Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Z. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-419-357/2015 pagal ieškovės L. Z. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių centro poliklinikai (tretieji asmenys atsakovės pusėje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Stomatologijos poliklinika“) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė L. Z. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas visiškai nevertino, kodėl, jei buvo skundžiamasi danties jautrumu (kortelės 2012 m. kovo 28 d. įrašas, kuriame užfiksuota, kad apeliantė skundėsi ketvirto danties jautrumu, jog jo vainikėlis nesiekia dantenų, ir B. V. nurodymas, kad kito vizito metu bus nuimtas tiltas ir siunčiama į laboratoriją pataisyti), nebuvo atliktas tyrimas rentgenu, nustatant to priežastis. Dėl ankstesnių nevykusių bandymų nuimti metalo keramiką buvo suskilinėjęs, pažeistas visų dantų metalo keramikos sluoksnis. Tuo atveju, jei priežastis būtų susijusi tik su vieno danties būkle, visos keramikos nebūtų buvę poreikio nuimti. Tačiau teismas aplinkybės, kad nebuvo nustatyta diagnozė ir nebuvo atlikti danties skausmo tyrimai, nevertino kaip nerūpestingumo. Be to, E. L. įrašo datos, kada nuėmė tiltą apeliantei, kortelėje nėra, o tai rodo, kad jis atmestinai atliko savo darbą ir nefiksavo visų reikšmingų, su apeliantės sveikata ir burnos būkle susijusių, aplinkybių. Vienintelis prieš tai atliktas įrašas yra 2012 m. balandžio 18 d. B. V., tačiau ir jis akivaizdžiai neteisingas, nes nors ir buvo nuoroda, kad apeliantei buvo atiduotos plokštelės, nuolatinai nešioti, teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra ieškovės patvirtinimo apie jų gavimą (parašo), todėl net netirta kokį tiltą nuėmė E. L..Teismas remiasi E. L. parodymais, kad jis, apeliantei prašant, nuėmė apatinio žandikaulio metalo keramikos protezus, nes tuo metu sirgo B. V.. Tačiau teismas nevertino, kad tais pačiais paaiškinimais E. L. pripažino, jog medicinos dokumentaciją gavo ir realiai B. V. sprendimą sužinojo per jos asistentę. Taigi metalo keramika buvo nuimta ne pagal apeliantės pageidavimą, o kito mediko sprendimu. Be to, E. L. turint ieškovės medicinos dokumentaciją, jis turėjo atlikti pacientės diagnostiką (tyrimą rentgenu), ko taip pat nepadarė. Teismas netyrė ir nevertino, kokia korekcija gali būti, kai E. L. vietoje 4 danties nuėmė visus 2,1/1,2=4 metalo keramikos dantis, kokiu medicininiu pagrindu ar pacientės sutikimu remdamasis tai padarė, kodėl buvo nuimti visi, jeigu realiai reikėjo tik vieno. Teismas neanalizavo B. V. parodymus, kad prieš parenkant protezavimo planą, buvo įvertinta apeliantės burnos būklė, o jai nesiskundžiant esamu tiltu, rentgenograma nebuvo būtina ir atlikta. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, tiek prieš pradedant teikti paslaugą, tiek ir vėliau, tiriant dantų būklę, buvo būtina rentgenograma. Ši aplinkybė įrodo viso darbo defektą, o ne pavienes priežastis, ką klaidinamai nurodo teismui minima liudytoja.Teismo sprendime painiojamos datos ir jų eiga (pirmiausia apeliantei buvo pagaminti nauji metalo keramikos dantys, o po to buvo gamintos naujos apatinio žandikaulio ir viršutinio žandikaulio plokštelės, kurios ieškovei netiko, dėl ko R. V. ir siuntė į VšĮ Kauno klinikas konsultacijos). Konsultacija buvo pas doc. A. G., Kauno odontologijos centre, kuriame 2012 m. lapkričio 29 d. buvo atliktas viršutinio žandikaulio plokštelės tiesioginis perbazavimas, užkietinant bazinę medžiagą, atlikti nauji matavimai bei skirtos rekomendacijos tolesniems protezavimo darbams. 2012 m. gruodžio 3 d. B. V. atliko įrašą, kad koreguota plokštelė, bet realiai minimas veiksmas nebuvo atliktas, nes vieninteliai veiksmai buvo tik pas A. G., tačiau teismas šio fakto netyrė.Teismas netyrė, kodėl, jei paslauga buvo suteikta tinkamai, dėl protezavimo buvo lankomasi pas gydytoją G. V.. Įvertinęs B. V. neseniai atliktą darbą 2012 m. gruodžio 3 d., kuomet buvo pakoreguotos plokštelės, G. V. 2012 m. gruodžio 17 d. nurodė, jog būtina perdaryti apatinio žandikaulio išimamas plokšteles. Liudytojų teiginiai, kad broko nėra, neturi juridinės reikšmės. Pirma, minėti asmenys yra bendrabarbiai, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl parodymai prieštaringi įrašams medicininiuose dokumentuose ir teismo turėjo būti vertinti kritiškai. Antra, apeliantė nėra profesionalas ar protezavimo specialistas, todėl medikas prisiima atsakomybę už tinkamą paslaugos suteikimą ir profesionalią pagalbą pacientui. Negalima asmens kaltinti, jei ir būtų kokie nors metodikų neatitinkantys prašymai, jų negalima tenkinti ir būtina pacientui paaiškinti jų žalą ar galimus netinkamus padarinius. Sprendime netirta, kodėl protezavimo darbams atlikti buvo paskirta gydytoja J. Z., jeigu, kaip teigiama, visi G. V., B. V., E. L. veiksmai buvo tinkami. 2013 m. vasario 14 d. atsakovės sudaryta komisija pripažino, kad reikia daryti naujas plokšteles, t. y. konstatuota, jog vertinimui pateikti dantų protezai turi techninių trūkumų.Apeliantė niekada neturėjo progenijos ir neturi šiuo metu, todėl teismas neturėjo pagrindo papildomai vertinti šios aplinkybės. Be to, šis faktas net nėra atspindimas paskutiniuose medicinos dokumentų įrašuose, o tai tik įrodo, kad jis neegzistuoja.Teismas tinkamai neįvertino doc. A. G. ir G. Ž. išvadų Komisijai. Apsiriboti teiginiais, kad išvados skirtos ne atsakovei ir atsakovė neprivalo jomis remtis nepagrįsta. Be to, atsakovės pozicija, kad ji neturi teikti paslaugos apeliantei, vadovaujantis pastarąja išvada, tik liudija jos nerūpestingumą, neatidumą pacientės atžvilgiu, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nepažeidė jokių standartų. Daugkartiniai siuntinėjimai į įvairias tretinio lygio įstaigas, nepaliaujamas lankymasis pas atsakovės įvairius gydytojus tuo pačiu klausimu kaip tik pagrindžia atsakovės negebėjimą suteikti paslaugą tinkamai ir iškart, kaip tai priklauso pagal nustatytus standartus. Žala apeliantei pasireiškė paslaugos teikimo trukme, negebėjimu veikti apeliantės atžvilgiu profesionaliai, kvalifikuotai, rūpestingai, tinkamai išaiškinant visus su teikiama paslauga susijusius aspektus. Dėl netinkamų gydytojų veiksmų, sprendimų, negebėjimo pagaminti protezų ir juos pritaikyti apeliantei, paslaugos trukmė sudarė daugiau nei 5 metus ir ji niekaip nepateisinama atidaus, rūpestingo, kvalifikuoto, dedančio maksimalias pastangas specialisto kriterijais. Žalos faktą apeliantė sieja su patiriamu diskomfortu, išgyvenimais, nuolatiniais nepatogumais, tokį ilgą laiką vykdant korekcijas ir neužtikrinant šios paslaugos galutinės ir kokybiškos pabaigos. Be to, nors protezavimo darbai buvo vykdomi nuo 2012 metų, ir šiuo metu jie nėra baigti. Padaryta neturtinė žala –gyvenimo komforto ilgalaikis praradimas dėl negalėjimo tinkamai vartoti maistą, jaučiamų skausmų (dėl nekokybiškai įdėtų ir pačių plokštelių trūkumų), praradus skirtą kompensaciją iš ligoninių kasos ir jos pakartotinai vėl turint laukti neapibrėžtą laikotarpį naujoje eilėje.Trečiasis asmuo prašė priteisti 1500 Lt, t. y. 434,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl nesuprantama, kodėl teismas priteisė 634,43 Eur. Be to, byloje yra pateikti apeliantės turtinę padėtį parodantys duomenys, todėl yra pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas ar išvis nuo jų atleisti.Atsakovė VšĮ Šiaulių centro poliklinika atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Apeliantė kvestionuoja sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą netinkamai taikytu įrodinėjimo institutu, bet iš tiesų tik dar kartą išdėsto savo subjektyvią nuomonę dėl jai teiktų paslaugų, izoliuotai viena nuo kito interpretuodama kiekvieną gydytojų veiksmą. Tačiau nei vienas teismo ištirtas įrodymas nesudarė pagrindo išvadai, kad atsakovės darbuotojų pasirinkta taktika, veiksmai, naudotos medžiagos, ieškovei teikiant dantų protezavimo paslaugą, buvo netinkami, aplaidus, nerūpestingi.Atsakovės darbuotojai dėjo visas pastangas ir teikė ieškovei paslaugas net virš gydymo plano finansavimo ribų, tenkindami kiekvieną jos nusiskundimą ir nepasitenkinimą. Ieškovės situacija buvo itin nepalanki protezavimui – viršutinis žandikaulis prieš protezavimą buvo bedantis, nustatyta antro laipsnio progenija (apatinio žandikaulio atsikišimas), apatiniame žandikaulyje išlikę dantys protezuoti. Dantų protezai yra svetimkūnis, prie kurio priprasti reikia laiko ir kantrybės. Pacientai dažnai iš pradžių jaučiasi keistai, protezai burnoje jaučiami, sukelia sunkumų kramtant, su jais tenka net mokytis kalbėti. Doc. A. G. ir doc. G. Ž. atsakymuose, pateiktuose Komisijai, padarė pagrįstą išvadą, kad medicinos paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai, problemą lėmė psichologiniai bendravimo aspektai ir padidinti pacientės reikalavimai išimamiems protezams. Dar anksčiau, 2012 m. lapkričio 29 d., ieškovę konsultavęs doc. dr. G. pateiktose išvadose nurodė, kad pacientės norai nesutampa su galimybėmis ir burnos būkle, ir padarė pagrįstą išvadą, jog medicinos paslaugos suteiktos tinkamai, nebuvo padaryta diagnostikos ir gydymo klaidų.Ieškovė ne tik savo pretenzijomis, bet ir veiksmais prisidėjo prie to, kad teko koreguoti protezus. Ieškovės apatinio žandikaulio dantų fiksuotų protezų, kurie jai buvo padaryti ne pas atsakovę (ieškovė apeliaciniame skunde nurodė K. Č. kliniką), vainikėlių kryptis nepalanki išimamam protezui. Žalos nustatymo Komisija, kurią sudarė septyni kompetentingi specialistai, nustatė, kad žala ieškovės sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje, nebuvo padaryta.Pacientei 2012 m. kovo 28 d. skundžiantis ketvirto danties jautrumu, pacientės nuomone, dėl to, kad vainikėlis nesiekė dantenų, buvo numatyta šio protezo pataisa, atsižvelgiant į pacientės pageidavimus. Danties rentgenogramai daryti nebuvo medicininių parodymų, be to, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (22 straipsnis) reikalauja išvengti nepagrįstos medicininės apšvitos. Pacientės kortelėje yra įrašas apie 2012 m. balandžio 18 d. gyd. E. L. atliktą tilto nuėmimą. Nuimti, t. y. nupjauti, tik vieną 34 danties metalo keramikos vainikėlį, kuris yra lieto (vientiso) metalo keramikos tilto atraminis vainikėlis, būtų buvęs netinkamas klinikinis bei technologinis sprendimas. Ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė savo rizika, pati naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, todėl turėjo žinoti ir suprasti, kad, ieškinio netenkino atveju, jai teks pareiga atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir atitinkančios rekomendacijas.Trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos poliklinika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Į apeliantės pageidavimus buvo atsižvelgta, ji buvo daug konsultuojama ir gydytojai maksimaliai teikė savo paslaugas. Apeliantei teikė įvairias konsultacijas 6 skirtingi gydytojai iš 4 skirtingų įstaigų, visos paslaugos ieškovei buvo suteiktos nemokamai. Teismas įvertino apeliantės nepatogumus, emocinius išgyvenimus, kelionės išlaidas, tačiau jos kilo nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų, nes protezavimo eiga tęsėsi dėl objektyvių biologinių procesų bei subjektyvių apeliantės asmeninių priežasčių. Skunde išdėstyti teiginiai apie gydytojų aplaidumą nepatvirtinti įrodymais. Apeliantė buvo supažindinta su rizikomis dar 2011 metų pabaigoje, specialistai ne vieną kartą savo išvadose teigė, kad apeliantės reikalavimai negali būti įvykdyti dėl jos burnos medicininės būklės, tačiau ji nekreipė į tai dėmesio ir toliau reikalavo gydytojų gaminti vis naujas plokšteles ir teikti kitas paslaugas, nors, kaip minėta, buvo akivaizdu, jog jos pageidavimai sunkiai įvykdomi dėl jos pačios burnos būklės.Byloje esantys oficialieji rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės gydymo eigoje rūpestingumo ir dėmesingumo reikalavimai pažeisti nebuvo, tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų teisėtų veiksmų ir apeliantės nurodytų nusiskundimų nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio, taigi nėra įrodyti ir sveikatos priežiūros įstaigos bei jos darbuotojų kalti veiksmai. Taigi nėra pagrindo nustatyti ir trečiojo asmens civilinę atsakomybę. Akivaizdu, kad suteiktos paslaugos atitiko visus reikalavimus, gydant apeliantę buvo imtasi visų adekvačių ir būtinų priemonių, t. y. buvo atsižvelgiama į visus ieškovės norus, pageidavimus, buvo siunčiama konsultuotis pas kitus gydytojus. Trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos poliklinika“ pagal pateiktus atsakovės užsakymus pagamino 1 pilną viršutinio žandikaulio plokštelę bei 2 dalines plokšteles apatiniam žandikauliui ir 1 individualų šaukštą. Visas šias pagal užsakymus pagamintas plokšteles pacientei pritaikė atsakovės technikai ir gydytojai.Apeliantė nepateikia jokių įrodymų, kad dėl ilgai trukusio protezavimo ir nuolatinio diskomforto buvo pakenkta jos sveikatai. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Būtent ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, o ne atsakovė turi paneigti aplinkybes, kurių ieškovė nėra įrodžiusi. Ieškovės argumentus daugiausia sudaro nepagrįstos prielaidos, kurias ji grindžia savo bendru supratimu apie tai, kaip turi būti teikiamos paslaugos.Tai, kad pacientės gydymo procesas užsitęsė, neįrodo gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo. Ieškovė savo skunde preziumuoja, kad gydymui užsitęsus 4 metus, paslauga buvo suteikta netinkamai. Tokiai prezumpcijai ir išvadai pagrindo nėra. Rezultatas priklauso ne tik nuo gydytojų veiksmų, bet ir nuo pacientės burnos anatominių savybių, amžiaus, sveikatos būklės. Šiuo atveju neginčijamai byloje matosi, kad pacientė yra garbaus amžiaus, jos dantų protezavimo atvejis buvo sudėtingas, prireikė daryti korekcijas. Taip pat medicininiuose dokumentuose yra fiksuota pacientės progenija. Ieškovė apeliaciniame skunde taip ir neįrodo, kokiu būdu atidumo, rūpestingumo standartai buvo pažeisti, nes pats korekcijų faktas ir pacientės patirti nepatogumai nereiškia gydytojų neteisėtų veiksmų. Gydymas visuomet kelia nepatogumų, nepriklausomai nuo ligos kilmės ir pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal apeliantės L. Z. A. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl gydymo įstaigos atsakomybės už jos darbuotojų veiksmais (neveikimu) pacientui padarytą žalą.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovės darbuotojų (gydytojų, atlikusių ieškovei dantų protezavimo procedūras) nerūpestingumo, netinkamos kokybės paslaugų suteikimo ir nepagrįstai nepripažino, kad ieškovei paslaugos teikimo trukme bei gydytojų negebėjimu veikti kvalifikuotai ir profesionaliai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apeliantės, atsakovės bei trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su ieškovės skunde išdėstyta pozicija.Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtina paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.Tačiau būtent asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.).Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų (protezavimo procedūrų) suteikimą visų pirma grindžia ilga paslaugos teikimo trukme, laikydama, kad daugkartiniai ieškovės siuntimai pas įvairius gydytojus (specialistus) tuo pačiu klausimu, daugkartinės plokštelių korekcijos, lėmusios itin ilgą paslaugos teikimo trukmę ir daugybės nepatogumų ilgam laikui apeliantei sudarymą, pagrindžia atsakovės (jos darbuotojų) nesugebėjimą ne tik laiku, maksimaliai rūpestingai, bet ir kokybiškai suteikti paslaugą. Tačiau, kaip visiškai pagrįstai savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė atsakovė bei tretieji asmenys, ieškovė jos, kaip pacientės, teisių pažeidimą faktiškai grindžia tik jos pačios subjektyvia nuomone apie tai, kaip turėtų būti teikiamos atitinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, savo ruožtu vien tik apeliantės, nesančios protezavimo specialiste ir neturinčios specialių medicinos žinių nagrinėjamoje srityje, individualus supratimas apie tai, kaip jai turi būti atliekamos tam tikros procedūros, per kiek laiko ir naudojant kokias technologijas, nesant byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės poziciją, nėra pakankamas atsakovės neteisėtiems veiksmams, taigi ir civilinei atsakomybei konstatuoti (CPK 178 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir šias priemones naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.).Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 8 d. ieškovė su atsakove pasirašė sutartį dėl odontologinių ir burnos priežiūros paslaugų teikimo. Tą pačią dieną buvo įvertinta ieškovės bendra burnos būklė ir ji pripažinta bloga, nuspręsta protezuoti nuimamu daliniu apatinio žandikaulio protezu ir nuimamu pilnu viršutinio žandikaulio protezu. Ieškovė parašu patvirtino susipažinusi su numatytu gydymo planu, su juo sutiko. Ieškovė pasirašė ir atsakovės paruoštą informaciją pacientams apie galimas rizikas ir komplikacijas, kur, be kita ko, buvo nurodyta tai, kad odontologijoje, kaip ir kitose medicinos srityse, neįmanoma itin tiksliai numatyti gydymo eigos, baigties ir galimų komplikacijų, taip pat perspėta, jog po protezavimo procedūrų galimas dantų jautrumas keliolika savaičių, diskomfortas burnoje dėl dantų protezų ir pan., be to, kiekvieno organizmo reakcija individuli, atskirais atvejais nevienoda. Kaip matyti iš ieškovės medicininių dokumentų, sutarties pasirašymo dieną (2011 m. gruodžio 8 d.) ieškovei buvo nuimti žandikaulių atspaudai plokštelių gamybai. Tačiau jau 2012 m. sausio 5 d. ieškovė išreiškė norą keisti gydymo planą. Atsižvelgiant į pacientės pageidavimus, gydymo planas buvo pakeistas, numatant papildomai protezuoti apatinio žandikaulio dantis neišimamais 42 ir 41 dantų metalo keramikos vainikėliais ir 31?32=34 dantų metalo keramikos tiltu. 2012 m. kovo 5 d. medicininių dokumentų įraše užfiksuota, kad atiduotas pricementuotas tiltas (2?1/1?2-4 MK) nešiojimui, paimtas apatinio žandikaulio atspaudas, tačiau jau 2012 m. kovo 28 d. apsilankymo metu ieškovė skundėsi 34 danties jautrumu, teigdama, kad vainikėlis nesiekia dantenų. Nepavykus apatinio žandikaulio tiltinio protezo nuimti šio apsilankymo metu, gydytojos odontologės B. V. numatyta, kad jis bus nuimtas sekančio apsilankymo metu. Tačiau gydytojai B. V. susirgus, tiltas buvo nuimtas gydytojo odontologo E. L.. 2012 m. balandžio 18 d. įraše užfiksuota, kad ieškovei atiduotos plokštelės nuolatiniam nešiojimui. Bylos duomenimis, atsakovės klinikoje nuėmus ieškovei pirmiau minėtą 31?32=34 dantų tiltą, apatinio žandikaulio dantis neišimamais protezais ieškovė pasirinko protezuoti privačioje odontologijos įstaigoje. Kaip matyti iš IĮ „Implantdenta“ rašto, 2012 metų gegužės mėnesio pradžioje šioje privačioje įmonėje ieškovei buvo padaryti metalo keramikos 41, 42, 31, 32, 33, 34 vainikėliai. Pirmiau nurodytą aplinkybę savo skunde pripažino ir pati apeliantė.Atlikusi pirmiau nurodytų dantų protezavimą fiksuotais protezais minėtoje individualioje klinikoje, ieškovė 2012 m. birželio 20 d. vėl kreipėsi į gydytoją B. V. dėl likusių protezavimo procedūrų ir, kaip matyti iš 2012 m. birželio 20 d. įrašo, naujų plokštelių gamybai buvo nuimti apatinio ir viršutinio žandikaulio atspaudai. Kaip ir patvirtina pati ieškovė skunde, naujas pagamintas žandikaulių plokšteles ji gavo 2012 m. liepos 25 d. Remiantis 2012 m. lapkričio 7 d. įrašu, apeliantei skundžiantis blogu dantų sustatymu ir viršutinio žandikaulio plokštelės blogu laikomumu kramtant, gydytoja nusprendė siųsti pacientę konsultacijai į Kauno klinikas (III lygis). 2012 m. lapkričio 29 d. VšĮ Kauno klinikų gydytojui odontologui A. G. atlikus konsultaciją, perbazavus viršutinio žandikaulio plokštelę ir konstatavus, kad dantų sustatymas teisingas, o pacientės norai nesutampa su galimybėmis ir burnos būkle, ieškovė, grįžusi pas gydytoją odontologę B. V., išreiškė norą dar kartą konsultuotis dėl plokštelių kokybės, todėl gydytojos buvo nusiųsta konsultuotis pas gydytoją G. V., kuris, remiantis įrašų duomenimis, nusprendė gaminti naują apatinio žandikaulio plokštelę, teismo posėdžio metu papildomai paaiškinęs, kad toks sprendimas buvo nulemtas ne gydytojos B. V. klaidų, kurių G. V. nenustatė, o dėl to, jog ieškovė nepriprato prie protezų ir apeliantės bei gydytojo G. V. bendras noras buvo gaminti naujas plokšteles. 2013 m. sausio 3 d. gydytojas G. V. nuėmė atspaudus, o 2013 m. sausio 31 d. įrašas medicininiuose ieškovės dokumentuose patvirtina, kad ieškovei pastoviam nešiojimui buvo atiduota nauja apatinio žandikaulio plokštelė. Tačiau jau 2013 m. vasario 14 d. pacientė (ieškovė) gydymo įstaigoje paliko visas savo plokšteles bei individualų šaukštą ir pagal ieškovės reikalavimą atsakovė sudarė komisiją ieškovės dantų protezų kokybei įvertinti. Minėtos komisijos 2013 m. vasario 15 d. išvadoje nurodyta, kad pacientė beveik nenešioja pateiktų protezų, nori naujų ir nesutinka, jog jau pagaminti protezai būtų pritaikomi, koreguojant ir perbazuojant, nors tokia galimybė yra. Išvadoje be kita ko pastebėta, kad viršutinio žandikaulio laikomumas ir prisisiurbimas pakankamas. Be to, nors apeliantė akcentavo, kad komisija konstatavo tam tikrus pateiktų dantų protezų techninius trūkumus, pastebėtina, jog jie nustatyti atsižvelgiant į individualią klinikinę situaciją ir pacientės lūkesčius, ir būtent dėl to, kad pacientė nesutiko su esamų protezų pritaikymu, nurodyta, jog tikslinga gaminti naujus protezus kiek įmanoma, techninių galimybių ribose atsižvelgiant į individualią klinikinę situaciją ir pacientės lūkesčius.Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas išvadas ir siekdama maksimalaus klientės lūkesčių patenkinimo, atsakovė 2013 m. vasario 22 d. sudarė su ieškove naują sutartį dėl odontologinių ir burnos priežiūros paslaugų teikimo, o gydytojos odontologės J. Z., buvusios pirmiau nurodytos atsakovės komisijos sudėtyje, buvo nuimti nauji atspaudai su individuliais šaukštais plokštelių gamybai. Naujos plokštelės, už kurias ieškovė, kaip ir už ankstesnes, nieko nemokėjo, atiduotos pacientei 2013 m. kovo 21 d. Dėl įvairių apeliantės reiškiamų nusiskundimų naujos plokštelės taip pat kelis kartus buvo koreguotos, nors objektyvių nusiskundimų pagrįstumą pagrindžiančių požymių nenustatyta. Galiausiai, 2013 m. lapkričio 4 d. atvykusi ieškovė nurodė negalinti nešioti jai pagamintų protezų. Nurodytos datos įraše pažymėta, kad pacientei dar kartą išaiškinta, jog tai išimami protezai, kurie nėra pricementuoti. Sekančių apsilankymų metu, siekiant aiškumo ir prašant ieškovei, duotas siuntimas į tretinio lygio įstaigą odontologo ortopedo konsultacijai.2013 m. gruodžio 3 d. ieškovės konsultaciją vykdęs gydytojas ortopedas odontologas R. P. pažymėjo, kad viršutinio žandikaulio plokštelės ribos geros pagal ilgį ir nurodyta, jog viršutinio žandikaulio alveolinių ataugų atrofija ribinė, o apatiniame žandikaulyje - pilna. Tokia situacija yra nepalanki protezavimui. Be to, gydytojas nurodė, kad „neuždarytas vožtuvas“ viršutiniame žandikaulyje, tai galėjo įvykti koreguojant pagal ieškovės norus, rekomenduotas perbazavimas.2014 m. vasario 5 d. ieškovei atvykus pasiimti siuntimo pakartotinei tretinio lygio konsultacijai ir išimamo protezo perbazavimui Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, pacientė skundėsi paburkusiu dantenų speneliu 31 ir 32 dantų srityje. Atlikus rentgenogramą nustatyta, kad po 32 ir 34 dantimis, kurie, kaip minėta buvo protezuoti privačioje odontologijos įmonėje, yra periapikalinės osteodestrukcijos židiniai. Pakartotinės konsultacijos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje pas odontologą ortopedą R. P. metu konstatuota, kad išsaugoti apatinio žandikaulio dantis nebetikslinga, rekomenduota juos pašalinti. Rekomenduota apatinį žandikaulį protezuoti, panaudojant 2 implantus ir gaminti naujas plokšteles.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2014 m. vasario 7 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2014 m. balandžio 15 d. sprendime konstatavo, kad žala ieškovės sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas iš atsakovės pusės padaryta nebuvo. Komisijai savo išvadas pateikę specialistai doc. A. G. ir doc. G. Ž., išanalizavę pateiktus medicinos dokumentus bei atlikę pacientės burnos apžiūrą, nurodė, kad pacientei atsakovės klinikoje laiku ir teisingai nustatytos diagnozės ir tyrimai. Diagnostinių ir gydymo klaidų, teikiant dantų protezavimo paslaugas, poliklinikoje nebuvo padaryta, daug kartų perdaromų plokštelių netinkamumą naudojimui lėmė psichologiniai bendravimo aspektai ir padidinti pacientės reikalavimai išimamiems protezams.Įvertinus visas nurodytas ieškovės dantų protezavimo eigos aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovės darbuotojai dėjo maksimalias pastangas, teikdami ieškovei protezavimo paslaugas, reagavo į kiekvieną jos nusiskundimą ir prašymą, stengdamiesi koreguoti protezus taip, kad būtų pašalinti bet kurie ieškovės nurodomi jos jaučiami nepatogumai, nors ieškovei buvo aiškinama, jog prie bet kokio svetimkūnio žmogaus organizme (be kita ko ir protezų) reikia priprasti, o ieškovė, neįvertindama protezų specifikos ir ignoruodama jai nurodytą jos burnos medicininę būklę, kėlė nepagrįstai aukštus reikalavimus išimamiems protezams, kurie negali suteikti tokį pat komfortą kaip tikrieji dantys ar implantai. Kaip jau minėta, poziciją, kad atsakovės darbuotojų neva nekvalifikuotais, nerūpestingais veiksmais buvo padaryta žala, ieškovė grindžia ne konkrečiais įrodymais, o tik savo subjektyviu supratimu, kaip jai turėjo būti teikiamos konkrečios medicininės paslaugos ir koks rezultatas turėjo būti pasiektas, izoliuotai vieną nuo kito interpretuodama kiekvieną gydytojų atliktą veiksmą. Antai, ieškovės įsitikinimu, jai nuo pat pradžių turėjo būti padaryta rentgenograma, tačiau ieškovė ignoruoja tą faktą, kad pirmųjų apsilankymų pas gydytoją odontologę B. V. metu ieškovė jokių nusiskundimų nebuvo pareiškusi, gydytoja apžiūrėjo pacientės burnos būklę ir medicininių parodymų rentgenogramai daryti nebuvo, tuo labiau, jog, kaip teisingai nurodė atsakovė, teisinis reguliavimas reikalauja išvengti nebūtinos, nepagrįstos paciento apšvitos. Savo ruožtu vėliau, t. y. 2012 m. kovo 28 d. ieškovei pasiskundus 34 danties jautrumu, gydytoja odontologė ėmėsi veiksmų – nutarė nuimti metalo keramikos tiltą, dengiantį ir 34 dantį, tačiau nuėmus tiltą, ieškovė nuvyko minėtą dantį protezuoti kitoje, privačioje klinikoje, taigi atsakovės gydytojai objektyviai nebegalėjo ištirti šio danties jautrumo priežasčių ir negali būti atsakingi nei už minėto danties būklės ištyrimą prieš naujų metalo keramikos vainikėlių sudėjimą, nei už šio danties protezų kokybę.Ieškovė taip pat nepagrįstai, neturėdama specialių medicininių žinių ir ignoruodama tą faktą, kad 34 danties metalo keramikos vainikėlis yra atraminė vientiso (lieto) metalo keramikos tilto dalis, interpretuoja, jog jeigu jos nepatogumo (skausmo) priežastis būtų susijusi tik su vieno 34 danties būkle, nebūtų prireikę nuimti visos metalo keramikos, o gydytojas E. L. nuėmė visą tiltą. Be kita ko, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantė, iš medicininių dokumentų aiškiai matyti, dėl kokios priežasties minėtas tiltas nuimtas ir kuo vadovaudamasis tai padarė E. L., nes, kaip minėta, ieškovei skundžiantis 34 danties jautrumu, gydytoja odontologė B. V. priėmė sprendimą nuimti tiltą sekančio pacientės apsilankymo metu, tuo tarpu E. L. tai atliko ieškovei atvykus į gydymo įstaiga gydytojos B. V. nedarbingumo metu. Ieškovė visiškai nepagrįstai pažymi, kad neva neaišku, koks apskritai tiltas buvo nuimtas gydytojo E. L.. Iš medicininių dokumentų 2012 m. kovo 5 d. įrašo aiškiai matyti, kad dar 2012 m. kovo 5 d. ieškovei atiduotas pricementuotas tiltas, o šio įrašo teisingumo apeliantė neginčijo.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomas argumentas, kad neva 2012 m. balandžio 18 d. įraše klaidingai teigiama, jog apeliantei buvo atiduotos abiejų žandikaulių plokštelės, iš esmės neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, nes ieškovei 2012 metų gegužės mėnesį padarius metalo keramikos tiltą 31, 32, 33, 34 dantims kitoje klinikoje, bet kuriuo atveju atsirado poreikis daryti naujas žandikaulių plokšteles, kad pastarosios atitiktų naują kitos klinikos padarytą tiltą, todėl anksčiau pagamintų plokštelių atidavimas (neatidavimas) niekaip nepagrindžia nei atsakovės veiksmų neteisėtumo, nei žalos ieškovei atsiradimo. Priešingai nei nurodo apeliantė, skundžiamame teismo sprendime nėra painiojamos datos ir veiksmų eiga, nes, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, bylos duomenys patvirtina, kad iš pradžių tiek metalo keramikos tiltas 31, 32, 33, 34 dantims, tiek viršutinio ir apatinio žandikaulio plokštelės ieškovei buvo gaminamos pagal atsakovės užsakymą, vėliau, ieškovei pasikreipus dėl metalo keramikos 41, 42, 31, 32, 33, 34 vainikėlių į privačią kliniką, atsakovės darbuotojams teko imti naujus atspaudus ir daryti naujas plokšteles, atsižvelgiant į ieškovės burnoje įvykusius pasikeitimus po privačioje klinikoje atliktų protezavimo procedūrų.Ieškovės įsitikinimu, jai suteiktos paslaugos nekokybiškumą įrodo ir daugkartiniai siuntimai pas kitus specialistus. Nesutikdama su ieškovės argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad minėti siuntimai buvo išrašomi pacientei dėl to, jog pastaroji nuolat reiškė nusiskundimus dėl neva patiriamų nepatogumų, skausmų, o gydytoja, nesant jokių objektyvių medicininių požymių, pagrindžiančių ieškovės nurodomos nepatogumus, tačiau stengdamasi atsižvelgti į visus pacientės prašymus, patenkinti visus jos lūkesčius, siuntė pacientę į papildomas konsultacijas pas skirtingus specialistus, iš kurių, pažymėtina, nė vienas nenustatė jokių pirmiau protezavimo darbus atlikusių gydytojų klaidų. Kaip paminėta pirmosios instancijos teismo sprendime ir nurodyta teismo posėdyje apklaustų šios srities specialistų, protezų korekcija yra normali, įprasta protezavimo proceso dalis. Ieškovei protezai daug kartų koreguoti dėl pačios ieškovės nuolatinių nusiskundimų ir aukštų lūkesčių, reikalavimų tokiems protezams; savo ruožtu apeliantė minėtas korekcijas nepagrįstai interpretuoja kaip gydytojų darbo defektų įrodymą.Kaip jau minėta, specialistai doc. A. G. ir doc. G. Ž., ne tik išanalizavę pateiktus medicinos dokumentus, bet ir atlikę pacientės burnos apžiūrą, nurodė, kad diagnostinių ir gydymo klaidų, teikiant dantų protezavimo paslaugas, poliklinikoje nebuvo padaryta, sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei teiktos tinkamai, todėl apeliantės akcentuojami šių specialistų nurodyti rekomendaciniai pasiūlymai, kokiais būdais dar būtų galima pakoreguoti ieškovės protezus, siekiant kuo labiau atitikti juos lūkesčius, skirtingai nei mano ieškovė, nepagrindžia atsakovės darbuotojų veiksmų nerūpestingumo, neatitikimo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartams.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad protezavimo procedūrų eiga ir trukmė buvo nulemta objektyvių biologinių procesų bei ieškovės asmeninių poreikių, o ne atsakovės darbuotojų nesugebėjimo veikti maksimaliai rūpestingai, suteikti kokybiškas paslaugas laiku, todėl ieškovės nurodyti nepatogumai (gyvenimo komforto ilgam laikui praradimas, kelionės į gydymo įstaigą išlaidos ir pan.) kilo ne dėl kaltų atsakovės darbuotojų veiksmų ir atsakovei šiuo atveju negali kilti pareiga atlyginti ieškovei dėl pirmiau nurodytų nepatogumų, jos nuomone, atsiradusią žalą.Apibendrindama tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (visų pirma, atsakovės (jos darbuotojų) neteisėtų veiksmų), todėl ieškovei iš atsakovės negali būti priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui UAB „Stomatologijos poliklinika“ 634,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors pastaroji prašė priteisti tik 434,34 Eur. Be to, apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į byloje esančius jos blogą turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, yra pagrindas mažinti iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidas ar nuo jų atleisti.Priešingai nei nurodo apeliantė, iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos poliklinika“ pateikė 1500 Lt (t. y. 434,43 Eur) sąskaitą už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir šio sumos sumokėjimą patvirtinančią mokėjimo nurodymo kopiją, o taip pat mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 690,56 Lt (200 Eur) sumokėjimą, už kitų procesinių dokumentų rengimą ir konsultacijas, taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš viso trečiajam asmeniui priteisė 634,43 Eur (200 + 434,43 Eur).Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės mažinti laimėjusiai šaliai priteistinų iš pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų sumos dėl prastos pralaimėjusios šalies finansinės padėties. Bet kuris ieškinį ar apeliacinį skundą paduodantis asmuo privalo įvertinti visas ginčo nagrinėjimo teisme pasekmes, be kita ko ir galinčią atsirasti pareigą atlyginti priešingos (laimėjusios) šalies patirtas dėl bylinėjimosi teisme išlaidas. Laimėjusios šalies išlaidų suma yra įvertinama tik jos pagrįstumo (ar iš tikrųjų tokias išlaidas šalis patyrė) ir protingumo (atitinka rekomenduojamus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą ir pan.), aspektu, o ne pagal pralaimėjusios šalies turtinę padėtį. Todėl ieškovės argumentas, kad iš jos priteisiamos priešingos šalies išlaidos turi būti mažinamos arba ji apskritai turėtų būti nuo jų atleista, atmestinas.Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą bei šių išlaidų realaus patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, taip pat įvertindama aplinkybes, kad byla nėra itin sudėtinga, atsakovę apeliacinės instancijos teisme atstovauja ta pati advokatė, kuri atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelės apimties, jame iš esmės pakartoti ankstesniuose atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju protinga ir teisinga (CK 1.5 straipsniai) iš ieškovės priteisti 600 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos poliklinika“ pateikė įrodymus dėl 150 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme patyrimo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu (žr. 51 punktą) teisiniu reguliavimu, priteisia trečiajam asmeniui iš ieškovės visą 150 Eur sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių centro poliklinikai (juridinio asmens kodas 145370959) iš ieškovės L. Z. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Stomatologijos poliklinika“ (juridinio asmens kodas 134515727) iš ieškovės L. Z. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.