Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, R. E. firmos „Darmana“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. E. 2016 m. gegužės 3 d. apie 23 val. 30 min (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė į galvos sritį savo žmonai L. E., ko pasekoje, ji atsisėdo ant lovos, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. E. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 3 d. su draugais po darbo šventė savo gimtadienį, prie jų prisijungė ir jo žmona Loreta. Jiems grįžus namo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, sutuoktinė priekaištavo jam dėl alkoholio vartojimo, jis nesusivaldė ir ją pastūmė. Stūmė pridėjęs ranką prie kaktos, jo įsitikinimu, smūgio nesudavė, tačiau pripažįsta sukėlęs fizinį skausmą, nes po pastūmimo žmona nugriuvo ant lovos. Apie kilusio konflikto priežastis jis nenori kalbėti, pripažįsta, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio gali ne viską prisiminti, pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams prieš sutuoktinę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei – įrodyta.

Nukentėjusioji L. E. parodė, kad jos sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to jų bendras gyvenimas tampa nebeįmanomas. Apsvaigęs R. E. tampa aktyvus, piktas, agresyvus, dėl ko jų šeimoje kyla konfliktai. 2016 m. gegužės 3 d. ji kartu su savo sutuoktiniu ir jo draugais dalyvavo išgertuvėse, grįžus namo ji prašė, kad R. E. eitų miegoti, vaikai jį buvo paguldę į lovą. Tačiau R. E. nemiegojo, po kurio laiko atsikėlė, atėjo į jos kambarį, ji bandė jį išprašyti iš kambario, tačiau R. E. nepakluso, įpykęs užsimojo jai ranka, trenkė delnu jai į smilkinį, dėl ko ji nugriuvo aukštielninka ant lovos. Ji jautė momentinį skausmą, tačiau jokių žymių dėl šio smūgio jos veide neliko.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (7-10 b. l.) matyti, kad 2016 m. gegužės 3 d. 23 val. 48 min bendruoju pagalbos centro telefonu buvo gautas L. E. pranešimas apie tai, kad neblaivus vyras daužo namo duris, rėkauja, ranka trenkė jai į galvą, neleidžia miegoti.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (19-20 b. l.) užfiksuota, jog L. E. patyrė iš savo sutuoktinio vieną smūgį ranka į viršutinę galvos sritį; akivaizdžių smurto požymių L. E. nurodytoje smūgio sudavimo vietoje neužfiksuota.

Iš alkotesterio parodymų (49 b. l.) matyti, kad R. E. 2016 m. gegužės 4 d. 00 val. 16 min nustatytas 1,35 promilės apsvaigimas nuo alkoholio.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad R. E. sudavė savo žmonai L. E. vieną kartą delnu į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad R. E. suduotas smūgis nebuvo stiprus, nes nesukėlė liekamųjų reiškinių L. E. sveikatai, nukentėjusiajai jokia žala nebuvo padaryta, o tai rodo kaltinamojo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad ji yra labiau pasipiktinusi savo sutuoktinio alkoholio vartojimu, jo elgesiu apsvaigus, šeimyninių santykių irimu, nei dėl suduoto smūgio. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. E. veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam R. E.. Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nors R. E. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl R. E. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 str.).

Kadangi R. E. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad R. E. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, todėl siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų, ateityje nenusikalstų, tikslinga paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. E. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.