- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-915-436/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01961-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- „Nordea bank Finland PLC“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. V., išvadą byloje teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, kreditorinių įsipareigojimų ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo bei pagal atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį ieškovei V. V., trečiajam asmeniui „Nordea bank Finland PLC“ bankui, išvadą byloje teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, kreditorinių įsipareigojimų ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas A. V. 2012 m. sausio 6 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu (atsakovu) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad įstatymas suteikia teismui teisę spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atsižvelgiant į tai, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Nors spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti. Teismas vertino, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nutartį vykdyti skubiai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Atsakovo pateikti įrodymai (atsakovo ir jo artimųjų rašyti skundai, raštas-atsakymas iš Policijos komisariato, raštai Vaiko teisių apsaugos tarnybai) aiškiai rodo, kad ieškovė V. V. palikdavo nepilnametį vaiką su svetimais žmonėmis, su juo netinkamai elgėsi, neprižiūrėjo, nesirūpino jo auklėjimu, mokymusi, dažnai keisdavo jo gyvenamąją vietą, drausdavo bendrauti su tėvu (atsakovu), taigi savo veiksmais pažeidė ne tik atsakovo, bet ir nepilnamečio vaiko teises, visiškai nepaisydama vaiko interesų. Be to, ieškovė V. V. yra „grasinusi“ išsivežti vaiką į užsienį, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įgyvendinimas galėtų būti apsunkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. V. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių realių rašytinių įrodymų, bent iš dalies patvirtinančių atsakovo teiginius dėl ieškovės netinkamai atliekamų motinos pareigų. Remiantis bylos dokumentais, nėra aiški reali atsakovo gyvenamoji vieta, kadangi procesiniuose dokumentuose nurodytas atsakovo tėvų buto adresas, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra kitur, o realiai atsakovas gyvena dar kitu adresu, taigi nėra aišku, kurios gyvenamosios vietovės vaiko teisių apsaugos skyrius galėtų pateikti išvadą dėl atsakovo gyvenimo sąlygų. Be to, nepilnametis vaikas eina į pirmąją klasę, o, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iškiltų mokymosi įstaigos pakeitimo klausimas, kas mokslo metų viduryje nėra toleruotina. Be to, atsakovas pats periodiškai išvyksta dirbti į Norvegiją ir klaidingai nurodo, kad ieškovė išvyksta į užsienį, kadangi ji ilgą laikotarpį niekur nebuvo išvykusi. Ieškovė taip pat nurodo, kad remiantis Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimu, ieškovė užtikrinai vaikui gyvenimo sąlygas, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančių tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus lanko Karmėlavos B.Buračo gimnaziją, tai pirmieji jo mokslo metai, jis turi laikytis tam tikro režimo, t.y. būti mokykloje, ruošti pamokas. Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2012 m. sausio 11 d. rašte Nr. S-97 nurodyta, kad sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus (b.l. 21). Tuo tarpu vaikų teisių apsaugos specialistai nieko negali pasakyti apie atsakovo gyvenimo sąlygas, nes informacija apie jį nėra žinoma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnus lanko šalia esančią mokyklą, jau yra susiklosčiusi jo gyvenamoji aplinka, o gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).
Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).
Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė palikdavo nepilnametį vaiką su svetimais žmonėmis, su juo netinkamai elgėsi, neprižiūrėjo, nesirūpino jo auklėjimu, mokymusi, dažnai keisdavo jo gyvenamąją vietą, drausdavo bendrauti su tėvu atmestini kaip nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas: blogai rūpinasi sūnumi, nesudaro saugių gyvenimo sąlygų ir pan. bei atsižvelgus į valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą informaciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo nagrinėjamoje byloje, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog, siekiant užtikrinti vaikui kuo saugesnę ir stabilesnę aplinką, šiuo metu nėra tikslinga taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d nutartį palikti nepakeistą.