- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- 1-297-878/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48765-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Civilinis ieškovas
- N. M.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini) , kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. P. (duomenys neskelbtini) apie 22.00 val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš N. M.: ranka sudavė apie dešimt smūgių jai į veidą ir galvą, N. M. nukritus ant grindų, spyrė tris kartus jai į kojas ir sudavė tris smūgius kumščiu į nugarą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai N. M. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, smakro kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) paskambino N. M., pasakė, kad yra degtinės, atvažiuoja (duomenys neskelbtini) , ir pasiūlė ateiti prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje išgerti. Kaltinamajam atėjus prie laiptinės, ten jo laukė nukentėjusioji ir nusivedė pas N. B. Jis ateidamas buvo blaivus, o N. M. jau buvo išgėrusi, tada ant jos sužalojimų nepastebėjo. Kiek vėliau atėjo (duomenys neskelbtini), visi keturi sėdėjo kambaryje ant sofos ir fotelio prie stalo ir gėrė degtinę ir alų. Paskui trūko degtinės ir (duomenys neskelbtini) paprašė (duomenys neskelbtini) duoti banko kortelę, stvėrė jam už kišenės. Kaltinamasis supyko, kad (duomenys neskelbtini) landžioja į (duomenys neskelbtini) kišenes, dėl to sudavė kumščiu jai kelis kartus į veidą, ties nosimi ir skruostais. Sudavė 3-4 kartus daugiausiai, 10 smūgių negalėjo būti. Jis dešiniarankis, bet sudavė gal kaire ranka. Tuo metu jie kartu sėdėjo prie stalo, vienas šalia kito. Nežino, ar tuo metu kambaryje buvo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). N. M. jis nespyrė, ji ant grindų nenukrito, liko sėdėti, tik iš nosies bėgo kraujas, gal nuėjo į vonią nusiprausti. Ji klausė, už ką kaltinamasis ją muša. Tuo metu jis pats buvo gal stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, bet kai kirto 3-4 smūgius į veidą N. M., labai greitai išblaivėjo. Neatsimena, ar jis pats, ar (duomenys neskelbtini) tada nuėjo miegoti. Blaivus taip pasielgęs nebūtų. Rytojaus dieną nuėjęs atsiprašė N. M., bet ši tada buvo neblaivi. Jis yra N. M. (duomenys neskelbtini), daug kartų yra kartu girtavę, sutarė gerai, nėra jos anksčiau sužalojęs. N. M. vieną kartą, kai liepė jam eiti namo, o jis pasakė, kad nepareis, buvo iškvietusi policiją, tada pareigūnai jį namo parvežė, jis nepyko ant nukentėjusiosios už policijos iškvietimą, netgi džiaugėsi, kad jam tada nereikėjo pareiti pėsčiomis. Apklausiamas policijoje, jis irgi neigė spyręs N. M., bet jam tyrėja sakė prisipažinti, tai bus lengvinanti atsakomybę aplinkybė, todėl jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltas. Tačiau tikrai nespardė N. M. Nežino, kaip galėjo atsirasti sužalojimai (duomenys neskelbtini) šlaunyje, blauzdoje, gal ji eidama girta kur griuvinėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P., apklausiamas (duomenys neskelbtini), teigė, kad (duomenys neskelbtini) dienos metu prie (duomenys neskelbtini) susitiko N. M., kuri pasiūlė eiti kartu su ja pas N. B. N. M. buvo nusipirkusi degtinės ir alaus, jis buvo blaivus, o N. jau buvo išgėrusi. Jie abu nuėjo pas N. B., kuri irgi jau buvo išgėrusi alkoholio. Jie visi trys susėdo kambaryje ir gėrė alkoholį. Vėliau N. M. paskambino J., kad jis nueitų nupirkti alkoholį. J., kurio pavardės nežino, nupirko ir atsinešė degtinės butelį, kurį jie visi kartu išgėrė. Vėliau vėl kažkuris ėjo pirkti degtinės – J. ar N. ir vėl visi toliau gėrė alkoholį. J. buvo jau labai neblaivus ir N. pasakė, kad daugiau jau nepirks degtinės. Tada pamatė, kaip N. M. iš J. kelnių kišenės išsitraukė banko kortelę. Kaltinamasis dėl to supyko, N. M. kumščiu sudavė du smūgius į veidą ir atsistojęs išėjo. Į kojas jai nespyrė ir kumščiu į nugarą nesudavė (1 t., b. l. 127-130). Apklausiamas (duomenys neskelbtini) , jis kaltu prisipažino visiškai, teigė, kad viską gerai apgalvojo, ir parodė, kad, būdamas neblaivus, N. M. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu sudavė dešimt smūgių į veidą ir galvą ir spyrė tris kartus į kojas bei sudavė kumščiu į nugarą. Taip pasielgė, nes pyko dėl to, kad ji jam prieš tai buvo iškvietusi policiją (1 t., b. l. 136-138).
Be kaltinamojo parodymų ir dalinio kaltės pripažinimo, jo kaltę sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą N. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys.
Nukentėjusioji N. M. teisme parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) pradėjo švęsti, pas ją namuose buvo V. P., J. F. Šis liko ir nakvoti, o V. P. išėjo. (Duomenys neskelbtini) ryte jiems pritrūko alkoholio, apie 10 val. ji su J. F. nuėjo į parduotuvę, J. F. nupirko 3 butelius degtinės ir 3 ar daugiau butelių alaus. Grįžę pas N. M., jie ir atėjęs V. P. išgėrė 1 butelį degtinės, paskui vyrai išvyko. N. M., pasiėmusi butelį degtinės ir alaus, apie 16 val. nuėjo pas N. B. Paskambino V. P., kad šis ateitų, bet jo prie laiptinės nelaukė, V. P. jau anksčiau yra buvęs pas N. B., ten gėręs, jis žinojo, kur jam ateiti. Tą dieną J. F. pas N. B. nebuvo, jis yra vieną kartą anksčiau pas (duomenys neskelbtini) buvęs kartu su jais ir gėręs alkoholį. O tada V. P. atėjo neblaivus. Visi sėdėjo ant sofos, N. M. sėdėjo V. P. iš kairės, o jai iš kitos pusės sėdėjo N. B., visi gėrė degtinę. Dėl ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apklausoje nurodytos aplinkybės, kad V. P. sėdėjo ant kėdės, paaiškino, kad jis iš karto sėdėjo ant kėdutės, o paskui persėdo ant sofos šalia jų, mušti pradėjo, sėdėdamas ant sofos. Geriant jokių ginčų nebuvo, dar nebaigus butelio, juos apėmė miegas, netikėtai V. P. pradėjo daužyti sėdinčią N. M. N. B. išsigando, nuėjusi užsidarė virtuvėje. N. M. tada buvo girta, bet viską puikiai prisimena. Ji tuo metu vilkėjo ilga, maždaug iki kelių, plona striuke, buvo su batais iki kulkšnių. Ji klausė, už ką V. P. ją muša, tas atsakė, jog už tai, kad ji jam iškvietė policiją. V. P. sėdėdamas dešiniu kumščiu jai sudavė į veidą, galvą gal 10 ar ir daugiau smūgių. Smūgiai kliuvo virš akies, į smakrą, į pakaušį. Nepamena, ar ją pastūmė, ar ji pargriuvo ant grindų tarpe tarp stalo ir sofos, gulėjo gal ant dešinio šono, galva į duris, gal paskui ir ant pilvo buvo atsigulusi. Krito iš sėdimos padėties, gal labiau nuslydo, nei nukrito. V. P. buvo jai iš dešinės, stovėjo prie sofos galo ir staliuko krašto, jai nuo pėdų pusės, ir įspyrė į nugarą, žemiau juosmens, ir į kairę koją, ant šlaunies ir prie kauliuko. Jis buvo su batais. Spyrė 3 kartus tikrai, gal dar ir daugiau. Į koją sudavė ant šlaunies, prie kulniuko į šoną ir į blauzdą. Prieš tai ji nebuvo kojos susimušusi. Smūgiai kliuvo gal ir į kitą koją. Neatsimena, ar stovėdamas sudavė jai ranka. Dėl pirmoje apklausoje nurodytos aplinkybės, kad V. P. jai spyrė į šonkaulius, paaiškina, kad jai tiesiog visą skaudėjo. Krisdama ant žemės, į stalelį neatsitrenkė. Ji stengėsi rankomis galvą ir veidą dengtis, jam atgal nekirto, neprašė, kad nustotų mušti, pagalbos nesišaukė. Kai ją pradėjo spardyti, ji saugojo, kad neiškristų jos kišenėje buvęs telefonas. Kai V. P. nuo jos atsitraukė, ji greitai atsikėlė ir išbėgo iš buto namo. Jos telefonas buvo išsikrovęs, o kroviklį ji buvo palikusi pas N. B., todėl iš (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini), pasakė esanti sumušta, (duomenys neskelbtini) iškvietė greitąją ir policiją. Jai iš nosies bėgo kraujas, gal buvo prakirsta. Su kaltinamuoju susitiko tik (duomenys neskelbtini), eidama iš parduotuvės, bet V. P. jos neatsiprašė. Apklausiama policijoje, aplinkybes atsiminė geriau. Jei tada nurodė, kad jai buvo kumščiu suduota į nugarą, vadinasi, tai tiesa. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji dėl šoko ir emocinės būsenos tiesiog nenurodė, kad jai spyrė į kojas, gal dar visko tuo metu neprisiminė. Apsilankymas pas teismo mediką turėjo įtakos jos parodymams. Tiesiog tuo metu jai smūgiai, kurie buvo suduoti koja, nebuvo tokie svarbūs ir pavojingi, lyginant su smūgiais į galvą ir į veidą, todėl jų iškart nenurodė. Įvykius geriausiai prisiminė, kai ją apklausė gal trečią kartą. Kraujosruva jai buvo nustatyta ant pėdos viršaus. Po įvykio eidama nei kitą dieną po to niekur nebuvo nukritusi. Ji po įvykio kalbėjo su N. B., ši sakė, kad bijo V. P., todėl neliudijo apie mušimą. J. F. ji telefonu irgi pasakė, kad buvo sumušta. Iki šio įvykio ji su V. P. sueidavo tik alaus išgerti. Pykosi ir iki tol, jis anksčiau jau buvo sumušęs N. M., tik ji tada nerašė policijai pareiškimo. (Duomenys neskelbtini) buvo išgėrę ir pradėjo pyktis, tada ji iškvietė policiją, bet jis jos atsiprašė ir susitaikė.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog N. M. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) apie 22 val. ją pas N. B. (duomenys neskelbtini) bute sumušė neblaivus (duomenys neskelbtini) V. P., jis rankomis ir kojomis sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, nes jai skauda šonkaulius ir kojas, tačiau labiausiai sumušė galvą (1 t., b. l. 4-10).
Apklausiama (duomenys neskelbtini) N. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie pietus ji atėjo pas N. B. (duomenys neskelbtini), atsinešė 0,5 l degtinės butelį ir alaus (duomenys neskelbtini). Telefonu V. P. pasakė, jog yra svečiuose pas N. B. Vakarop pas N. B. į svečius atėjo neblaivus V. P. Jie visi trys kambaryje gėrė alkoholį ir bendravo. N. M. ir N. B. sėdėjo ant lovos, o V. P. sėdėjo ant kėdės. Apie 22 val. V. P. jai pradėjo priekaištauti dėl prieš mėnesį jam iškviestos policijos, ji bandė dėl to teisintis. V. P. atsistojo nuo kėdės ir, priėjęs arčiau, kumščiais sudavė jai į galvą maždaug 10 kartų. Ji jautė skausmą, nuo suduotų smūgių nukrito prie lovos ant grindų. N. B., kuomet V. P. pradėjo ją mušti, atsistojo ir išsigandusi išėjo iš kambario. V. P. spyrė jai į šonkaulius, po kiekvieno spyrio taip pat jautė didelį skausmą, šaukė ir prašė jo liautis. Kai V. P. nustojo ją spardyti ir atsitraukė, ji atsistojo ir išbėgo iš kambario namo (1 t., b. l. 4-10). Papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), ji patikslino, kad pas N. B. ji gėrė degtinę, N. B. gėrė alų, kai apie 18 val. atėjo V. P., visi gėrė toliau, jos su (duomenys neskelbtini) sėdėjo ant lovos, V. P. sėdėjo jai iš dešinės ant kėdės. V. P. apie 22.00 val. lyg apsnūdo, nutilo, tada nieko nesakęs staiga sugriebė, apkabindamas jai ranka už kaklo ir palenkdamas ją į save, kita savo ranka jis jai sudavė dešimt smūgių į veidą ir galvą. Jai klausiant, už ką daužo, sakė, jog dėl to, kad ji jam iškvietė policiją. N. B. tuo metu išėjo į virtuvę ir užsidarė. Sudavęs smūgius, V. P. ją paleido. N. M. nuo lovos nukrito ant grindų, ant dešinio šono, nieko nesusimušė. Jai taip nukritus gulint, V. P. atsistojęs vieną kartą spyrė jai į dešinę šlaunį, tada spyrė du kartus į kairę koją - į pėdą ir į blauzdą, tada sudavė tris smūgius kumščiu į nugarą. Jai labai skaudėjo, ji šaukė, kad liautųsi. Jis atsitraukė, tada N. M. greit atsistojo ir išbėgo iš buto. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją išsivežė į (duomenys neskelbtini), nustatytas stiprus kūno sumušimas. Kitą dieną ji buvo sutikusi V. P., šis prašė atleisti, bet ji nesutiko, nes V. P. ją sumušė dar ir (duomenys neskelbtini), bet tada susitaikė ir į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 51-54). Papildomai apklausiama (duomenys neskelbtini), N. M. patikslino, kad (duomenys neskelbtini) J. F. nebuvo atėjęs pas N. B. į jos butą. J. F. su kitais jų bendrais pažįstamais pas N. B. buvo atėjęs (duomenys neskelbtini), V. P. su jais tikrai nebuvo (1 t., b. l. 55-58). Papildomai apklausiama (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji N. M. patikslino, kad (duomenys neskelbtini) J. F. ir V. P. jos bute gėrė alkoholį, J. F. tada atsinešė alkoholio ir maisto, paskui jai dar davė 40 eurų, kad nupirktų maisto ir alkoholio, o kai viską išgėrė, ji dar kartu su J. F. ėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholio. J. F. tada gal pas ją net ir miegojo, o V. P. išėjo į jo namus. Jie visi išgėrė labai daug alkoholio, jiems dėl to dienos susimaišo. Kitą dieną, (duomenys neskelbtini) ji gėrė pas N. B. su V. P., J. F. su jais tada nebuvo, jokios jo banko kortelės neprašė ir jis jai jos nedavė, pats kortele atsiskaitė parduotuvėje (1 t., b. l. 59-61).
Liudytojas J. F. parodė, kad su V. P. jis nebendrauja, yra jį matęs tik du kartus, nebendrauja ir su N. M., kuri jam pažįstama iš matymo. Kai liudytojas atėjo pas N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ten buvo girtas V. P. Liudytojas atsinešė degtinės butelį, jie išgėrė po porą stikliukų degtinės, V. P. „lūžo“, o liudytojas išėjo. Tuo metu bute buvo tik jo savininkė N. N. M. tada nebuvo. Kitą kartą, per šventes, jie dviese ar trise buvo pas (duomenys neskelbtini) – liudytojas, (duomenys neskelbtini), tada jie gėrė degtinę, buvo ramu, pernakvojo ir išsiskirstė, tada N. M. nebuvo sumušta. Liudytojui neteko būti kartu su abiem N. ir V. P., šį jis yra matęs antrą kartą, kai V. P. atėjo dirbti pas (duomenys neskelbtini). Liudytojas yra patyręs (duomenys neskelbtini) prieš 3 metus, nuo to laiko jam sunkiau viską atsiminti. N. M. jam paskambino ir pasakė, kad ją sumušė V. P., bet kaip ir kur ją sumušė, nepasakojo, tai buvo gal po poros dienų nuo sumušimo. Yra ėjęs su N. M. į parduotuvę pirkti alaus. Visada nešiojasi savo piniginę, jo niekas nėra apvogęs ar bandęs apvogti, su jokia N. dėl jo pinigų nebuvo konflikto. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad pas N. B. buvo ir N. M.. Tyrėja jo neapklausinėjo dėl tokių dalykų. Bylos 1 t., 79 l. parašas yra jo. Teisme perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigia, kad kai V. P. pas N. B. bute užmigo, N. M. ten nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas (duomenys neskelbtini), liudytojas J. F. parodė, kad (duomenys neskelbtini) po pietų jam paskambino N. M. ir pakvietė atvažiuoti pas ją į namus. Jį pažįstamas pavežė iki N. M., bet nuėjęs jos namuose nerado. Einant link kito namo, kažkokia moteris paklausė, ko jis ieško, ir pasakė, kur yra N. M. Atėjus į nurodytą butą, ten buvo N. M., dar kažkokia kita N. ir labai girtas V. P., visi gėrė lyg degtinę ir alų. Liudytojas atsinešė du butelius po 1 l alaus, kurio stiprumas 6 laipsniai. Visi gėrė alkoholį ir niekas nesipyko. Išgėręs puodelį ar du liudytojo atnešto alaus, V. P. užmigo ant tos lovos, ant kurios sėdėjo. Liudytojas su abiem N gėrė alų, dar neišgėrus viso, N. M. išėjo namo, greitai, apie 15 val., ir pats liudytojas išvažiavo į savo namus. Tame bute paliko buto savininkę N ir ant lovos miegantį V. P. Jokio konflikto tarp N. M. ir V. P. nebuvo. Tą dieną N. M. liudytojo tikrai neprašė nupirkti jokio alkoholio, neprašė ir neėmė jo pinigų, asmeninių daiktų. Kitą dieną jam paskambino N. M. ir pasakė, kad V. P. vakar pas tą N ją sumušė, dėl to liudytojas labai nustebo (1 t., b. l. 77-80).
Liudytoja (duomenys neskelbtini) V. I. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė nukentėjusiąją, įtariamąjį ir liudytojus. J. F. apklausos protokole rašė viską, ką pasakojo pats liudytojas, iš jo žodžių. Liudytojas apklaustas blaivus, jo būsena nekėlė abejonių, prieš parodymų davimą jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Pradžioje jis pasakojo tai, ką prisimena, paskui buvo tikslinamieji klausimai. Apklausiant šį liudytoją, jau buvo apklausta nukentėjusioji ir kiti asmenys. Jam buvo ir garsiai paskaitytas protokolas, ir jis pats skaitė. V. P. savo parodymus paskutinėje apklausoje pakeitė, tam ji jokios įtakos nedarė, klausė, kodėl jis keičia parodymus.
Liudytoja N. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) į jos (duomenys neskelbtini) butą atėjo N. M. kartu su V. P., atsinešė butelį alaus. Abu jie atėjo blaivūs, nors gal truputį išgėrę, nesvirduliavo. Jie susėdo kambaryje, liudytoja padavė puodukus, išgėrė alų. Liudytoja ir nukentėjusioji sėdėjo ant lovos, liudytoja – arčiau durų, o V. P. sėdėjo ant taburetės prie lango. N. M. su V. P. pradėjo ginčytis, V. P. pradėjo „grūšiuot“ – kirto N. M. per veidą. Liudytoja išsigando, kad negautų ir ji pati, todėl pabėgo į virtuvę ir nieko nebematė, tik girdėjo, kad jie abu barėsi, keikėsi, girdėjosi riksmai. Po kokių 5 minučių jie išėjo, pirmas išėjo V. P., paskui tuoj ir N. M., liudytoja matė jos veidą, jai išeinant, mėlynių, kraujo nebuvo. Kambarys jiems išėjus atrodė įprastai, baldai nebuvo išstumdyti, nuo stalo niekas nebuvo nukritę, ten buvo tik tušti puodukai ir išgertas butelis. Tą dieną N. M. pas ją atėjo sveika, o rytojaus dieną ją jau pamatė labai sumuštą. Tada pas ją N. M. atėjusi vilkėjo paltą, su juo sėdėjo ir prie stalo. V. P. tik tą kartą pas ją buvo namuose, jie nedraugauja. J. F. yra vieną kartą pas ją buvęs, bet ne šio įvykio metu. Nėra buvę, kad pas liudytoją vienu metu būtų buvę N. M., J. F. ir V. P.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama (duomenys neskelbtini), liudytoja N. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) popietę pas ją atėjo girta N. M. kartu su girtu V. P. N. M. atsinešė butelį degtinės, kurį abu išgėrė. Liudytoja alkoholio negėrė. Visi sėdėjo svetainėje prie staliuko, moterys sėdėjo ant lovos. Kai N. M. įėjo į jos butą, liudytoja iš karto pamatė, jog šios veidas sumuštas. Paklausė, kas nutiko, N. M. nurodė, jog ją namuose sumušė V. P. Aplink jos abi akis buvo didelės mėlynės, visas veidas buvo labai patinęs. Pas liudytoją sėdėdami ir gerdami, jie nesipyko, visą laiką V. P. nuolat atsiprašinėjo N. M., liudytojai atrodė, jog jis buvo nuoširdus. Kai abu išgėrė alkoholį, pakilo nuo stalo ir abu išėjo (1 t., b. l. 83-87).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog N. M. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apie 22 val. ją N. B. bute (duomenys neskelbtini) sumušė neblaivus (duomenys neskelbtini) V. P., rankomis ir kojomis sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, kadangi skauda šonkaulius ir kojas, tačiau labiausiai sumušė galvą (1 t., b. l. 4-10).
Akistatos protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad akistatos metu N. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.00 val. ji atėjo pas N. B., atsinešė butelį degtinės ir alaus. Jos sėdėjo ir gėrė, po kiek laiko atėjo V. P., kuriam ar ji pati paskambino, ar jis jai paskambino. Jie visi trys toliau gėrė, nekonfliktavo. Besėdint ir tylint, V. P. kažkas užėjo ir jis pradėjo daužyti N. M. N. B. iškart atsikėlė, išėjo į virtuvę ir užsidarė. V. P. sudavė smūgius kumščiais jai į veidą ir į galvą. Ji klausė, už ką muša, jis atsakė, kad dėl praeitą kartą jam iškviestos policijos. V. P. jai paėmė už sprando, ji besimuistydama nukrito ant grindų. Tada ją nukritusią V. P. pradėjo spardyti, jai spyrė į kairę koją gal tris ar keturis kartus, viskas vyko labai greitai, jau neatsimena. Paskui jis atsitraukė ir ji greitai išėjo iš buto. V. P. parodė, kad sudavė N. M. gal tris ar keturis kartus į veidą ir galvą, bet jos tikrai nespardė. Nebuvo toks neblaivus, kad neprisimintų. Jam atrodo, kad su jais kartu dar buvo ir gėrė J. F., N. M. jam skambino ir vėliau jį kažkas atvežė. N. M. J. F. prašė nupirkti alkoholio, šis nupirko, jie vėl gėrė. N. M. prašė J. F. banko kortelės, šis lyg pats nupirko degtinės. V. P. mušė N. M., kad ji kišo rankas prie J. F. kelnių kišenės, kur buvo įdėta banko kortelė. Jis dėl savo neblaivumo nelabai ką ir prisimena, neprisimena, kas ir kaip ten buvo, kas buvo bute pas N. B., kai jis sudavė N. M. J. F. tuo metu jau lyg nebuvo. Tikrai prisimena puikiai, kad jai nespyrė. N. M. patikslino, kad J. F. pas ją bute gėrė alkoholį (duomenys neskelbtini), tada buvo ir V. P. J. F. išėmė ir padėjo ant stalo 40 eurų, prašė, kad ji dar nueitų nupirkti alkoholio ir maisto. Dar vėliau ji kartu su J. F. buvo nuėjusi į parduotuvę ir prisipirko alkoholio. Kai išgėrė, jis liko pas ją nakvoti, o V. P. išėjo į namus. V. P. patvirtino, kad pas N. M. namuose gėrė alkoholį ir ten buvo J. F., bet nepamena, kada, jau pasimetė dienose, (duomenys neskelbtini) gal J. F. ir nebuvo su jais (1 t., b. l. 143- 147).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bute, kambaryje prie sienos stovi sofa-lova, prie jos stovi staliukas, prie lango stovi kėdė (1 t., b. l. 16-23).
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. M. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, smakro kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant, bei atsitrenkiant kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 68). Išvadoje užfiksuota, kad N. M. apžiūrėta (duomenys neskelbtini), jai užfiksuotos melsvai violetinės spalvos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste 7x5 cm, smakro kairėje 4x4 cm, dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 6x5 cm, kairės blauzdos apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 6x5 cm, kairės pėdos nugariniame paviršiuje III-IV padikaulių projekcijoje 4x3 cm, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 6x4 cm poodinės kraujosruvos melsvai violetinės spalvos.
(Duomenys neskelbtini) J. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) T. S. Apie (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas namuose rado sumuštą (duomenys neskelbtini). Ši paaiškino, kad prieš 2 val. ją sumušė pažįstamas, pas kurį buvo svečiuose. Sumuštas visas veidas, užtinusi akis. Atvykus juos pasitiko pranešėjas R. M., kuris paaiškino, kad jam paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) grįžo namo sumušta, dėl to pats nuvyko pas (duomenys neskelbtini) N. M. ir rado ją sumuštą. Kambaryje pareigūnai rado N. M., jos kairė akis buvo sumušta. Aiškinantis įvykio aplinkybės, N. M. savo mintis dėstė neaiškiai, nenuosekliai, kalbėjo nerišliai, tačiau pavyko išsiaiškinti, kad ji (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) šventė (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir (duomenys neskelbtini) V. P., kuris konflikto metu ją sumušė. Po apžiūros greitoji medicinos pagalba N. M. išsivežė į (duomenys neskelbtini) detalesnei apžiūrai. Nuvykus (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, namuose jokio triukšmo ar kalbančių asmenų negirdėjo. Alkoholio kiekio matuoklio „(duomenys neskelbtini) “, sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) N. M. nustatytas 3,09 promilių girtumas. Buvo naudota mobili vaizdo stebėjimo priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas V. P. sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą N. M. yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. P. (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš N. M., o būtent ranka sudavė apie dešimt smūgių jai į veidą ir galvą, N. M. nukritus ant grindų, spyrė tris kartus jai į kojas ir sudavė tris smūgius kumščiu į nugarą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai N. M. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, smakro kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje, atliktoje (duomenys neskelbtini), taip pat akistatoje su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini) pripažino, kad N. M. sudavė kelis smūgius į galvą – teisme ir akistatos metu parodė, kad gal 3-4, tačiau neigė sudavęs į veidą ir galvą apie 10 smūgių, neigė spyręs į kojas ir sudavęs kumščiu į nugarą. Tik apklausiamas (duomenys neskelbtini), V. P. prisipažino sudavęs 10 smūgių į veidą ir galvą, spyręs tris kartus į kojas ir sudavęs kumščiu į nugarą. Dėl šio prisipažinimo jis teisme paaiškino, kad parodymus pakeitė, įkalbėtas apklausą atlikusios tyrėjos.
Liudytoja N. B. teisme irgi patvirtino mačiusi, kaip V. P. sudavė smūgį į veidą N. M. Pati nukentėjusioji teisme tvirtino, kad kaltinamasis kumščiu sudavė jai sėdinčiai į galvą ir veidą gal 10 ar ir daugiau smūgių, smūgiai kliuvo virš akies, į smakrą, pakaušį, nukritusiai ar nuslydusiai ant grindų ir gulinčiai dar spyrė į nugarą žemiau juosmens, į kairę koją ant šlaunies, į blauzdą ir prie kulniuko. Dėl smūgių į šonkaulius parodė, kad neatsimena, ar stovėdamas jai gulinčiai sudavė ir ranka, paaiškino nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, kad V. P. jai spyrė į šonkaulius, nes tiesiog jai visą skaudėjo. Teigė, kad apklausiama policijoje viską atsiminė geriau, todėl jei ten apklausiama parodė, kad jai V. P. kumščiu sudavė į nugarą, vadinasi, tai tiesa. Paaiškino, kad pirmų apklausų metu nenurodė, kad jai V. P. spyrė į kojas, nes gal tuo metu to neprisiminė, nes smūgiai, suduoti koja, tuo metu nebuvo jai tokie svarbūs ir pavojingi kaip smūgiai į galvą ir veidą. Iš tiesų N. M. apklausiama greitu laiku po įvykio – (duomenys neskelbtini), parodė, kad V. P. rankomis ir kojomis jai sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, jai skauda šonkaulius ir kojas, o labiausiai sumušė galvą (1 t., b. l. 4), patikslino, kad jis kumščiais sudavė jai į galvą maždaug 10 kartų, nukritusiai spyrė į šonkaulius, spardė. Apklausiama (duomenys neskelbtini), patikslino, kad be ranka suduotų 10 smūgių į veidą ir galvą, V. P. gulinčiai spyrė į dešinę šlaunį, du kartus į kairę koją – pėdą ir blauzdą, dar sudavė tris smūgius į nugarą. Nors iš policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų, peržiūrėtų teisiamajame posėdyje, matyti, kad atvykusių medikų ir policijos pareigūnų klausiama apie sumušimo aplinkybes, N. M. kalbėjo, kad V. P. jai daužė į veidą kumščiais, nenurodė kitų kūno vietų, į kur dar buvo suduota, bylos duomenys patvirtina, kad ji buvo itin neblaivi, todėl jos paaiškinimai tuo metu ir nebuvo išsamūs ir detalūs. Visiškai natūralu, kad tuo metu ji akcentavo būtent didžiausią skausmą jai sukėlusius smūgius, gautus į veidą ir galvą. Iš esmės N. M. parodymai nuo pat pradžių buvo pakankamai nuoseklūs ir logiški, ji jau (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nuo V. P. suduotų smūgių jai skauda kojas ir šonkaulius, o labiausiai – galvą, ir iš esmės tokių pačių parodymų ji laikėsi viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu. Sužalojimus veide, abiejose kojose objektyviai patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimų laikas atitinka užduotyje nurodytą laiką – taigi (duomenys neskelbtini), visos specialisto, betarpiškai apžiūrėjusio nukentėjusiąją, aprašytos kraujosruvos yra vienodos spalvos, taigi, galima daryti išvadą, kad ir buvo padarytos tuo pačiu laiku, kojose – šlaunyje ir blauzdoje, kur yra daug minkštųjų audinių, užfiksuotų kraujosruvų dydis yra vienodas, o pėdos nugariniame paviršiuje esančios kraujosruvos dydis irgi yra panašus, taigi galima spręsti, jog jos padarytos smūgius suduodant tuo pačiu kietu buku daiktu, o toks apibūdinimas atitinka batu apautą koją.
Taigi pakankamai nuoseklius nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina ir specialisto išvadoje po trijų dienų nuo įvykio užfiksuoti dar matomi nukentėjusiosios sužalojimai, todėl teismui yra pakankamas pagrindas remtis nukentėjusiosios parodymais apie jai suduotų smūgių skaičių, pobūdį, lokalizaciją. Juos iš dalies patvirtina liudytojos N. B. parodymai teisme, kad V. P. sudavė smūgį N. M. į veidą.
Teismas pažymi, kad paties kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs – jis juos keitė ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių pripažino tik sudavęs smūgius į veidą, o paskutinėje apklausoje jau pripažino kaltę dėl visų inkriminuotų veiksmų. Liudytoja (duomenys neskelbtini) V. I. paneigė dariusi jam poveikį, kad kaltinamasis pakeistų parodymus, iš visos kaltinamojo parodymų davimo sekos matyti, kad juos jis pakeitė būtent po akistatos su nukentėjusiąja. Pats kaltinamasis, nors teigė gerai prisimenantis, kad nespardė nukentėjusiosios ir nesudavė jai į nugarą, vis dėlto akivaizdžiai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, nes jo parodymai dėl įvykio buvo painūs, jis teigė, kad išgertuvėse dalyvavo ir J. F., nors tiek šis, tiek nukentėjusioji ir N. B. tą paneigė, taip pat J. F. paneigė kaltinamojo parodymus apie tai, kad N. M. bandė iš jo kišenės paimti banko kortelę, kai kaltinamasis kėlė versiją, jog mušė N. M. būtent dėl to supykęs. Todėl teismas jo parodymų nevertina kaip patikimų ir laiko tik gynybine versija, siekiant sumenkinti savo smurtinių veiksmų pavojingumą ir jais sukeltų pasekmių rimtumą.
Taigi tiek nukentėjusiosios bei liudytojos N. B., tiek iš dalies paties kaltinamojo parodymai, pirmiau nurodyti rašytiniai duomenys patvirtina, kad N. M. dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų suduodant smūgius kumščiu jai į veidą, galvą, nugarą ir spiriant į kojas jautė fizinį skausmą bei patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, vertindamas V. P. veiksmus, sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui kumščiu į veidą, galvą, nugarą, spiria į kojas, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas nežymus kūno sužalojimas. Įvertinus kaltinamojo kumščiais ir kojomis suduotų smūgių skaičių, kūno vietas, į kurias jie buvo suduoti, nėra abejonių, kad tokiais veiksmais V. P. siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir/ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę V. P., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nekilo jokios ilgalaikės pasekmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę jis pripažino tik iš dalies, savo agresyvius smurtinius veiksmus akivaizdžiai siekė sumenkinti ir pateisinti esą pačios nukentėjusiosios netinkamu elgesiu J. F. atžvilgiu, o tokia versija, kaip minėta, visiškai paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo kilimui, be to, nusikalto, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, taigi recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 9, 13 punktai). Pats kaltinamasis pripažino, kad blaivus taip pasielgęs nebūtų.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – V. P. teisiamas nebe pirmą kartą (1 t., b. l. 100-105, 106-111), teistumas už smurtinį nusikaltimą neišnykęs, ankstesni, jau išnykę teistumai, taip pat buvo už tokio paties pobūdžio nusikaltimus. Jis (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-113, 91). V. P. niekur (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94, 95), (duomenys neskelbtini) neįrašytas (1 t., b. l. 116). Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, tai, kad jis teistumo metu padarė analogišką smurtinę tyčinę nusikalstamą veiką, anksčiau jau irgi buvo teistas už analogiškas ar netgi sunkesnes panašias nusikalstamas veikas, iš ankstesnių švelnesnių bausmių tinkamų išvadų nepadarė, girtauja, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai nekilo sunkesnės ar ilgalaikės pasekmės, nustatytinas vis dėlto kiek mažesnis nei šios bausmės dydžio vidurkis.
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį V. P. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant neeliminuoti galimybės jam dirbti ir, gaunant pajamas, atlyginti padarytą žalą, sprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), kaltinamojo elgesį laisvėje kontroliuojant ilgesnį laiką. Todėl kaltinamajam V. P. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant jam pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta (duomenys neskelbtini) V. I. (duomenys neskelbtini) nutarimu (1 t., b. l. 148-151), panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
CD laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 71,47 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 30-31). Ieškinyje nurodė, jog už N. M. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 71,47 Eur.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). (Duomenys neskelbtini) pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 33) patvirtina, kad N. M. (duomenys neskelbtini) iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už 71,47 Eur.
Tarp V. P. nusikalstamų veiksmų ir dėl N. M. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti dėl sužalojimo padarytą žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš V. P. priteistina 71,47 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš V. P. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl N. M. civilinio ieškinio
Nukentėjusioji N. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 180-181). Nurodė, kad neteisėtais V. P. tyčiniais veiksmais jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė fizinį ir moralinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, stresą, baimę, ilgą laiką jautė skausmus veide, nugaroje, kojose, gėrė nuskausminamuosius vaistus. Su ištinusiu ir sužalotu veidu, kraujosruva veide vaikščiojo daugiau nei dvi savaites, todėl negalėjo rodytis viešose vietose, gyventi pilnaverčio gyvenimo. V. P. nė karto nepasidomėjo jos sveikata, neatlyginė nė dalies jai padarytos žalos, nuoširdžiai neatsiprašė. Kaltinamasis yra jau smurtavęs prieš ją (duomenys neskelbtini), bet tuomet ji pasigailėjo, atsižvelgusi į tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), ir jam atleido. Bet po (duomenys neskelbtini) įvykio ji tebejaučia stresą ir įtampą, bijo susitikti V. P., baiminasi dėl savo saugumo.
N. M. teisme palaikė savo civilinį ieškinį. Nurodė, kad ji dvi savaites negalėjo niekur eiti, (duomenys neskelbtini) atveždavo valgyti ir vaistų nuo skausmo. Negalėjo normaliai valgyti, nes veido kairė pusė buvo labai sumušta, buvo sunku kramtyti, kalbėti. Veidas buvo ištinęs, kaire akimi išvis nematė, ji buvo užsimerkusi. Labai svaigo galva, sunkiai galėjo vaikščioti. Į gydytojus nesikreipė, bet jai skaudėjo. Iškart po įvykio ją medikai apžiūrėjo, ištyrė, dėl galvos jai jokio gydymo neskyrė, niekas nebuvo sulaužyta, pasakė, kad tik stiprūs sumušimai. Jautėsi pažeminta, buvo gėda prieš žmones, jie matė ją sumuštą. Iki šiol jaučia įtampą ir baimę sutikti V. P., kad šis vėl prieš ją smurtaus. Daugiau nei dvi savaites buvo sutrikęs miegas, todėl vartojo vaistus savo nuožiūra.
Kaltinamasis nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, tik teigia neturintis lėšų jam atlyginti, nes neturi pajamų, pragyvena iš (duomenys neskelbtini), gyvena pas (duomenys neskelbtini) šio namuose, ūkio(duomenys neskelbtini) , kartais už (duomenys neskelbtini) gauna(duomenys neskelbtini) per dieną.
Kaip jau minėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo N. M. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl smurto patyrė stiprų fizinį skausmą, taip pat išgąstį, pažeminimą. Atsižvelgiant į medicininius duomenis apie kraujosruvų lokalizaciją, dydį, teismas sprendžia, kad gijimas galėjo trukti nukentėjusiosios nurodytą laikotarpį – dvi savaites. Taigi, praėjus po sužalojimo dviem savaitėms, N. M. jau galėjo gyventi įprastinį gyvenimą, sužalojimas nesukėlė ilgalaikių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad ir pati nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), pati parodė, kad dažnai(duomenys neskelbtini), todėl abejotina, kad sužalojimai labai sutrikdė jos įprastą gyvenimo būdą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipusis pagalbos į psichologus ar psichiatrus, sveikata jai buvo sutrikdyta nežymiai, jokių ilgalaikių pasekmių nėra, po įvykio stacionarizuota nebuvo, operacijų nepatyrė, susidariusios poodinės kraujosruvos jau seniai išnyko, buvusio smurto žymių neliko, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ir liekamųjų reiškinių nenustatyta. Kaltinamojo turtinė padėtis laikytina patenkinama – jis (duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93, 96, 97-99). Tačiau nėra duomenų, kad V. P. būtų (duomenys neskelbtini), jis nėra sulaukęs ir (duomenys neskelbtini), taigi neabejotinai turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji buvo užpulta ir sužalota asmens, su kuriuo kartu pati tuo metu girtavo, nors jau anksčiau buvo nuo jo nukentėjusi. Ji, nors ieškinyje teigia iki šiol bijanti V. P., kuris dar (duomenys neskelbtini) irgi buvo ją sumušęs, bet, kaip matyti iš pačios parodymų, pati jį vis tiek pasikvietė girtauti tiek į savo butą, tiek kitą dieną pas N. B. Tai rodo pačios nukentėjusiosios neatsakingumą tiek pasirenkant gyvenimo būdą, tiek draugiją bendram girtavimui. Pažymėtina ir tai, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, tačiau nesukėlė nei sunkių, nei ilgalaikių pasekmių, o kaltinamojo turtinė padėtis yra patenkinama, taip pat atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui pakanka 700 Eur sumos, kuri N. M. ir priteistina iš V. P. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. M. prašo priteisti jai iš kaltinamojo proceso išlaidas už jos įgaliotos atstovės advokatės J. V. suteiktą teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje, civilinio ieškinio parengimą - 400 eurų, pateikė advokato orderį ir atstovavimo išlaidų dydį patvirtinantį (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 182).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019 ir kt.).
Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, teisme teko atlikti pilną įrodymų tyrimą, apklausti tris liudytojus, pateiktas civilinis ieškinys, todėl nukentėjusioji buvo atstovaujama įgaliotos atstovės, taigi teisinė pagalba šioje byloje jai buvo neabejotinai reikalinga, o dėl bylos nagrinėjimo buvo keturi teismo posėdžiai. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju prašoma atlyginti atstovavimo suma nėra per didelė. Todėl N. M. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. P. už nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. M. atstovavimą teisiamajame posėdyje, civilinio ieškinio parengimą 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti V. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. P. 71,47 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 47 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (71,47 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už N. M. gydymą“.
Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. P. 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. P. 400 (keturis šimtus) eurų proceso išlaidų N. M.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.