Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, tokį savo sprendimą grindė klaidinga išvada, jog draudžiamojo įvykio momentu ieškovės su atsakovu nesiejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta Taisyklių nuostata prieštarauja paties atsakovo draudimo polisuose nurodomai nuostatai dėl draudimo sutarties įsigaliojimo. Visuose atsakovo draudimo polisuose sutarties įsigaliojimo pradžia siejama su visos ar pirmos draudimo įmokos sumokėjimo momentu, o ne kitos dienos pradžia. Teigia, jog atsakovo Taisyklių, kaip „neatsiejamos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties“ dalies, 2.3 papunktis dėl sutarties įsigaliojimo nebuvo individualiai aptartas (6.2284 straipsnio 4 dalis), o dėl prieštaravimo atitinkama draudimo polisų nuostata akivaizdu, jog draudimo vartojimo sutarties sąlyga nebuvo išreikšta aiškiai ir suprantamai, todėl ji yra laikoma nesąžininga su visomis iš to išplaukiančiomis įstatyme nustatytomis pasekmėmis (CK 6.2284 straipsnio 8, 9 dalys).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Argumentuoja, jog nėra ginčo, kad ieškovė draudimo įmoką sumokėjo po įvykio, o pirmosios instancijos teismas nevertino visų faktinių aplinkybių, klaidingai aiškino Draudimo sutartį Nr. NA 342418.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Byloje nekyla ginčas dėl faktinių aplinkybių. Nustatyta, jog 2017-09-06 šalys sudarė Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį Nr. NA 342418 draudimo laikotarpiui nuo 2017-09-10 00.00 val. iki 2018-09-09 24.00 val., kuria ieškovė apdraudė vaikus E. A., Š. A., L. A. bei A. Š. Visa draudimo įmokos suma 175,48 Eur, ją ieškovė turėjo sumokėti dalimis, t. y. po 44,00 Eur iki 2017-09-10, 2017-12-10, 2018-03-10 bei 43,48 Eur sumokėti 2018-06-10. Pagal 2017-09-06 sąskaitą Nr. BTA1210535 pirmos draudimo įmokos mokėjimo data nurodyta 2017-09-10, tačiau šią įmoką ieškovė sumokėjo 2017-09-19. Tą pačią dieną įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovės sūnus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nusidegino karšta kava ir dėl to patyrė kūno sužalojimų. Ieškovė užregistravo pranešimą apie 2017-09-19 nelaimingą atsitikimą. Atsakovas 2017-09-29 raštu Nr. TD 2178509 pranešė, kad mokėjimas už Draudimo sutartį Nr. NA 342418 buvo gautas 2017-09-19, todėl draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2017-09-20 00.00 val. ir galioja iki 2018-09-19 24.00 val., o asmuo, kuris patyrė traumą, įvykio metu nebuvo apdraustas. Atsisakymas sumokėti draudimo išmoką grindžiamas BTA draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 53.1 (toliau – ir Taisyklės) bendrųjų sąlygų 2.3 papunkčiu, pagal kurį apsauga įsigalioja kitą dieną 00.00 val. po pinigų gavimo dienos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, kad 2017-09-29 rašte Nr. TD 2178509 nurodytas klaidingas atsisakymo mokėti išmoką pagrindas, t. y. reikia vadovautis ne Taisyklių bendrųjų sąlygų 2.3 papunkčiu, o su ieškove sudaryto draudimo liudijimo / poliso nuostata, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Atsakovo atstovė nurodė, jog patikrinus duomenis nustatyta, kad 2017-09-19 tarp 11 ir 12 valandos įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovės sūnus karšta kava nusidegino veidą, o ieškovės mokėjimas į BTA sąskaitą buvo įskaitytas 2017-09-19 12.35.05 val. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pinigų pervedimą atliko iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos, todėl pinigų pervedimas ilgiausiai galėjo trukti iki 15 minučių, t. y. įvykio metu už draudimą dar nebuvo sumokėta, draudimo apsauga nebuvo įsigaliojusi, mokėjimo pavedimas padarytas po įvykio, todėl jis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad pagal Draudimo sutartį Nr. NA 342418 sumokėta po nelaimingo atsitikimo, ieškovė neginčija ir neteikia atsakovo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad Nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime / polise Nr. NA 342418 buvo numatytas konkretus draudimo sutarties galiojimo terminas, t. y. nuo 2017-09-10 00.00 val. iki 2018-09-09 24.00 val., todėl teismas vertino, jog šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimo terminą lėmė ne draudimo įmokų sumokėjimas, o draudimo liudijime nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data, kurią nustatė šalys bendru sutarimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

20. CK 6.987 straipsnyje įtvirtintina draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

21. Pagal CK 6.996 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime / polise Nr. NA 342418 nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2017-09-10 00.00 val. iki 2018-09-09 24.00 val. Liudijime prie draudimo laikotarpio aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Iš šių draudimo sutarties nuostatų akivaizdu, jog draudimo sutarties įsigaliojimas buvo susietas su dalies draudimo įmokos (pirmosios įmokos) sumokėjimu, kurios sumokėjimo terminas – 2017-09-10 – nurodytas ieškovei pateiktoje 2017-09-06 sumokėjimo sąskaitoje Nr. BTA1210535 ir sutampa su draudimo laikotarpio pradžia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad draudimo sutarties įsigaliojimo terminą lėmė ne draudimo įmokų sumokėjimas, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie draudimo sutarties galiojimą ir įsigaliojimą klaidingos.

22. Draudimo liudijimuose nurodytas draudimo laikotarpis negali būti tapatinamas su draudimo sutarties įsigaliojimo momentu. Tai yra skirtingos sąvokos. Neįsigaliojus draudimo sutarčiai nėra pagrindo teigti, jog galioja draudimo apsauga, priešingu atveju būtų paneigiama draudimo esmė. BTA draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 53.1 bendrųjų sąlygų 2.3 papunktyje nurodyta, jog apsauga įsigalioja kitą dieną 00.00 val. po pinigų gavimo dienos. Sudarydamos ginčo draudimo sutartį šalys savo susitarimu šią sąlygą pakeitė, t. y. nurodė, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutarties įsigaliojimas siejamas su įmokos sumokėjimo momentu, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai ir dėl sutarties sąlygų neaiškumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei turėjo ir galėjo būti aiški ir suprantama ši sutarties sąlyga, juo labiau jog tokią sutartį ieškovė sudarė ne pirmą kartą.

23. Draudimo sutartis laikoma sudaryta tada, kai šalys sutaria dėl esminių jos sąlygų (CK 6.990 str. 1 d.). Tačiau sutarties įsigaliojimo momentas šiuo atveju sutampa su pirmosios draudimo įmokos sumokėjimu. Sudarius draudimo sutartį, ieškovei, kaip draudėjai, siekiančiai įgyti draudimo apsaugą (siekiant sutarties įsigaliojimo), atsirado pareiga draudimo sutartyje nustatytu terminu sumokėti pirmąją draudimo įmoką, o vėliau – ir kitas įmokas sutartyje nustatytais terminais. Vien draudimo liudijimų (polisų) išdavimo draudėjai faktas negali būti pagrindas įstatyme įtvirtintai draudėjo teisei į draudimo išmoką atsirasti. Priešingu atveju, pripažinus draudėjo, neįvykdžiusio įstatymu bei draudimo sutartimi nustatytos pareigos sumokėti draudimo įmokas, teisę gauti draudimo išmoką, įvykus įvykiui, būtų iškreipta draudimo sutarties esmė bei paskirtis, pažeistos draudiko teisės bei įstatymo įtvirtinti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principai, pagal kuriuos turi veikti civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, ir teismas, aiškindamas bei taikydamas įstatymus (CK 1.5 str.). Vėlesnis draudimo įmokos sumokėjimas (po įvykio, kurį siekiama pripažinti draudžiamuoju) negali draudikui sukelti pareigos mokėti draudimo išmoką, nes įvykio metu draudimo sutartis negaliojo. Konstatuotina, jog pagrįsti atsakovo argumentai, kad draudimo apsaugos ieškovės sūnus įvykio metu neturėjo.

24. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Nagrinėjamu atveju sutartis iš viso nebuvo įsigaliojusi, todėl atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką ir neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog ir ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313-2017 nesusijusi su nagrinėjimo dalyku, nes joje nagrinėjami privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, o ne savanoriško nelaimingų atsitikimų draudimo santykiai.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi ir ieškovės argumentai, jog tarp šalių susiklostė praktika, jog ji ne pirmus metus vėlavo sumokėti draudimo įmokas ir ginčų nekildavo, o savo vaikus draudžia nuo 2013 metų. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog nelaimingų atsitikimų ir kitų įvykių ieškovės vaikams įvykdavo galiojant draudimo apsaugai, t. y. įsigaliojus sutarčiai, todėl jie būdavo pripažįstami draudžiamaisiais ir ginčų nekildavo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog sūnų A. Š. ieškovė pirmą kartą apdraudė laikotarpiui nuo 2016-09-10 iki 2017-09-09 kartu su kitais trimis vaikais ir įmoką, jos pačios teigimu, už šį draudimą sumokėjo 2016-09-09. Konstatuotina, jog ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma ir suprantama, kad A. Š. draudimo laikotarpio pabaiga buvo 2017-09-09, tą liudija ir jos veiksmai sudarant naują draudimo sutartį, tačiau nuo 2017-09-10 draudimo apsauga savaime neįsigaliojo.

26. Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, ši prievolė galioja ir vartotojams, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, nes prievolę įvykdė pavėluotai. Draudėjas draudimo sutarties sąlygomis įsipareigoja mokėti draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų, kuri turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Draudimo įmokos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas ar įmokos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė laikytina vartotoja, tačiau tai nereiškia, jog kaip sutarties šalis ji neturi pareigos elgtis sąžiningai. Ieškovei 2017-09-19 sumokėjus pirmąją įmoką, įsigaliojo draudimo sutartis, kurios draudimo laikotarpis nuo 2017-09-10 00.00 val. iki 2018-09-09 24.00 val., tačiau, kaip minėta, įmoka sumokėta ir sutartis įsigaliojo jau po nelaimingo atsitikimo ieškovės sūnui ir šių aplinkybių ji neginčija ir neneigia, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ji turi teisę į draudimo išmoką, o atsakovas turi pareigą ją sumokėti.

27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio patenkinimas šioje byloje prieštarautų draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė įstatymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai konstatavus, jog netinkamai kvalifikuoti teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys) ir iš ieškovės atsakovui priteistinas sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. Š. atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai 75 Eur (septyniasdešimt penki eurai) žyminio mokesčio.