Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ atstovams teisininkei I. K. ir darbuotojui M. S.,

trečiajam asmeniui L. J., „AAS BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovas V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, L. J. ir R. J.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2.2 Ištyrus žalos administravimo medžiagą, AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą (2021 m. vasario 26 d. Ekspertinė pažyma Nr. 2568268 pridėta prie ieškinio), konstatavo, kad „Gauta, jog po automobilių susidūrimo, automobilis Volvo turėjo būti nublokštas automobilio Peugeot važiavimo kryptimi ir sustoti sankryžoje apsisukęs apie 135 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę. Automobilis Peugeot turėjo sustoti už sankryžos, savo važiavimo kryptimi pasisukęs nedideliu kampu prieš laikrodžio rodyklę. Iškart po susidūrimo automobiliams sukantis, šie turėjo patirti antrinį kontaktą susitrenkiant šonais (Volvo – dešiniuoju, Peugeot – kairiuoju). Tokio susidūrimo požymių nefiksuota, o vairuotojų nurodomos automobilių padėtys techniniu požiūriu iš esmės nėra suderinamos su kitomis jų nurodomomis aplinkybėmis.“

2.3 Į tokias pozicijas, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės būtų patekusios, jei automobilis Volvo atsitrenktų į stovinį Peugeot automobilį, kas visiškai neatitinka eismo įvykio dalyvių deklaruotų aplinkybių. Faktą, kad automobilis Peugeot eismo įvykio metu stovėjo, patvirtina ir ant automobilių susidariusių statinių sugadinimų pobūdis (nuotraukos pridedamos, priedas Nr. 5).

2.4 Atsakovas ir nenurodo, kad Ieškovas kažkokiu būdu yra atsakingas už kito eismo įvykio dalyvio parodymus – šiuo atveju, abiejų eismo įvykio dalyvių parodymai tarpusavyje sutampa, tačiau neatitinka objektyviai nustatyto fakto – jog tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė vairuotojai, eismo įvykis įvykti negalėjo. kiekvienas eismo įvykio dalyvis yra atsakingas už savo pateikiamą informaciją ir už jos teisingumą turi pilnai atsakyti.

2.5 Sureaguojant į argumentą, jog „buvo iškilęs didelis pavojus ieškovo sveikatai, o gal net ir gyvybei“, pažymėjo, kad, stovinčiame automobilyje nėra jokios būtinybės sėdėti vairuotojui ir rizikuoti savo sveikata ir gyvybe.

2.6 Atsakovas taip pat teikia duomenis, kad automobilis Volvo buvo patekęs į eismo įvykį, kur taip pat buvo sugadinta priekinė dešinioji automobilio dalis (priedai Nr. 6). Duomenų, ar ši transporto priemonė buvo atstatyta, Atsakovas neturi.

2.7 Akivaizdu, kad ekspertinė išvada laikytina objektyviu įrodymu, kuris patvirtina, kad vairuotojai pateikė draudikui tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to nėra galimybės nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to tokio įvykio negalima pripažinti draudžiamuoju. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš lot. k. nuo pat pradžių).

2.8 Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė savo atsiliepimo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį atmesti, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

3. Trečiasis asmuo „AAS BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pateiktu atsiliepimu nurodė, kad palaiko visus atsakovo šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ atsikirtimus byloje į pareikštą ieškinį, taip pat mano, kad ieškovo R. V. pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas visa apimtimi. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

3.1 2021-02-02 buvo gautas pranešimas apie 2021-01-29 įvykį, kurio metu buvo apgadinta minėto automobilio priekinė dalis. Gavus pranešimą buvo pradėtas žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimas. Suadministravus žalos bylą buvo priimtas sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes pareikštas reikalavimas buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu.

3.2 Atlikus žalos bylos administravimo veiksmus ir nuodugnų aplinkybių tyrimą buvo nustatyta, kad draudimo bendrovei pranešto eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias jo aplinkybes, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kuriam iš eismo įvykio dalyvių kyla civilinė atsakomybė. Dėl šios priežasties 2021-03-10 BTA atsisakė išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.3, punktu 5.2.2. (Nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jeigu teisėtas valdytojas transporto priemonės valdytojas, draudėjas ar apdraustasis žalą padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, pateikė neteisingą, klaidinančią informaciją arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ar ją padidinti <...>).

3.3 Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, kuri grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga tiek šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti, tiek ir jai vykdyti.

3.4 Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo savo atsiliepimo reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

4. Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena ar trenkėsi į stovintį automobilį ar į važiuojantį. Nurodė, kad viskas įvyko greitai. Po įvykio automobiliai sustojo panašiai taip kaip nurodyta schemose. Į teisėjo klausimą ar jo vairuojamas automobilis sustojo prie kelio į Kėdainius dešiniojo kelkraščio, atsakė teigiamai. Taip pat nurodė, kad ieškovo automobilis apsisukęs sustojo netoliese. Paklaustas, ar matė išsiskleidusias ieškovo automobilio oro pagalves atsakyti negalėjo.

5. 2021 m. spalio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi byla buvo sustabdyta ir byloje paskirta ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-2623(21) pateikta ekspertizės išvada. Joje nurodoma.

5.1 Tikėtina tokia 2021-01-29 eismo įvykio eiga: automobiliui „Volvo XC70“ nemažesniu kaip 28 km/h greičiu atsitrenkus į stovintį automobilį „Peugeot 508“, automobilis „Volvo XC70“ priekinės dalies dešinės pusės dalimis - bamperiu, variklio gaubtu, sparnu padarė sugadinimus automobilio „Peugeot 508“ priekinės dalies kairėje pusėje: sparne, rate, bamperyje, variklio dangtyje; susidūrimo metu tarp automobilių išilginių ašių buvo statmenas arba jam artimas kampas; susidūrimo metu automobilis „Peugeot 508“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobiliai susidūrė 2021-01-29 deklaruotoje eismo įvykio vietoje.

5.2 Tikėtina, susidūrimo metu automobilio „Volvo XC70“ greitis buvo nemažesnis kaip 28 km/h, o automobilis „Peugeot 508“ - stovėjo.

5.3 Atsakyta išvados 1-ame punkte.

5.4 Tikėtina, automobilio „Volvo XC70“ sugadinimai, kurie matomi 2021-02-10 darytose nuotraukose, buvo padaryti 2021-01-29 atsitrenkus į automobilį „Peugeot 508“: automobiliui „Volvo XC70“ buvo sulaužytas priekinis bamperis dešinėje pusėje ir apatinėje dalyse, variklio gaubtas sustumtas nuo priekinės dalies link užpakalinės ir subraižytas (žr. 4 pav. pažymėta žaliomis rodyklėmis), deformuotas dešinės pusės priekinis sparnas (žr. 4 pav. pažymėta geltona rodykle), sudaužyti dešinės pusės priekinis žibintas ir rūko žibintas, sulaužytos radiatoriaus grotelės. Automobilių „Volvo XC70“ ir „Peugeot 508“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio „Peugeot 508“ sugadinimų ant kairiojo slenksčio (7 pav. pažymėta raudonomis rodyklėmis) ir ties automobilio priekinės dalies dešiniu kampu - įbrėžimų variklio dangtyje, sugniuždyto langų stiklo apiplovimo bakelio (6 pav. pažymėta geltonomis rodyklėmis). Taip pat tikėtina, kad automobilio „Volvo XC70“ dešinės pusės priekinis posparnis jau buvo sugadintas iki šio eismo įvykio.

5.5 Automobilio „Volvo XC70“ sugadinimai, padaryti 2020-02-05 deklaruoto eismo įvykio metu ir 2021-01-29 deklaruoto eismo įvykio metu, yra skirtingo masto, t.y. 2020-02-05 deklaruoto eismo įvykio metu sugadinimai padaryti mažesniame plotyje nuo dešinio gabarito ir mažesniame aukštyje nuo pagrindo, lyginant su 2021-01-29 deklaruotu eismo įvykiu. Tačiau, automobilio „Volvo XC70“ būklė po 2020-02-05 deklaruoto eismo įvykio, tikėtina, nebuvo pilnai atstatyta, žr. tyrimą.

5.6 Atsakyta išvados 4-ame punkte.

5.7 Atsakyta išvados 4-ame punkte.

5.8 8-9. Byloje nėra pateikta duomenų apie automobilio „Peugeot 508“ saugos oro pagalvių aktyvinimo sąlygas, o eismo įvykių tyrimo ekspertai tokių duomenų apie konkrečius automobilius neturi. Dėl to į šiuos klausimus atsakyti negalima.

5.9 Ekspertinio tyrimo 12 pav. yra pavaizduota ieškovo iš trečiojo asmens L. J. paaiškinimais sumodeliuota eismo įvykio eiga ir jos rezultatas.

Ieškinys atmestinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pateikti neginčijami paaiškinimai patvirtina, kad 2021-01-29 apie 19 val. 50 min., Krekenavoje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. V. ir automobilis „Volvo XC70“ valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vairuojamas L. J.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Už eismo įvykį atsakomybę prisiėmė automobilio „Volvo XC70“ vairuotojas L. J., kuris važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio „Peugeot 508“ automobilio ir su juo susidūrė. Automobilio „Volvo XC70“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas”, į/k 110051834. 2021-03-01 iš draudimo bendrovės ieškovas gavo pranešimą, kad draudikas dėl šio įvykio draudimo išmokos nemokės, nes nustatė kad automobiliai „Peugeot 508" ir „Volvo XC70“, buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

7. 2022 m. sausio 21 d. vykusiame teismo posėdyje, prisiekęs ieškovas nurodė (garso įrašo laikas: 8 min – 10 min.), kad jis važiavo iš Krekenavos pusės link Ramygalos, buvo sankryža Panevėžys Kaunas. Toje sankryžoje automobilis trenkė jam į kairę pusė. Teisėjui paklausus koks buvo ieškovo greitis tuo metu, ieškovas nurodė - apie 40 km/h. Gal pristabdė pastebėjęs automobilį.

Dėl draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32, 34 punktai).

9. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019, 21 punktas).

10. Tai gi, siekiant nustatyti, ar ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo už eismo įvykyje ne dėl jo kaltės sugadintą jam priklaususią transporto priemonę iš atsakovės, būtina nustatyti ar atsakovė nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą ieškovui, ar ieškovas buvo sąžininga draudimo sutarties šalis.

11. Pabrėžtina, kad remiantis Draudimo įstatymo 98 str. nuostatomis draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo pagrindą, šiuo atveju, turi įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis, ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką.

12. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant iš Krekenavos pusės link Ramygalos, sankryžoje Panevėžys - Kaunas. Toje sankryžoje automobilis trenkė jam į kairę pusė. Jo automobilio greitis tuo metu buvo apie 40 km/h. Gal pristabdė pastebėjęs automobilį. Iš byloje esančio ieškovo 2021 m. vasario 25 d. paaiškinimo draudimui prašant atlyginti žalą nustatyta, kad ieškovas jame nurodė, jog nesiėmė jokių veiksmų prieš pat susidūrimą, nes nesitikėjo, važiavo pagrindiniu keliu.

13. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi ieškovas nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes. Nurodė, kad ištyrus žalos administravimo medžiagą, AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą (2021 m. vasario 26 d. Ekspertinė pažyma Nr. 2568268 pridėta prie ieškinio), konstatavo, kad „Gauta, jog po automobilių susidūrimo, automobilis Volvo turėjo būti nublokštas automobilio Peugeot važiavimo kryptimi ir sustoti sankryžoje apsisukęs apie 135 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę. Automobilis Peugeot turėjo sustoti už sankryžos, savo važiavimo kryptimi pasisukęs nedideliu kampu prieš laikrodžio rodyklę. Iškart po susidūrimo automobiliams sukantis, šie turėjo patirti antrinį kontaktą susitrenkiant šonais (Volvo – dešiniuoju, Peugeot – kairiuoju). Tokio susidūrimo požymių nefiksuota, o vairuotojų nurodomos automobilių padėtys techniniu požiūriu iš esmės nėra suderinamos su kitomis jų nurodomomis aplinkybėmis.“

14. Trečiasis asmuo „AAS BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pateiktu atsiliepimu taip pat nurodė, kad draudimo bendrovei pranešto eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias jo aplinkybes, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kuriam iš eismo įvykio dalyvių kyla civilinė atsakomybė.

15. Kadangi ginčo išsprendimui buvo būtinos specialios trasologinės žinios, byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizių centro Techninių ekspertizių centro ekspertas. Ekspertui buvo pateiktas klausimas: Kokiu greičiu susidūrimo metu važiavo „Peugeot 508“, valst. Nr. .(duomenys neskelbtini), ir „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ekspertas atsakė, kad tikėtina, susidūrimo metu automobilio „Volvo XC70“ greitis buvo nemažesnis kaip 28 km/h, o automobilis „Peugeot 508“ - stovėjo. Ekspertizėje (po 13 pav.) yra pateiktas išsamus paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, kurios turėjo būti, siekiant jog automobiliai sustotų taip kaip ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė deklaracijose ir paaiškino teismo posėdžio metu. Ekspertas nurodė, kad modeliuojant eismo įvykio situacija pagal eismo įvykio dalyvių nurodomas galutinio sustojimo vietas, į artimai galutines nurodytas padėtis transporto priemonės persislenka tuomet, kai automobilis „Peugeot 508“ stovi. <...> Abiejų transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti dėl automobilio „Volvo XC70“ atsitrenkimo, tam sunaudojant tik automobilio „Volvo XC70“ kinetinę energiją.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neturėjo pareigos tiksliai nubraižyti avarijos schemą, tačiau ieškovas tiek posėdžio metu, tiek pateiktoje avarijos schemoje nurodė, kad jo automobilis Peugeot prieš susidūrimą važiavo apie 40 km/h greičiu, o ne stovėjo vietoje. Taip pat ieškovas patvirtino, kad automobilis po smūgio apsisuko ir sustojo prie kelkraščio toje pačioje gatvėje (Tilto g. Krekenava) kaip ir važiavo, nekirtęs sankryžos, giliau į dešinį kelkraštį, o automobilis Volvo sustojo pavažiavęs sankryžą savo kryptimi (Pušyno g. Krekenava). Kaip, kad patvirtino ekspertizė, tam kad automobilis Peugeot sustotų ieškovo nurodytoje ar artimoje vietoje, jis eismo įvykio metu turėjo visiškai nejudėti, kai į ji trenkėsi automobilis Volvo, nes abiejų transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti dėl automobilio „Volvo XC70“ atsitrenkimo, tam sunaudojant tik automobilio „Volvo XC70“ kinetinę energiją. Tad yra akivaizdu, jog ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančias eismo įvykio aplinkybes atsakovei.

17. Draudimo įstatymo 98 str. numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Tuo atveju jei eismo įvykio dalyviai draudimo kompanijai nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, jie turi prisiimti draudimo išmokos neišmokėjimo pasekmes. Teismo vertinimu byloje yra akivaizdžiai įrodyta, kad ieškovas R. V. ir trečiasis asmuo L. J. nurodė tikrovės neatitinkančias eismo įvykio aplinkybes ir tai neginčijamai įrodyta ekspertizės išvadomis.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra neįtikėtina, jog ilgą vairavimo patirtį bei automobilių remontu užsiimantis ieškovas pildydamas deklaraciją, teikdamas paaiškinimus atsakovei ir teismui neskirtų 40 km/h greičio nuo stovėjimo vietoje, tad konstatuotina, jog ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl 2021 m. sausio 29 d. ~ 19 val. 50 min., Krekenavoje įvykusio eismo įvykio aplinkybių.

19. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad ieškovo nurodytos eismo įvykio aplinkybės esmingai skiriasi nuo tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, o draudikas nustatė ir įrodė (Draudimo įstatymo 98 str. 7 dalis), kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, vadinasi nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, nes tai prieštarautų Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 punktui bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 7270 eurų žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą automobilį Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš atsakovės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Tuo pačiu motyvu nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovo ieškinio reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pritiesimo.

21. Šioje byloje valstybė patyrė 30,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos valstybei iš ieškovo.

22. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, ir trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Byloje buvo paskirta ekspertizė, už kurios atlikimą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. lapkričio 5 d. pavedimu sumokėjo iš anksto aptartą kainą - 700 eurų. Iš byloje esančios 2021 m. gruodžio 14 d. sąskaitos už ekspertizės atlikimą matyti, kad ekspertizė kainavo 909,92 eurus. CPK 88 str. 1 d. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos ekspertams. Ekspertizės atlikimas byloje buvo būtinas, todėl iš ieškovo R. V. atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 700 eurų, taip pat iš ieškovo priteistina likusi neapmokėta ekspertizės atlikimo išlaidų dalis, t. y. 209,92 eurų Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

24. Ekspertizės centrui atlikus ekspertizę, iš teismo depozitinės sąskaitos Lietuvos teismo ekspertizės centrui išmokėtina atsakovės įnešta 700 eurų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V. ieškinį atmesti.

Pritiesti iš ieškovo R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 30,54 eurų teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pašto išlaidas valstybei ieškovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662. Sumokėjimo įrodymą pateikti teismui.

Pritiesti iš ieškovo R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 700 eurų atsakovei AB „Lietuvos Draudimas“ į.k. 110051834, patirtų ekspertizės atlikimo išlaidų.

Pritiesti iš ieškovo R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 209,92 eurus Lietuvos teismo ekspertizės centrui, ekspertizės atlikimo išlaidų. Juridinio asmens kodas 111952632, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš teismo depozitinės sąskaitos Lietuvos teismo ekspertizės centrui išmokėti 700 eurų, atsakovės įneštų 2021 m. lapkričio 5 d. mokėjimo pavedimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.