Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. E. 2016m. sausio 01d. apie 00val. 30min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), A. R. priklausančiame bute, tyčia rankomis sugriebęs už rūbų ties krūtine, tris kartus parvertė uošvį A. R. ant grindų, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. E. kaltę faktiškai pripažino ir paaiškino, kad jis su sutuoktine L. E. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame nuosavame name. Pastaraisiais metais jų santykiai yra blogi, nes žmona kelia intrigas, jį provokuoja, galimai siekdama skyrybų ir turto dalybų. 2016m. Naujųjų Metų vakarą prieš 24val. abu su žmona atėjo pas uošvius A. ir D. R. į jų butą švęsti. Jis prieš tai buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, taip pat jų vartojo su uošviene / uošvis negėrė /, todėl ne visas įvykių aplinkybes gerai prisimena. 24val. norėjo išeiti į lauką šaudyti saliutų, tačiau uošvis jo neišleido, o žmona pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu. Jis bandė atimti iš žmonos telefoną, tačiau ši neatidavė. Po to vėl norėjo išeiti į lauką, bet žmona ir uošvis tarpduryje laikė išskėtę rankas ir jo neišleido. Tada jis apsikabino uošvį ir abu svetainėje porą kartų nugriuvo / kurioje vietoje, nepamena /. Ar jis buvo pargriovęs vieną A. R., nepamena. Prisimena, kad po to uošvis jį nuvertė nuo lovos. Konflikto metu jį patį kažkas apibraižė ir uošvis suplėšė marškinėlius. Ar buvo pargriovęs žmoną, nepamena. Policiją iškvietė uošvienė. Neprisimena, kad uošviui būtų spjovęs. Ar nuo jo veiksmų žmona ir uošvis galėjo nukentėti, nežino. Mano, kad jo veiksmai nebuvo nusikalstami, nes nieko blogo padaryti nenorėjo.

Dėl prisipažinimo pargriovus žmoną ir uošvį / 45 l. / paaiškina, kad „per veržimąsi išeiti į lauką galėjo būti visaip“ / cituojama /. Jis pats buvo nugriuvęs kieme, tačiau nesusižalojo; taip pat buvo nugriuvęs kambaryje. Duodama parodymus uošvienė meluoja.

Po bylos nagrinėjimo metu padarytos pertraukos jis paaiškino, kad uošvis yra geras žmogus, jų santykiai šiuo metu yra draugiški, todėl mano, kad A. R. sako tiesą / nebent galėjo ką nors užmiršti / ir jo neapkalba. Patikslina, kad įvykių aplinkybes prisimena nelabai gerai. Su žmona santykiai vidutiniški, jie tik truputį „apsitaikę“. Sutinka, kad byla jam būtų nutraukta susitaikius su A. R..

Dėl savo veiksmų gailisi, prašo neskirti prokurorės siūlomos bausmės / pasisakymas baigiamosiose kalbose /.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. E. pirmoje apklausoje kaltės nepripažino ir nurodė, kad su uošviu ir žmona tik apsistumdė, jų tyčia ant grindų nevertė, tik galėjo pastumti, kad leistų praeiti; įvykius nelabai tiksliai prisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio / 42 l. /. Sekančioje apklausoje jis nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir mano, jog galėjo pargriauti uošvį ir žmoną, nes buvo labai supykęs ir per daug išgėręs / 45 l. /.

Kaltinamojo R. E. kaltė įrodyta jo faktiniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų L. E., A. R. ir liudytojos D. R. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji L. E. parodė, sutuoktinis R. E. Naujųjų Metų vakarą grįžo į namus neblaivus. Nenorėdama galimų konfliktų namuose, ji su juo nuvažiavo pas jos tėvus A. ir D. R.. Ten R. toliau girtavo, ėmė siautėti – neadekvačiai elgtis, šūkauti ir pan. Prieš 24val. jis norėjo išbėgti į lauką, o jie stengėsi jį sulaikyti. Tada jis griebė A. R. ir 2 kartus stipriai trenkė į žemę. Po to ją čiupo už plaukų ir stipriai trenkė į grindis. Tada dar kartą rankomis trenkė jos tėvui į krūtinę ir šis nuo smūgio atsitrenkė į spintą. Po to mama iškvietė policiją ir atvykę policininkai R. sulaikė.

Nuo trenkimo į grindis ji stipriai užsigavo ranką, matėsi mėlynė, bet pas medikus nevyko ir sužalojimo neužfiksavo. Tėvui sužalojimų nesimatė, todėl į medikus nesikreipė, bet sakė, kad skauda krūtinę, nes prieš tai jis buvo operuotas ir R. tai žinojo.

Tą vakarą ji ir tėvas buvo blaivūs, o mama truputį išgėrė su R.. Įvykį matė 10m. amžiaus jų vaikas. Mano, kad vyro veiksmai buvo nusikalstami, civilinio ieškinio nereiškia.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. E. paskutinėje apklausoje įvykio aplinkybes nurodė iš esmės panašiai, tik nurodė nežinanti, kokiu būdu ją vyras pargriovė ant grindų, nes buvo išsigandusi. Tuo metu dėl išgąsčio nejautė skausmo, tačiau grįžusi namo pajuto, kad skauda kairę ranką ir pastebėjo ant jos atsiradusią mėlynę / 13 l. /.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad Naujųjų Metų vakarą duktė L. su vyru atvažiavo pas juos švęsti. R. išgėrinėjo, prieš 24val. norėjo išeiti, o jie bandė jo neišleisti, nes buvo stipriai girtas. Tada R. kambaryje jį paėmė už drabužių ties krūtine ir tris kartus metė ant grindų, po to atstojo. Vieną kartą griūdamas jis galva atsitrenkė į sekciją. Smūgių jam R. nesudavė, jis nesusižalojo. Tačiau prieš 8mėn. jam buvo operuota krūtinė / žentas tai gerai žinojo /, jis dar buvo ligonis, todėl pasidarė negera ir dėl kratymo skaudėjo krūtinę.

Po to matė, kaip R. metė L. į žemę; kiek kartų, neprisimena. L. buvo nugriuvusi ant grindų. Kaip konfliktas pasibaigė, neprisimena. Dar prieš pradėdamas smurtauti R. jam spjovė. Taip jis elgėsi, nes „prisigėrė ir blūdijo“ / cituojama /. Jis buvo blaivus, o R. girtas.

Ne iki šio įvykio, nei vėliau žentas prieš jį nėra smurtavęs. Po to R. jo atsiprašė, jis atleido, jie susitaikė, šiuo metu jų santykiai geri, jis jokių pretenzijų neturi ir norėtų, kad byla R. būtų nutraukta.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. R. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai, tik teigė matęs, kad ir dukra buvo ant žemės, bet kaip ją parvertė, nematė / 32, 34 l. /.

Liudytoja D. R. parodė, kad jos žentas R. E. anksčiau elgdavosi normaliai, tačiau maždaug 7 metus stipriai girtauja, o pastaruosius 2-3 metus yra „tikras monstras“ / cituojama /, yra konfliktiškas, girtas pradeda kvailioti. Naujųjų Metų vakarą duktė su žentu pas juo į namus atvažiavo po 21.30val., jie šiek tiek išgėrė, tačiau R. jau buvo neramus, vartė daiktus ir t.t. Matydama, kad jis darosi agresyvus, ji paslėpė butelį. Po to R. norėjo išeiti šaudyti petardų, o jie bandė jį sulaikyti. Tada R. spjovė jai ir A., po to griebė A. už baltinių ir 2 kartus trenkė į žemę. Jos vyras buvo po operacijos, ligonis, todėl negalėjo žentui pasipriešinti. Po to R. griebė L. už sprando ir trenkė į žemę, o jų / t.y. E. / vaikas bandė įsikišti į konfliktą. Tada R. dar kartą trenkė A. į sekciją. Smūgis buvo stiprus, nes nuo sekcijos nukrito nuotraukos, vyras susitrenkė galvą. Po to jie visi sugebėjo R. parversti ant lovos ir iškvietė policiją.

Per konfliktą ji pati nenukentėjo, tik buvo apspjauta. Vyrui sužalojimų nesimatė, bet skaudėjo krūtinę, todėl ją buvo aprišę su rankšluosčiais. Žentas yra daug stipresnis už ligotą jos vyrą, todėl šis niekaip negalėtų R. pasipriešinti ar bent apylygiai pakovoti.

Analogiškai įvykio aplinkybes ji nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu / 27, 29 l. /.

Dėl įvykio nukentėjusioji L. E. į Kelmės rajono PK su telefoniniu pranešimu kreipėsi 2016-01-01 00.42val. nurodydama, kad neblaivus vyras puola ant jos ir tėvo; vyras agresyvus, puola muštis. Policijos pareigūnui patikrinus informaciją vietoje konstatuota, kad smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, tik įvyko žodinis konfliktas / 20 l. /. 01.00val. rašytame pareiškime ji nurodė, kad R. E. būdamas girtas, iškoneveikė ją keiksmažodžiais ir pastūmė jos tėvą, bet nepadarė jokio kūno sužalojimo; jokio smurto jų atžvilgiu nevartojo ir negrasino / 6 l. /. 01-06d. paaiškinime ji teigė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildo, kad įvykio metu fizinio skausmo ji nepatyrė / 8 l. /. 2016-01-11 apklausoje ji nurodė, kad bandant sutrukdyti išeiti į lauką R. E. du kartus pargriovė jos tėvą ant žemės, po to ją staiga suėmė ir pargriovė. Kaip tai įvyko, ji nespėjo pajusti; taip pat tuo metu nejuto jokio skausmo, tik sekančią dieną pamatė ant kairės rankos mėlynę. Po to R. dar kartą stūmė tėvą ir šis atsitrenkė į spintą. Fizinis smurtas prieš ją buvo panaudotas, o skausmo galėjo nepajusti, nes buvo susijaudinusi ir išsigandusi / 11 l. /. Remiantis šia apklausa tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 140str. 2d. / 4 l. /. Sausio 01d. 01val. 14min. kaltinamajam R. E. nustatytas 2,09 promilės girtumas / 37 l. /.

Kelmės rajono VTAS pateiktame / 23 l. / R. E. 2016-01-11 paaiškinime nurodoma, jog Naujųjų Metų naktį R. E. pas tėvus gėrė vienas, triukšmavo, neleido žiūrėti televizorių, griuvinėjo, kėlė įtampą, bet kulminacija prasidėjo, kai mama atėmė butelį, neleido gerti ir šaudyti pirotechnikos į lauką / taip tekste, jokios kitos reikšmingos aplinkybės nenurodomos – 24 l. /.

R. E. kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 2d. dėl to, jog tris kartus pagriovė A. R. ir vieną kartą L. E., sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą / 92 l. /. Nukentėjusiųjų ir liudytojos D. R. parodymai patvirtina, kad konflikto metu R. E. tikrai atliko nurodomus veiksmus, pats kaltinamasis to faktiškai neneigia / nurodė, jog dėl girtumo ne viską gerai prisimena, „per veržimąsi išeiti į lauką galėjo būti visaip“, galisi dėl to, ką padarė ir pan. /. Todėl tik spręstina, ar tokiais veiksmais nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, kaip numato Lietuvos BK 140str.

Nukentėjusioji L. E. teigia, kad pargriauta juto didelį fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu laiko nusikalstamais. Jos versiją teismas vertina kritiškai dėl sekančių motyvų. Byloje yra pakankamai duomenų / ir sutuoktiniai to neginčija /, kad jų santykiai nėra geri, nuolat kyla konfliktai, dėl ko neatmetama santuokos nutraukimo, turto dalybų ir kt. tikimybė. Aukštesnės instancijos teismai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad tokioje specifinėje situacijoje nukentėjusiojo parodymai neturi būti vertinami kaip patikimi ir savaime pakankami asmens kaltei pagrįsti, jie turi būti paremti kitais įrodymais. Tačiau patys nukentėjusiosios parodymai proceso eigoje yra visiškai prieštaringi. Neginčijama, kad įvykio metu L. E. buvo blaivi ir pagal visas aplinkybes / ji buvo savo tėvų namuose, esant jiems ir sūnui, tik vieną kartą pargriauta ant grindų paprasto buitinio konflikto metu – trukdant girtam sutuoktiniui išeiti į lauką, kt. / neturėjo būti susijaudinusi ar išsigandusi tiek, kad iš esmės nesuvoktų įvykių sekos ar esminių aplinkybių / pvz., kaip gali būti, jei asmuo staiga užpuolamas tamsoje, neįprastoje vietoje, jam netikėtai pagrasinama gyvybei pavojingais įrankiais ir pan. /. Tačiau ji tiek telefoniniame pranešime / 10 l. /, tiek iš karto atvykusiam policijos pareigūnui rašytame paaiškinime / 6 l. /, tiek po savaitės rašytame paaiškinime / 8 l. / kategoriškai nurodė, jog smurtas prieš ją nebuvo pavartotas, fizinio skausmo nepatyrė; to ji nenurodė ir paaiškinime VTAS / 24 l. /. Tik beveik po dviejų savaičių apklausoje ji nurodė, jog smurtas buvo pavartotas, nors dar kartą patvirtino skausmo nejutusi / 11 l. / ir tuo remiantis iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas / 4 l. /. Tai, kad ji skausmo nepajuto, L. E. patvirtino ir 2016-01-27 apklausoje / 13 l. / ir tik apklausiama teisme 2016-05-17 nurodė priešingai / 105-106 l. /. Todėl teismas laiko neįtikėtinu, kad šeimyninio konflikto metu pavartotą itin nežymų smurtą, tačiau sukėlusį skausmą, asmuo galėtų „prisiminti“ tik po eilės apklausų, praėjus nepaaiškinamai ilgam laiko tarpui. Nors ji taip pat nurodo, kad buvo padaryta kraujosruva, tačiau toks sužalojimas neužfiksuotas ir jo padarymo / jei jis išvis buvo padarytas / aplinkybės nebegali būti nustatytos. Pati R. E. nurodė, jog kraujosruvą pastebėjo tik sekančią dieną / 11 l. / grįžusi namo ir nežino, kaip ji atsirado / 13 l. /. Jokių kitų įrodymų, jog nukentėjusioji L. E. būtų patyrusi fizinį skausmą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-446/2016 2016-05-12 nuosprendžiu viena kaltinamojo R. E. veika prieš L. E. jau buvo pripažinta mažareikšme / LITEKO sistemos duomenys /. Todėl nesant jokių patikimų įrodymų pripažįstama neįrodytu, kad nukentėjusiajai L. E. būtų sukeltas fizinis skausmas ir tokios veikos padarymas R. E. pašalinamas iš kaltinimo / nes tai jam inkriminuota ne kaip atskira veika /.

Dėl nukentėjusiojo A. R. pažymėtina, kad jis į policiją pats nesikreipė, iki 2016-01-12 nebuvo apklausimas, o po to nuo pat pirmos apklausos iš esmės vienodai ir argumentuotai nurodė, jog buvo tris kartus pargriautas ir jautė skausmą. Kiti apklausti asmenys patvirtino / ir tai neginčijama /, jog jis buvo ligotas, po operacijos, griūdamas atsitrenkė galva į spintelę, po to dėl skausmų sutuoktinė jam krūtinę aprišo rankšluosčiais ir t.t.

Aukštesnės instancijos teismų praktika šios kategorijos bylose yra įvairi. Pvz., vienu atveju asmens veiksmai, kai jis sugriebęs sutuoktinę už rankų, ją pargriovė ant fotelio ir užlaužė rankas už nugaros, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pripažinti neduodantys pagrindo veiką vertinti kaip mažareikšmę / Šiaulių apygardos teismo 2016-02-25 nuosprendis byloje Nr. 1A-36-354/2016 /. Kitu atveju asmens veika, kai asmuo kumščiu keturis kartus sudavė seseriai į galvą ir pargriovęs ją ant grindų sudavė dar penkis kartus į galvą, pripažinta mažareikšme / Šiaulių apygardos teismo 2014-11-07 nuosprendis byloje 1A-912-116/2014 /. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje / žymiai jaunesnis ir fiziškai stipresnis asmuo jam žinomą kaip po operacijos nepasveikusį garbaus amžiaus nukentėjusįjį tris kartus pargriauna ant grindų, šis griūdamas atsitrenkia galva į spintelę, po to dėl krūtinės skausmų jam suteikiama tam tikra pagalba; tas pats kaltininkas neseniai jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos BK 37str. ir t.t. / teismas vertina, kad kaltinamojo veika negali būti pripažįstama mažareikšme / Lietuvos BK 37str. /.

Kaltinamasis R. E. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą, nukentėjusysis nėra kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis / Lietuvos BK 248str. 1d. ir BPK 38str. /, todėl jo veika iš Lietuvos BK 140str. 2d. perkvalifikuojama į to paties straipsnio 1d. Pažymėtina, kad procesas pradėtas ne pagal nukentėjusiojo A. R., o pagal L. E. pareiškimą / 4, 5 l. /.

Kaltinamasis R. E. ir nukentėjusysis A. R. susitaikė, todėl baudžiamoji byla nutrauktina Lietuvos BPK 3str. 1d. 5p. pagrindu / Lietuvos BPK 254str. 4d. /, o Lietuvos BK 38str. taikymo klausimas nesvarstomas.

Iš visų surinktų įrodymų taip pat matyti, kad R. E. yra linkęs vartoti nors ir nežymų smurtą, tačiau šioje byloje jį pavartojo ne prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį, todėl įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nėra pagrindo / Lietuvos BK 72-2str. /.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Baudžiamąją bylą prieš R. E., padariusį Lietuvos BK 140str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, nutraukti vadovaujantis Lietuvos BK 3str. 1d. 5p. nukentėjusiajam susitaikius su asmeniu, kaltinamu Lietuvos BPK 407str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.