Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T., ieškinį atsakovui E. P., institucijai teikiančiai išvadą – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams nustatymo, jiems išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimai nustatyti tėvystę nepilnamečiams vaikams F. T. ir E. T. bei nustatyti nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą su ieškove atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Prašoma priteisti 100 Eur išlaikymo suma kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį vertinama kaip optimali išlaikymo suma, kuri užtikrintų kasdienių poreikių tenkinimą. Nepilnamečių vaikų pavardės pakeitimas neprieštarauja vaikų teisėtiems interesams.

Atsakovas E. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta asmeniškai.

Liudytoja D. T. parodė, kad yra ieškovės L. T. motina. Dukra su atsakovu susipažino dar mokykloje, pradėjo draugauti, vėliau apsigyveno jos namuose, susilaukė dviejų vaikų. Atsakovas visą laiką vaikus pripažino kaip savo. Vėliau atsakovas susirado kitą moterį ir todėl paliko jos dukrą su vaikais. Dukros gyvenimas nebuvo lengvas, nes nė vienas niekur nedirbo, nuolat mušdavosi, gyvendavo tik iš gaunamų pašalpų. Ji dirba valytoja, visą savo algą atiduoda dukrai, dukra sunkiai verčiasi, o atsakovas su vaikais niekada nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas visada pripažino F. T. ir E. T. savo sūnumis, ir dėl šio reikalavimo ginčas nekyla, todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad F. T. ir E. T. yra atsakovo E. P. sūnūs. F. T. ir E. T. suteiktina tėvo pavardė „P.“. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatytina su ieškove, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina.

Iš ieškinio priedų nustatyta, kad F. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina vaikų gimimo liudijimuose yra įrašyta ieškovė L. T. (5, 6 b. l.). Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad ieškovė L. T. augina dar du nepilnamečius vaikus G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą G. T., gim. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Ieškovė L. T. ir visi jos keturi vaikai yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (8 b. l.). Ieškovė gauna socialinę pašalpą apie 270 Eur (9 b. l.). Jos paskaičiavimu nepilnamečių vaikų sūnaus F. T. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga apie 205 Eur suma, o sūnaus E. T. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga apie 190 Eur suma (10 b. l.).

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs jog, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nors atsakovas ir nesutiko mokėti po 100 Eur periodinių išmokų kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui, tačiau teismas mano, kad atsakovo siūloma priteisti iš jo išlaikymo suma po 50 Eur kas mėnesį laikytina per maža ir neatitinkanti vaikų interesų. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, jog yra bedarbis, negauna jokių pajamų, nepateikė duomenų apie jo turimą turtą. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, duomenų apie tai, kad jis būtų neįgalus byloje nėra, todėl teiginys, kad jis neturi darbo ir todėl gali sūnums skirti tik po 50 Eur išlaikymui laikytinas vengimui tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams atitinka vaikų poreikius, atsakovo galimybes, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2015 m. lapkričio 5 d., iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams už tris metus už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., kas mėnesį skaičiuojant po 60 Eur kiekvienam vaikui, t. y. 4 320 Eur įsiskolinimą už 72 mėnesius. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 metų neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau visą tą laiką ieškovė viena išlaikė vaikus. Vertinant priteistinos vaikų išlaikymui sumos dydį, teismas sprendžia, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma yra per didelė ir gali paveikti galimybę atsakovui teikti priteisto išlaikymo po 100 Eur kiekvienam vaikui mokėjimo galimybę kas mėnesį, todėl ši suma mažintina iki 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas po 50 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį, viso 3 600 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Teismas taip pat tenkina ieškovės reikalavimą paskirti ją sūnų F. T. ir E. T. išlaikymui priteistų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja (3.185 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime prašė įpareigoti ieškovę atsakovui leisti matytis su nepilnamečiais vaikais bei nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: leisti atsakovui pasiimti savo sūnus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitė nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; kasmetinių švenčių Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną nepilnamečiai vaikai F. T. ir E. T. praleidžia su atsakovu; vasaros metu dvi savaites F. T. ir E. T. praleidžia su atsakovu, konkrečia datą šalims suderinus prieš vieną mėnesį. CK 3.170 straipsnio 4 dalis numato, kad kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Šis atsakovo prašymas netenkintinas ir bendravimo tvarka nenustatytina, nes ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Atsiradus ginčui dėl bendravimo su vaikais, atsakovas turi teisę kreiptis ginčo teisena į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl tenkinus ieškinį iš dalies, patenkinus ¾ reikalavimų, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė L. T. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. SP-3593 (7.2985) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (11-12 b. l.). Dėl jos teisių gynimo Valstybė turėjo 150,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos ¾ nuo 150,54 Eur, t. y. 113 Eur žyminis mokestis į Valstybės biudžetą išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, kurios sudaro (34 b. l.) (CPK 83, 92, 93, 96, 98, 99 straipsniai).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 72 Eur žyminis mokestis už išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimą (12 mėn. x 200 Eur x 3 proc.), 108 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, 41 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę, 41 Eur žyminis mokestis už gyvenamosios vietos nustatymą, viso 262 Eur žyminis mokestis Valstybei.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra F. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o F. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnūs.

Nepilnamečiams vaikams F. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) suteikti pavardę „P.“.

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus F. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 5 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. po 50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, viso 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų).

Nepilnamečių vaikų F. T., gim(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų F. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. T. jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovo E. P. prašymo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką netenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 262 Eur žyminį mokestį į Valstybės pajamas ir 113 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškinti atsakovui E. P., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu; o išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.