- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-208-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03562-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo už akių ir 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 10 119,88 Eur negrąžintą kredito dalį, 55,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2023 m. kovo 21 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 16,70 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 21 d.), 14 proc. (neviršijant 5 283,45 Eur palūkanų sumos negautų pajamų (nuostolių)), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. rugsėjo 15 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1 685,26 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 21 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. rugsėjo 15 d.), 0,31 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės A. L. negautų pajamų: 10 119,88 Eur negrąžinto kredito, 55,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 16,70 Eur tarpininkavimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos, 5 283,45 Eur negautų palūkanų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 475,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 528,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Išdėstė iš atsakovės A. L. ieškovės AB „NEO Finance“ naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 48 mėnesių laikotarpiui – 47 mėnesius mokant dalimis po 322,41 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.
3. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2022 m. spalio 7 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K159131122 bei Nr. K159131122/PK ir priedas prie Vartojimo kredito sutarties Nr. K159131122, Nr. K159131122/PK, pagal kuriuos atsakovei buvo suteiktas 10 500 Eur vartojimo kreditas 87 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditorė atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sutartį nuo 2023 m. kovo 31 d. Duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė ieškovei savo įsipareigojimus pagal sutartį, byloje nepateikta.
4. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė nemokėjo įmokų numatyta tvarka (neteisėti veiksmai), o sutartis nutraukta dėl atsakovės padaryto esminio jos pažeidimo. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vertino, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovė patyrė nuostolių. Sutarties nutraukimo dieną atsakovės įsiskolinimo suma sudarė 10 119,88 Eur negrąžinto kredito, ieškovės paskaičiuotų mokėtinų 55,51 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 16,70 Eur mėnesio tarpininkavimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo bei 1 685,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 21 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. rugsėjo 15 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 10 119,88 Eur negrąžinto kredito, 55,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų bei 16,70 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Taip pat teismas sprendė, ieškovei priteisti 5 283,45 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos.
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas įskaityti netesybas į nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti patenkintas, kadangi jų prašomas priteisti dydis (0,31 Eur) yra mažesnis už priteistus nuostolius.
6. Teismas tenkino, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 475,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo, visiško įvykdymo.
7. Teismas, įvertinęs turimus duomenis apie atsakovės finansinę būklę, aplinkybę, jog ginčo sutartis su atsakove (vartotoju) nutraukta dėl to, jog ši negebėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų tinkamai, laiku, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovės turtinę padėtį galima laikyti sunkia, tuo tarpu ieškovė yra įmonė, generuojanti pajamas, todėl teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą (15 475,54 Eur) atsakovei būtų per didelė finansinė našta. Dėl šių priežasčių priteistų sumų mokėjimo įvykdymas išdėstomas 48 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys, ieškovei nebus sukeltos neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, jog patyrė 586 Eur bylinėjimosi išlaidas – 386 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 90,18 proc. reikalavimų, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 528,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymų dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo už akių išaiškinimo.
10. Teismas pažymėjo, kad reikalavimų, kuriuos ieškovė kelia prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, byloje iki jos išnagrinėjimo nebuvo pateikta. Atsižvelgęs į tai, kad visi ieškovės reikalavimai sprendime už akių buvo išspręsti, teismas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovės nurodytais argumentais, atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju, nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo sprendimą už akių. Teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimas už akių yra aiškus, nes sprendime už akių nurodytas priteisiamų sumų dydis, nuostolių apmokėjimo išdėstymo terminas, kiekvieno mėnesio įmokos dydis. Teismas nurodė, kad iš ieškovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą turinio galima spręsti, jog ji prašo plečiamai išaiškinti sprendimą už akių, jog sprendime už akių būtų įtvirtintos papildomos ieškovei naudingos sąlygos dėl mokėjimų atlikimo, nors tokie klausimai/reikalavimai nebuvo keliami ieškovės ieškiniu ir nebuvo nagrinėti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendime už akių. Kadangi ieškovės prašyme dėl sprendimo už akių išaiškinimo keliami klausimai nebuvo nagrinėti, tai, teismo nuomone, atitinkamai nėra pagrindo plečiamai išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą už akių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė (apeliantė) AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo dalimis išdėstymo arba teismui nusprendus palikti šią dalį nepakeista – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir nurodyti pasekmes atsakovei nevykdant dalinių mokėjimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nurodo, kad atsakovė paskutinį mokėjimą yra atlikusi tik 2024 m. kovo 14 d., kurio suma - 45 Eur ir nuo to momento nėra atlikusi jokių įmokų iki šios dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, priėmus teismui ieškinį, iki sprendimo priėmimo ar po jo priėmimo būtų padengusi bent dalį skolos apeliantei, taip pat, kad ateityje turės galimybę skolą padengti. Atsakovės įsiskolinimas apeliantei yra pakankamai įsisenėjęs, nes pagal mokėjimo grafiką aiškiai matyti, kad įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2023 m. kovo 15 d., jau nuo tada yra nesudengiamos dalinės įmokos, tai reiškia, kad nėra užtikrintas apeliantės turtinis interesas ir kuo toliau nemokama, tuo didesni nuostoliai yra patiriami.
12.2. Įsiskolinimo padengimas pernelyg užsitęstų, jeigu atsakovė ir toliau (ne)atliktų jokių mokėjimų ir (ar) atliktų (ne)reguliarius mažesnius dalinius mokėjimus nei nurodyti sprendime, todėl galimas variantas, kad dengtųsi tik procesinės palūkanos ir tokiu būdu nebūtų mažinamas įsiskolinimo dydis. Atsakovė yra (jauno) darbingo amžiaus asmuo. Todėl įvertinus šią aplinkybę svarbu pateikti išaiškinimą dėl priteistų sumų (ne)vykdymo pasekmių. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi ir nebuvo gauta prašymų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir/ar mokėjimo dalimis. Taip pat byloje nėra duomenų apie gaunamas pajamas ir/ar atsakovės turtinę padėtį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priteistos skolos sumą atsakovei išdėstė net 47 mėnesių laikotarpiui.
12.3. Apeliantė nurodo, kad teismas ne tik, kad savo iniciatyva išdėstė priteistą įsiskolinimą, tačiau ir nepateikė papildomo sprendimo išaiškinimo dėl teismo sprendimo ne (vykdymo) pasekmių. Apeliantė neturėjo jokių galimybių pasisakyti dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis. Teismas sprendimo vykdymą išdėstė pakankamai ilgam laikotarpiui ir sprendime nėra pasisakyta dėl teisinių pasekmių, kada nebūtų laikomasi sprendime nurodytos mokėjimo tvarkos. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, dokumentų, kurie apspręstų sunkią atsakovės finansinę padėtį.
12.4. Apeliantės nuomone, yra pažeidžiamas apeliantės turtinis interesas. Nepaisant to, kad apeliantė yra verslininkė, tačiau ji yra tarpusavio skolinimosi platformos www.paskoluklubas.lt operatorius, kurio veiklą reglamentuoja įstatymai. Tarpusavio skolinimo platforma yra tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas, o tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius bei jo vykdoma veikla kardinaliai skiriasi nuo įprasto vartojimo kredito davėjo bei jo vykdomos veiklos. Apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų (vartotojų) atstovas, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų (vartotojų) vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams (vartotojams), laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai (vartotojai) atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus aksesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams (vartotojams).
12.5. Apeliantė pažymi, kad visos paskolintos lėšos priklauso investuotojams, todėl prieš teismui priimant sprendimą dėl mokėjimo dalimis - reikšmės neturėtų turėti teismo nurodomas argumentas, jog apeliantė yra dideles pajamas generuojantis asmuo. Teismas prieš priimdamas sprendimą turėjo įvertinti atsakovės finansinę padėtį. Tačiau byloje nėra pateikti įrodymai dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, tai galimai reiškia, jog nebuvo vertinta atsakovės turtinė padėtis ir tai suponuoja rungimosi principo pažeidimą. Be to, nebuvo ir atsakovės prašymo dėl įsiskolinimo dalimis mokėjimo.
12.6. Apeliantė prašo įvertinti ne tik atsakovės, bet ir apeliantės interesus, siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros, t. y. įvertinti ar šiuo atveju nėra pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai, rungimosi principas. Kreditorės teisėti lūkesčiai yra siejami su esminiu civilinio proceso principu – sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
14. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2022 m. spalio 7 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K159131122 bei Nr. K159131122/PK ir priedas prie Vartojimo kredito sutarties Nr. K159131122, Nr. K159131122/PK, pagal kuriuos atsakovei buvo suteiktas 10 500 Eur vartojimo kreditas 87 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditorė atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sutartį nuo 2023 m. kovo 31 d.
15. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismo sprendimo vykdymas išdėstytas 48 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymą išdėstė pakankamai ilgam laikotarpiui ir sprendime nėra pasisakyta dėl teisinių pasekmių, kai nebūtų laikomasi sprendime nurodytos mokėjimo tvarkos. Pasak apeliantės, teismas prieš priimdamas sprendimą turėjo įvertinti atsakovės finansinę padėtį, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, tai galimai reiškia, jog nebuvo vertinta atsakovės turtinė padėtis. Apeliantė nurodo, kad nebuvo ir atsakovės prašymo dėl įsiskolinimo dalimis mokėjimo, teismas savo iniciatyva išdėstė priteistą įsiskolinimą, o apeliantė neturėjo jokių galimybių pasisakyti dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis.
17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, išdėstant vykdymą ilgesniam laikotarpiui. Todėl teismas turi kiekvienoje byloje individualiai įvertinti faktinę situaciją.
18. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog kreditorė nustatydama kredito grąžinimo trukmę atsižvelgė į atsakovės kreditingumą ir nustatė, jog kreditorės interesų nepažeis susitarimas kredito grąžinimą išdėstyti 87 mėnesiams. Teismas, įvertinęs turimus duomenis apie atsakovės finansinę būklę, aplinkybę, jog ginčo sutartis su atsakove nutraukta dėl to, kad ji negebėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimu tinkamai, laiku, pagrįstai sprendė, jog atsakovės turtinę padėtį galima laikyti sunkia. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą, t. y. 15 475,54 Eur) atsakovei būtų per didelė finansinė našta. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės poziciją dėl teismo sprendimo išdėstymo, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas, pažeistų ieškovės interesus ar sukeltų neigiamas pasekmes. Priešingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys, ieškovei nebus sukeltos neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados.
20. Apeliantė nurodo, kad teismas nepateikė papildomo sprendimo išaiškinimo dėl teismo sprendimo ne (vykdymo) pasekmių. Apeliantė teigia, kad įsiskolinimo padengimas pernelyg užsitęstų, jeigu atsakovė ir toliau (ne)atliktų jokių mokėjimų ir (ar) atliktų (ne)reguliarius mažesnius dalinius mokėjimus nei nurodyti sprendime, todėl galimas variantas, kad dengtųsi tik procesinės palūkanos ir tokiu būdu nebūtų mažinamas įsiskolinimo dydis, todėl svarbu pateikti išaiškinimą dėl priteistų sumų (ne)vykdymo pasekmių.
21. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė teismo pateikti papildomus išaiškinimus ir papildomu sprendimu nustatyti, jog tuo atveju, jei atsakovė ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų vėluotų vykdyti bent vieną mėnesinį mokėjimą, ieškovė įgytų teisę reikalauti vykdyti visus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų numatytų sumų sumokėjimo prieš nurodytus terminus) ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymų dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo už akių išaiškinimo, motyvuodamas tuo, kad reikalavimų, kuriuos ieškovė nurodo prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, byloje iki jos išnagrinėjimo nebuvo pateikta, visi ieškovės reikalavimai sprendime už akių buvo išspręsti. Teismas konstatavo, kad 2024 m. spalio 15 d. sprendimas už akių yra aiškus, nes sprendime už akių nurodytas priteisiamų sumų dydis, nuostolių apmokėjimo išdėstymo terminas, kiekvieno mėnesio įmokos dydis. Teismo nuomone, nėra pagrindo plečiamai išaiškinti teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
23. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis).
24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nėra CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo sprendimą už akių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimas už akių yra aiškus, sprendime už akių nurodytas priteisiamų sumų dydis, nuostolių apmokėjimo išdėstymo terminas, kiekvieno mėnesio įmokos dydis. Kaip matyti iš ieškovės prašymo turinio, ieškovė papildomai prašo nustatyti jai naudingas sąlygas dėl mokėjimų atlikimo, tokių reikalavimų nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Tačiau sprendimas už akių negali būti pildomas naujomis priteisimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nenustačius privalomo CPK 278 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindo, prašymas, išaiškinti teismo sprendimą už akių, negali būti tenkinamas. Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį.
25. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies ir nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
26. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą už akių ir nutartį, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ar panaikinti nutartį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą už akių ir 2024 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistus.