Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Švitinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-193/2013

2013 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras) Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo Dariaus Zapasnyko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p, 3 d., 68 str., M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2012-11-02 iki 2012-12-19. Tenkinta dalis nukentėjusiosios O. J. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteista O. J. 324 Lt iš Draudikų biuro turtinei žalai atlyginti bei 40 000 Lt iš M. K. neturtinei žalai atlyginti. Tenkintas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl gydymo išlaidų ir priteista iš Draudikų biuro 18 435,48 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinio dėl 1280 Lt žalos padarymo procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 18 d., apie 18 val. 05 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) alėja, vairuodamas automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 130, 133 ir 135 punktų reikalavimus – mieste važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, automobilio nesuvaldė, išvažiavo į šaligatvį ir važiuodamas juo partrenkė šaligatviu važiavusią dviratininkę O. J., po to atsitrenkė į medį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta dviratininkės O. J. sveikata, - jai nustatyta kairės pėdos IV-to padikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, trauminės kilmės likvoro išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, abipusiai I-II-III-čio šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio ir krūtinės - stuburo dalies XII-to slankstelio lūžiai, stuburo juosmeninės dalies I-II-III-čio slankstelių keterinių ataugų lūžiai, muštinė kairio kelio žaizda, odos nubrozdinimai nugaroje.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo – Draudikų biuro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad priteisiant iš Draudikų biuro žalą Valstybinei ligonių kasai, buvo pažeistos TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d. nuostatos, nes teismas priteisė žalą iš subjekto, kuris negali būti traukiamas civiliniu atsakovu dėl Valstybinės ligonių kasos reiškiamų reikalavimų. Mano, kad šiuo atveju Valstybinė ligonių kasa civilinį ieškinį gali reikšti tik eismo įvykio kaltininkui M. K..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. BPK numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pripažįstant asmenis civiliniais ieškovais ir įtraukiant civiliniais atsakovais, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos netaikomos, nes šie klausimai nustatyti BPK. Taip pat netaikomos CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus. BPK 45 str. numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas tą privalo išaiškinti civiliniam ieškovui.

Kolegijos nuomone, Draudikų biuro apeliacinis skundas jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, jog dėl 2011 m. liepos 18 d., apie 18 val. 05 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) alėja, įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta dviratininkės O. J. sveikata, kaltas yra nuteistasis M. K.. M. K. civilinė atsakomybė 2011 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu vairuojant transporto priemonę „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 18435,48 Lt dydžio civilinį ieškinį. Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji O. J. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 18435,48 Lt. Civilinis ieškovas dėl nukentėjusiosios gydymo turėtas išlaidas (18435,48 Lt) prašė priteisti iš atsakingo asmens. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tenkino civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos pareikštą ieškinį ir jį atlyginti priteisė Draudikų biurui. Apeliacinio skundo teiginys, kad žalą turi atlyginti už ją atsakingas M. K., o ne Draudikų biuras, yra nepagrįstas. Kadangi eismo įvykio metu M. K. žalą padarė naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę – automobilį „BMV 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą turi atlyginti Draudikų biuras (TPVCAPD įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (automobilio savininkas R. R., valdytojas M. K.), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPD įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. (TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2010).

Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai išspręstas Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo turėtų išlaidų atlyginimo. Kolegijos nuomone, šis ieškinys pagrįstai buvo priteistas iš Draudikų biuro, todėl keisti priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti.