Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Turto bankas, dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas Alius Galminas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir A. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir A. S. sudaryta santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

9. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai S. S. ir A. S.. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai S. S. ir A. S..

10. Pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė (duomenys neskelbtini).

11. Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2016 m. rugpjūčio 25 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

12. VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Įregistravimo pagrindas 1991 m. kovo 11 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 15, įrašas galioja nuo 1991 m. kovo 27 d.

13. 1991 m. sausio 3 d. pranešime nurodyta, kad S. S. į Kooperatyvo „Dobilas“ atsiskaitomąją sąskaitą už kooperatinį butą pervedė 6834 rublius.

14. Klaipėdos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Dobilas“ 1991 m. kovo 11 d. pažymoje Nr. 15 nurodyta, kad gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Dobilas“, esančio (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) narys yra S. S.; pajaus mokestį 12903 rublius išsimokėjo.

15. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad santuokos metu ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57). Šioje civilinėje byloje taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau ir SŠK) iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, vienam iš buvusių sutuoktinių įrodžius, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006). Taigi rodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

18. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). O kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-52/2012). Be to, svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą.

19. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

20. Ieškovė ir patikslintame ieškinyje, ir bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. S., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. S., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S.. Paaiškino, kad po antro sūnaus gimimo, sutuoktinis pradėjo išeidinėti su draugais, vartoti alkoholį, grįždavo namo neblaivus, vykdavo konfliktai, o nuo 1988 metų rudens apskritai išėjo iš namų ir šeimoje nebegyveno. Kur išėjo nežinojo, jokių jo kontaktinių duomenų neturėjo. Ieškovė taip pat nurodė, kad po santuokos sudarymo gyveno bendrabutyje, vėliau 1985 metais ieškovei dėl jos darbovietės iš švietimo skyriaus buvo suteiktas ginčo butas. Ieškovė pažymėjo, kad dirbo 43 metus pedagoge, kartais net dviejose darbovietėse, kad pakaktų lėšų pačiai išgyventi ir išlaikyti vaikus. Paaiškino, kad, kai ieškovė pradėjo išsipirkinėti ginčo butą, vasarą buvo nuvykusi į Ukrainą pas savo tėvus, jie ir padėjo surinkti pakankamą sumą pinigų buto išsipirkimui. Pažymėtina, kad tokias pat aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje liudytoja apklausta N. D.. Ji nurodė, kad ieškovę pažįsta nuo 1985 metų, kai abiem buvo suteikti butai tam pačiam kooperatyvo daugiabučiame name. Buvo kaimynės, susitikdavo kieme, abi augino vaikus. Paaiškino, kad taip pat matydavo ir ieškovės sutuoktinį. Vėliau ieškovė jai papasakojo, kad sutuoktinis pradėjo vartoti alkoholį, vyksta konfliktai, vaikai bijodavo, o po kurio laiko ieškovės sutuoktinio visai nebematydavo. Tai vyko apie 1988 metus. Ieškovė jai pasakė, kad sutuoktinis išėjo iš namų ir paliko šeimą. Vėliau, kai prasidėjo privatizacija, liudytoja klausė ieškovės, kaip ji susitvarkys buto privatizacijos klausimus, ieškovė jai paaiškino, kad ji turi kažkiek pati susitaupiusi pinigų, be to, skambino savo tėvams ir tėvai žadėjo padėti finansiškai. Dar po kažkiek laiko liudytoja sužinojo, kad ieškovė privatizavo butą ir jį įsiregistravo savo vardu. Nurodė, kad ieškovė dirbo vaikų darželyje, dirbdavo visada.

21. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė ir A. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 1991 m. sausio 3 d. pranešime nurodyta, kad S. S. į Kooperatyvo „Dobilas“ atsiskaitomąją sąskaitą už kooperatinį butą pervedė 6834 rublius. Klaipėdos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Dobilas“ 1991 m. kovo 11 d. pažymoje Nr. 15 nurodyta, kad gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Dobilas“, esančio (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) narys yra S. S.; pajaus mokestį 12903 rublius išsimokėjo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Įregistravimo pagrindas 1991 m. kovo 11 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 15, įrašas galioja nuo 1991 m. kovo 27 d. Tarp ieškovės ir A. S. sudaryta santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nutraukiant tarp ieškovės ir A. S. būtų spręstas klausimas dėl ginčo buto nuosavybės teisių ar jo padalijimo, nėra (CPK 178 straipsnis).

22. Būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie ginčo buto įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo, taip pat nėra duomenų, jog A. S. buvo registruotas ar deklaruotas ginčo bute (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Alius Galminas paaiškino, kad A. S. mirė Š. rajone, buvo palaidotas valstybės lėšomis, o jo paveldimą turtą sudarė tik piniginės lėšos. Pastebėtina, jog po A. S. mirties paveldėtojai, t. y. jo vaikai ar kiti asmenys, nesikreipė, palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nagrinėjamoje civilinėje byloje valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti ginčo butą asmenine ieškovės nuosavybės teise nepareiškė.

23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ginčo butas buvo įsigytas asmeninėmis ieškovės lėšomis, ginčo bute ieškovės buvęs sutuoktinis A. S. negyveno nuo 1988 metų, t. y. ginčo butas nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa – šeimos turtas, ieškovės buvęs sutuoktinis A. S. ginčo turtu kaip savo nuosavybe nesirūpino, jo neprižiūrėjo, todėl laikytina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise.

24. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovo bei liudytojos paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės patikslintas ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 70 Eur žyminio mokesčio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovė atleista nuo likusios 674 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad ieškovė prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė.

26. CPK 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

27. Įvertinus ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdį, šalių procesinį elgesį, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas neteisėtas ar netinkamas procesinis atsakovės elgesys, šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos ieškovei, o žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo ieškovė buvo atleista, atlygintina iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės S. S. patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės S. S. nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.