Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau –Draudikų biuras) Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo Dariaus Zapasnyko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p, 3 d., 68 str., M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Tenkinta dalis nukentėjusiosios O. J. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteista O. J. 324 Lt iš Draudikų biuro turtinei žalai atlyginti bei 40 000 Lt iš M. K. neturtinei žalai atlyginti.

Tenkintas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl gydymo išlaidų ir priteista iš Draudikų biuro 18 435,48 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinio dėl 1280 Lt žalos padarymo procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 18 d., apie 18 val. 05 min., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, netoli sankryžos su Taikos alėja, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 130, 133 ir 135 punktų reikalavimus – mieste važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, automobilio nesuvaldė, išvažiavo į šaligatvį ir važiuodamas juo partrenkė šaligatviu važiavusią dviratininkę O. J., po to atsitrenkė į medį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta dviratininkės O. J. sveikata, - jai nustatyta kairės pėdos IV-to padikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, trauminės kilmės likvoro išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, abipusiai I-II-III-čio šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio ir krūtinės - stuburo dalies XII-to slankstelio lūžiai, stuburo juosmeninės dalies I-II-III-čio slankstelių keterinių ataugų lūžiai, muštinė kairio kelio žaizda, odos nubrozdinimai nugaroje.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas – Draudikų biuras prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nuosprendžio dalį, kuria buvo patekintas Valstybinės ligonių kasos Draudikų biurui pareikštas civilinis ieškinys ir Valstybinės ligonių kasos Draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo įvykio metu, kuomet eismo įvykio kaltininko - transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių draudimo išmokas, regreso teisė atsiranda vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.988 str. 3 d.). Tuo tarpu TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d. aiškiai pasakyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui (kuriuo Draudikų biuras nėra laikomas (TPVCAPD įstatymo 2 str. 12 d., IV skirsnis)) arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. civilinė atsakomybė 2011-07-18 eismo įvykio metu vairuojant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Mano, kad šiuo atveju Valstybinė ligonių kasa klaidingai ir pažeisdama TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d. nuostatas pareiškė civilinį ieškinį, kurį teismas nepagrįstai tekino ne iš žalą padariusio asmens, o iš Draudikų biuro. Taigi, atsižvelgiant į TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d. nuostatas, Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo įstaiga, neturi regreso teisės į Draudikų biurą, todėl Valstybinės ligonių kasos Draudikų biurui pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Mano, kad šiuo atveju Valstybinė ligonių kasa civilinį ieškinį gali reikšti tik eismo įvykio kaltininkui M. K..

Teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Apeliacinį skundą pateikęs civilinis atsakovas Draudikų biuras skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nuosprendžio dalį, kuria buvo patekintas Valstybinės ligonių kasos Draudikų biurui pareikštas civilinis ieškinys ir prašo Valstybinės ligonių kasos Draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kuris įvyko dėl M. K. kaltės, metu nukentėjusiajai O. J. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje ir gydymo išlaidos sudarė 18 435,48 Lt. Šias nukentėjusiosios gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino Panevėžio teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai). Išmokėjusi šią sumą Panevėžio teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiosios O. J. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis), todėl baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė šias išlaidas priteisti iš atsakingo asmens. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priteisė ieškovo prašomus 18 435,48 Lt iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutikti negalima, nes jis prieštarauja teisiniam reglamentavimui, numatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo nuostatose.

CK 6.290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Minėta įstatymo nuostata regreso teisę nukreipia į subsidiarius bendraatsakovus: atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra, – į žalą padariusį asmenį. Taigi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras šiuo atveju nėra atsakingas asmuo, į kurį Ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, galėtų pareikši atgręžtinį reikalavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žalą padariusio asmens M. K. automobilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Ligonių kasos regresiniai reikalavimai turėtoms nukentėjusiosios O. J. gydymo išlaidoms padengti šiuo atveju turi būti tenkinami iš žalą padariusio asmens, t.y. M. K..

Apeliaciniame skunde prašoma atmesti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį Draudikų biurui, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės ligonių kasos pateiktame ieškinyje atsakovas nekonkretizuotas - 18 435,48 Lt, sumokėtus gydymo įstaigai už O. J. suteiktas priežiūros paslaugas ieškovas prašo priteisti iš atsakingo asmens. Nustačius, kad atsakingas asmuo šiuo atveju yra ne Draudikų biuras, o žalą padaręs asmuo, nuosprendžio dalis, kuria buvo išspręstas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys keičiama, priteisiant ieškovui 18 435,48 Lt, sumokėtus gydymo įstaigai už O. J. suteiktas priežiūros paslaugas, iš M. K..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 18 435,48 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir tą dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš M. K. 18 435,48 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.