Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-305-912/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
e2-305-912/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės Financial Figures
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-305-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00068-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Financial Figures atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Financial Figures dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Magum“ (toliau – BUAB „Magum“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 2 536 063,86 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 536 063,86 Eur apimtimi atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys pagrįstas. Atsakovė yra nesąžininga, nes sudarydama ginčijamą 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimą žinojo, kad jis pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Prašoma priteisti 2 536 063,86 Eur suma yra didelė, todėl atsakovė gali paslėpti savo turtą ir lėšas. Be to, atsakovės finansinė būklė sunki. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 26 500 Eur vertės žemės sklypas, kito registruotino turto atsakovė neturi. 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turi turto, kurio vertė – 2 136 614 Eur, įsipareigojimų – 2 537 079 Eur. Taigi, ieškiniu prašoma priteisti suma yra didesnė negu atsakovės turimo turto vertė. Dėl to nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m sausio 24 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimams užtikrinti 2 536 063,86 Eur apimtimi areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leido iš areštuotų lėšų atsikaityti su ieškove, darbuotojais, paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.

5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumą, faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 2 536 063,86 Eur suma yra didelė. Teismas nurodė, kad, viešųjų registrų duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 26 500 Eur vertės žemės sklypas. Byloje nėra duomenų apie kitą atsakovei priklausantį registruotiną turtą. 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turi turto, kurio vertė – 2 136 614 Eur, įsipareigojimų – 2 537 079 Eur. Dėl to ieškiniu prašoma priteisti suma yra didesnė negu atsakovės turimo turto vertė. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė gali bandyti paslėpti savo lėšas ir turtą, dėl to nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB Financial Figures atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik ieškinio sumos kriterijumi bei ieškovės teiginiais dėl neva nesąžiningų atsakovės veiksmų sudarant ginčijamą susitarimą.

8.2. Ieškovė neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nėra pakankamas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovė vykdo veiklą daugiau kaip 15 metų, turi 5 darbuotojus. Atsakovė neskolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Atsakovė sąžiningai vykdo savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Be to, atsakovė turi kito turto. 2021 metų tarpinis balansas patvirtina, kad atsakovė turi turto, kurio vertė – 2 007 183 Eur. Aplinkybė, kad atsakovės įsipareigojimai šiek tiek viršija atsakovės turimą turtą, savaime neįrodo, jog iš tikrųjų yra grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

Šalies argumentai

8.3. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Tik aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė nesąžininga ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje nurodomi argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, ginčijamas susitarimas sudarytas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teisės aktuose nedraudžiama sudaryti sandorius su bendrove, kuri turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ieškovė nepateikė jokių kitų argumentų ar įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą.

8.4. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą ir slėps savo turtą, yra nepagrįsti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės ketinimus paslėpti ar perleisti turimą turtą.

8.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai suvaržo atsakovės teises ir interesus, sukelia atsakovei neproporcingai didelius neigiamus padarinius. Pritaikius areštą, neįmanoma vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė galėtų toliau vykdyti veiklą, gauti pajamų ir įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismas nustatė dvi būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl pagrįstai jas taikė. Atsakovės finansinė būklė sunki. Atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimą turtą. Be to, 2021 metų tarpinio balanso duomenimis, atsakovės turimo turto dalis (955 944 Eur) yra kitų bendrovių akcijos. Atsakovė nenurodė, kokios tai bendrovės, kokia tų bendrovių turtinė būklė bei galimybės mokėti dividendus.

9.2. Priešingai negu nurodo atsakovė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nepažeistas proporcingumo principas, nes teismas skundžiama nutartimi leido iš areštuotų lėšų atsikaityti su darbuotojais, paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.

9.3. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė bankrutavęs juridinis asmuo, todėl byla susijusi su viešuoju interesu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas areštavo atsakovės lėšas ir turtą ar ne, kai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė iš esmės didele ieškinio suma ir atsakovės nesąžiningumu sudarant ginčo sandorį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų: VSDFV ir VMI duomenis, kad atsakovė neturi skolų; Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovės turimą turtą ir 2021 metų tarpinį atsakovės balansą.

12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė naujais įrodymais grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo. Atsakovės teikiami nauji įrodymai turi reikšmės, siekiant nustatyti aplinkybes, susijusias su sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus atsakovei apie ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to atsakovė pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir jai pagrįsti reikalingų įrodymų. Ieškovė susipažino su atsakovės prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertintini, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui).

15. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių įrodymų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek pirmos instancijos teismas grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, grindė didele ieškinio suma ir aplinkybe, kad ši suma yra didesnė negu atsakovės turimo turto vertė.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad pagal aktualią teismų praktiką, neatsižvelgiant į tai, didelė ieškinio suma atsakovui ar ne, tik ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikant laikinąsias apsaugos priemones savaime nesukuriamos materialinės vertybės, bet tik padedama išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tik didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Taigi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto ir lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.

18. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę būklę ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę būklę ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019 24 punktas).

19. Taigi, didelės ieškinio sumos ir asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansinės būklės kriterijai nėra pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir gali būti vertinami tik kaip papildomi. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ar įkeisti turtą, turint tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

20. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas. Faktą, kad kyla tikra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turėjo ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad ji yra bankrutavusi, todėl byla susijusi su viešuoju interesu, nėra pagrindas atleisti ieškovę nuo pareigos pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovės nesąžiningumo faktą grindžia aplinkybe, jog atsakovė, sudarydama ginčijamą 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimą, žinojo, kad jis pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl atsakovės nesąžiningumo. Teismas tik nurodė, kad įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, atsakovė gali bandyti paslėpti savo lėšas ir turtą. Apeliacinio teismo vertinimu, tokio bendro pobūdžio konstatavimo nepakanka laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad ieškinyje nurodomi argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, atsakovės (ne) sąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį, teismas pasisakys galutiniu teismo sprendimu, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, sprendžiant procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti akivaizdų atsakovės nesąžiningumą, spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.

23. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Pagal atsakovės 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, ji turėjo 2 007 183 Eur turto, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 2 136 614 Eur. VSDFV ir VMI duomenimis, atsakovė neturi skolų, laiku vykdo mokestinius įsipareigojimus. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė vykdo veiklą 16 metų, turi 5 darbuotojus. Tai – teigiami duomenys apie atsakovę. Jie nėra pagrindas manyti, kad atsakovė galėtų neteisėtais ar nesąžiningais veiksmais vengti būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir dėl to imtų slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą.

24. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketina slėpti, perleisti tretiesiems asmenims turtą ir lėšas ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė tokių aplinkybių.

25. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti prašymą pareiškusio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia būtinumą taikyti tokias priemones, bei spręsti, atitinka šis prašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ar ne, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Šalys civiliniame procese yra lygios. Tik ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimą, atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais sieks sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindas varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovės ūkinės veiklos vykdymą. Tai gali sukelti neigiamų finansinių padarinių atsakovei. Dėl to pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeistas proporcingumo principas.

26. Taigi, ieškovei nepagrindus tikėtinų nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio suma, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo konstatuoti antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to negali būti paliktos galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

27. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės BUAB „Magum“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjas Tomas Venckus