K. baudos.

Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija nagrinėjamoje byloje jaučiamas išorinis suaugusiųjų poveikis vaikui. L. K. nesiima jokių veiksmų, kad bendravimas tarp vaiko ir mamos vyktų. L. K. yra tarsi nusišalinęs nuo visos situacijos. Šeimai skirta atvejo vadyba, problema įstrigusi vienoje vietoje, todėl situacija vis dar sprendžiama. Tarp asmenų nėra geros valios išspręsti kilusią situaciją. Papildomai nurodė, kad L. K. nesiėmė visų reikiamų veiksmų tam, kad teismo sprendimas būtų vykdomas tinkamai, t. y. iki šiol nežinoma vaiko gyvenamoji vieta, L. K. nededa jokių pastangų, skolininkas visiškai nusišalinęs nuo sprendimo vykdymo, šią pareigą perkėlęs pačiam vaikui ir vaiko motinai. Prašymą palaiko.

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „D. S. vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 47 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Gavęs informaciją, kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusią situaciją nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.