Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. V. parodė, kad 2007-06-30 jis buvo Garliavoje, susitiko su draugais D. D. ir V. D.. D. D. gavo SMS žinutę, pakvietė kartu važiuoti į Aleksotą. Nuvažiavo visi trys. Į Aleksotą atvažiavo apie 20.30 val., nukentėjusysis jau buvo, buvo dar šviesu. Jų pasitikti prie IKI parduotuvės atėjo D. D. draugas G. S., kurio vardą ir pavardę jis sužinojo vėliau, jį vadino „metru“. Kartu su juo kaltinamasis nuėjo į parką, kur jau buvo M. P., D. A. ir nukentėjęs vyriškis, nei vieno jų kaltinamasis nepažinojo. Jie sėdėjo ant suoliuko ir gėrė degtinę. E. V., V. D., D. D. ir G. S. prisijungė prie jų. G. S. pažinojo D. D.. Išgėrė nedaug. E. V. pažinojo tik D. D. ir V. D., kitų ne. Į parką su dviračiais atvažiavo 14-15 metų berniukai. Jie prisėdo prie vyriškių, bet alkoholio negėrė. D. D. paprašė dviračio nuvažiuoti į parduotuvę. Kažkuris dar kartu važiavo ir prašė kito dviračio, tik nepamena, ar tai buvo M. P., ar G. S.. E. V. suskambo telefonas, ir jis nuėjo toliau pasikalbėti, po to grįžo. Parvažiavo D. D. su kažkuriuo iš vaikinų ir parvežė limonado. G. S. ar D. D. paprašė to vyriškio užkurti laužą, neatsimena tiksliai, kuris prašė. Vyriškis bandė užkurti laužą, tačiau jam nepavyko. G. S. atsistojo ir spyrė tam vyrui. Į kur tiksliai buvo spirta – kaltinamasis neprisimena. Vyras nukrito ant nugaros, priėjo D. D. ir pradėjo gulintįjį spardyti. Spardė kojomis į įvairias kūno vietas, nuo krūtinės iki galvos, smūgių buvo daug, kiek tiksliai – kaltinamasis neprisimena. Tą vyriškį dar spardė G. S.. Kuris pirmas pradėjo mušti, D. D. ar G. S., tiksliai nepamena. Kiti sėdėjo ant suoliuko. Taip pat neprisimena – kiek spardė ir į kurias kūno vietas. V. D. priėjo prie D. D. ir atitraukė nuo to vyriškio. Nustojo spardyti ir G. S.. Susėdo vėl visi ant suoliuko. Atvažiavo automobiliu D. A. draugai. Prie automobilio pirmi nuėjo D. A. su M. P.. Paskui D. A. prie automobilio nuėjo ir visi kiti. Kaltinamasis su V. D. paprašė tų berniukų dviračių ir važinėjosi gal 10-15 minučių. Visi grįžo prie automobilio, kuris stovėjo prie gatvės, netoli tos vietos, kur sėdėjo parke. Dar gėrė degtinę, kaltinamasis negėrė. Nuo automobilio iki rasto atstumas ne daugiau 50 metrų. Vyras gulėjo prie rasto. Jis buvo sumuštas. Buvo pradėję temti. Atgal į parką pirmi nuėjo D. D. su G. S.. E. V., M. P. ir V. D. irgi nuėjo atgal į parką. Vyras gulėjo kitoje vietoje. D. D. vėl ėmė jį spardyti, gal 2 kartus spyrė, po to priėjo G. S. ir atitraukė D. D., pats įspyrė vieną kartą prie galvos ir atsitraukė. Vyras gulėjo ant žemės. E. V. vieną kartą spyrė į užpakalį tam vyriškiui, norėjo pažiūrėti, ar jis dar kvėpuoja, norėjo patikrinti, ar jis dar gyvas. Į krūtinę nespyrė. Suprato, kad jis dar gyvas. Atsisėdo ant rasto. Tuomet nusprendė su V. D. važiuoti namo. Pasiūlė ir D. D., bet jis norėjo dar pabūti, todėl jie išėjo. D. D. su G. S. juos pasivijo. Namo grįžo pėsčiomis. Kitą dieną D. D. parašė kaltinamajam SMS, kad reikia susitikti pasikalbėti. Susitiko su D. D.. Jis pasakė, kad tas vyras mirė. Sakė, kad reikia susitarti kaip ir ką sakys, jog E. V. sakytų, kad jis spyrė daugiau kartų, prašė versti kaltę ant „aleksotinių“, ant M. P., G. S., prašė sakyti, jog jis nieko nedarė. Kaltinamasis pažadėjo taip sakyti, bet taip nepadarė. Jis nematė, jog M. P. spardė tą vyrą. Daugiausiai mušė, spardė tą žmogų D. D. ir G. S.. Mušė už tai, jog neužkūrė laužo. E. V. parodė, jog jis nespyrė, jis tik pajudino koją, kad įsitikinti, ar tas vyriškis dar gyvas. Kad spirtų M. P., kaltinamasis nematė, ir parodė, jog jis apkalbėjo M. P., buvo išsigandęs, tiems parodymams turėjo įtakos pokalbis su D. D.. Namo išėjo apie 24 val., tikslaus laiko neprisimena, bet buvo jau tamsu. Kaltinamasis parodė, kad V. D. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis girdėjo, jie nėra visai tikslūs. Nukentėjusysis turėjo tris meškeres, jos gulėjo ant žemės. Meškeres paėmė G. S., D. D., jie mėtė tas meškeres, kažką darė su jomis. Kaltinamasis buvo paėmęs meškerę, ištraukė, sudėjo atgal, bet po to ją paėmė D. D. ir numetė į krūmus. Nužudyti K. jie nesitarė. Niekas neragino jo užmušti. M. P. nuolat nestebėjo, nematė visų jo veiksmų, neatkreipė dėmesio. Nuoširdžiai gailisi, jog įspyrė tam žmogui. Kaltinamasis gyvena su tėčiu, mama išvykusi. E. V. parodė, kad jis buvo nedaug išgėręs. Kiti sakė, kad ir jis mušė. D. D. prašė sakyti, kad jis spyrė daug kartų. Parodė davęs pirmus – melagingus parodymus. Jis turėjo 5 litus, kuriuos davė D. D., kad jis nupirktų limonado. D. A. visą laiką buvo su visais, išvažiavęs nebuvo. Jam du kartus skambino, buvo nuėjęs prie gatvės, kalbėjosi telefonu, važinėjosi dviračiu, galėjo nematyti, ką darė M. P.. Iki įvykio santykiai su D. D. buvo normalūs. Kiek ir kur sudavė D. D. smūgių, kaltinamasis negali pasakyti, neprisimena. Prieš metus D. D. buvo smulkesnis ir žemesnis, nei yra dabar, jis turi daug draugų, dėl ko kaltinamasis jo prisibijo. Iki įvykio G. S. ir M. P. nepažinojo.

Kaltinamasis M. P. parodė, kad įvykio dieną iš kaltinamųjų pažinojo tik G. S.. 2007-06-30 su G. S., D. A. apie 19.30 val. nuėjo į parkelį, turėjo degtinės. Po kiek laiko, gal už 15-20 min., atėjo tas žmogus – nukentėjusysis. Jie gėrė degtinę, jau prieš tai buvo šiek tiek išgėrę. Kaltinamasis buvo truputį apgirtęs. Tas vyriškis prisėdo, prašė duoti ir jam išgerti. Davė. Neužilgo dviračiais atvažiavo T.ir M., kurių pavardžių kaltinamasis nežino. Jie prisėdo šalia, tačiau negėrė. G. S. nuėjo pasitikti draugo. Su G. atėjo trys vaikinai – E. V., D. D. ir dar vienas, nepamena, V. atrodo. Jie irgi prisėdo. Gėrė visi toliau. Kažkas paprašė to vyro užkurti laužą, jis jo neužkūrė. Tada kažkuris pradėjo spardyti vyrą. Spardė D. D. ir G. S.. D. D. vyrui spyrė į galvą, kažkur į šoną, G. S. įspyrė į petį. Kaltinamasis su D. A. priėjo prie jų ir pasakė, kad nespardytų. Tas žmogus jau buvo nukritęs ant žemės. Su D. A. bandė jį ginti. D. D. ir G. S. nustojo jį spardyti ir grįžo prie suoliuko. Kaltinamasis su D. pasodino vyriškį ant žemės, atrėmė į suoliuką. Vyriškis buvo labai girtas. Ar buvo kruvinas, nematė. Jis tam žmogui nespyrė. Atvažiavo D. draugai automobiliu ir jie nuėjo prie gatvės, kur sustojo mašina, kuria atvažiavo R., G. ir A. Prie mašinos jie su D. A. nuėjo pirmi, vėliau atėjo kiti. Vyriškis liko toje parko aikštelėje. Būnant prie mašinos, jis išgirdo triukšmą, kažkas pasakė „pakirtau senį“. Kaltinamasis nubėgo paskui D. A. atgal į aikštelę. Jie visi stovėjo apstoję tą vyriškį. D. D. spyrė kelis kartus vyriškiui, trypė, šokinėjo ant galvos. Ką darė G. S., kaltinamasis nežino. D. A. pasakė D. D., kad šis nelįstų ir baigtų spardyti. M. P. bandė pakelti vyriškį ir parvesti namo, bet jis pasakė, kad toli gyvena. Neužilgo jis išvažiavo namo. Pagrinde mušė D. D., ir dar šiek tiek G. S.. Kaltinamasis norėjo tą žmogų parvesti namo, jis jam nespyrė. Tiksliai neprisimena, kas spyrė, matė, kaip spyrė D. D. ir G. S., kitų nematė. Gal spardė ir tie du D. D. draugai. Kaltinamasis parodė, kad jis nežino, kas pasakė „nukirtau senį“. Prie to vyro buvo D. D., G. S. ir dar vienas, kurio pavardės jis nežino. M. P. buvo prie gatvės, kai išgirdo taip sakant, visi jie buvo išgėrę ir apsvaigę. Kaltinamasis parodė, jog jis laikė tą vyrą ir keliu įrėmė į užpakalį, kitą kartą į koją, bandė jį ištiesti. Negali paaiškinti, kodėl ant kaltinamojo batų ir bliuzono yra mikrodalelės nuo nukentėjusiojo drabužių. Kitą dieną po įvykio buvo susitikęs su G. S. ir D. D., kurio iki įvykio nepažinojo. Kaip susitarė susitikti, nepamena, gal susirašė SMS žinutėmis. G. S. atėjo su D. D.. Susitikę galvojo, ką šnekės, bet nieko nesitarė. D. D. bijojo, kad jį uždarys. Jis rašė G. S., kad žmogus užmuštas, ir jiems bus blogai. Kai jis išvažiavo namo, ten dar liko D. D., G. S., kitų neprisimena. Kaltinamasis patvirtino, jog E. V. parodymai teisingi, parodė, jog su teisėsauga po įvykio daugiau susidūręs nebuvo, alkoholio nevartoja. Apsvaigimas veiksmams įtakos neturėjo, gal šiek tiek atminčiai. Nukentėjusįjį jis kėlė nuo žemės, buvo prie jo prisilietęs. Iki įvykio pažinojo tik G. S. ir D. A., kitų vaikinų – ne. Kiek buvo išgėręs, ir kokios talpos buvo buteliai, nepamena. Kuomet D. D. tam vyrui spyrė iš viršaus ir iš šono į galvą, pamatęs, ką jis daro, M. P. jį sustabdė. D. D. iš jų visų buvo mažiausias ir smulkiausias. Kitą dieną kaltinamajam paskambino draugas ir pasakė, kad tas žmogus užmuštas – mirė. Parašė G. S. žinutę, kad jam bus blogai. Kai atvažiavo mašina, G. S. taip pat atėjo prie mašinos. Po kurio laiko jie nuėjo atgal į parką, o kaltinamasis su D. A. liko prie automobilio. Išgirdo triukšmą ir atbėgo. Matė G. S. spiriant tam vyriškiui į petį, daugiausiai jį mušė D. D.. Kaltinamasis parodė, jog jis nepamena, kad būtų matęs, kaip E. V. spyrė tam vyrui. Su G. S. ėjo pasišnekėti, o ne tartis. G. S. kažką minėjo, kad jeigu jį kabins policija, tai kaltę vers ant kitų. Kai kalbėjosi su D. D., nepamena, kad būtų minimas E. V.. Prie D. D. ir G. S. buvo dar du draugai, tai E. V. ir kito pavardės jis nežino. Tas kitas iš Garliavos, V. D. Kaltinamasis parodė, kad jis nespardė to žmogaus, V. D. meluoja. Jie buvo atėję iki automobilio ir vėl grįžo į parką. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad iki automobilio atėję jie buvo.

Kaltinamasis G. S. parodė, kad 2007-06-30 apie 18 val. susitiko su M. P. ir D. A., įvykio dieną iš kaltinamųjų pažinojo tik D. D. ir M. P.. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, nuėjo pas draugą. Išgėrė butelį degtinės keturiese. Paskui trise apie 19-20 val. atėjo į parkelį, sėdėjo ant suoliuko. Jis mobiliuoju telefonu parašė žinutę D. D.. Susitarė, kad jis atvažiuos į Aleksotą, kad kaltinamasis ateis jo pasitikti. Buvo po 20 val. Gal po pusvalandžio atvažiavo D. D. su dviem draugais. Tų jo draugų jis nepažinojo. Visi atėjo į parkelį, atėjo tas vyras. Buvo apie 20 val., jie visi toliau sėdėjo ir gėrė degtinę. D. D. paprašė to vyro, kad jis užkurtų laužą, G. S. neprašė. Vyras sutiko. Prieš tai davė jam išgerti. Jis sakė, kad eina rinkti malkų, bet grįžo dar girtesnis, nei išėjo be malkų. Kažkuris paklausė, kur malkos. Kaltinamasis su M. P. ir D. A. šnekėjosi. Atsistojo E. V. ir trenkė vyrui kumščiu per galvą. Atsistojo V. D. ir taip pat pradėjo mušti tą žmogų. Į kurias kūno vietas mušė, jis negali pasakyti, spardė kojom. Atrodo, D. D. įspyrė vyrui du kartus, bet į kurias kūno vietas, nematė. Spyrė gulinčiam. Vyras po E. V. smūgio nukrito. Kaltinamasis su M. P. atitraukė vaikinus nuo vyro, pavedė vyrą tolyn, sakė, kad šis eitų namo. Pavedė link Kiečių gatvės ir paleido jį, o patys grįžo į aikštelę ir toliau gėrė. Tas žmogus už 15-20 minučių grįžo atgal į aikštelę. Kažkuris iš vaikinų spyrė jam koja ir jis nukrito. Nepamena kuris spyrė. Nukritusį vyrą pradėjo spardyti E. V., D. D., matė, kaip kelis kartus įspyrė M. P. Jie patys nustojo spardyti. Kiek kas sudavė smūgių, kaltinamasis nepamena. Apie 22 val. atvažiavo D. A. ir M. P. draugai. Visi nuėjo prie automobilio ir apie 15-20 min. kalbėjosi. D. D. pasileido bėgti į parko aikštelę, kaltinamasis nubėgo paskui jį. Matė, kaip D. D. užlipo gulinčiam vyrui ant krūtinės. Atitraukė D. D. nuo to vyro ir visi išsiskirstė. Kaltinamasis parodė, kad jis spyrė du kartus į petį ir žemiau peties, kai jis jam pasakė kažką įžeidžiančio. Tai buvo prieš atvažiuojant mašinai. Žodžių „nukirtau senį“ jis teigia negirdėjęs. Mano, kad vyriškį mušė tris kartus. Jis vyrui spyrė, kai tas grįžo atgal prie jų po to nuvedimo tolyn. Tai buvo antras mušimas, daugiau jis jo nemušė. Tą žmogų mušė E. V., V. D., M. P. ir D. D.. Kaltinamasis spyrė du kartus. K. pasakė kažką įžeidžiančio, bet ką, neprisimena. Parodė, jog pirmose apklausose jis buvo pasimetęs ir streso būsenoje. Pirmą kartą buvo policijoje, buvo išsigandęs. Jis spyrė į petį, o kur kitą kartą – detalizuoti negali. Kažkur į nugarą. K. tuo metu stovėjo priešais jį ir kažką pasakė. Tada jis spyrė jam į petį, po to apėjo ir spyrė į nugarą. Apie meškeres jis nieko nežino. Kodėl bėgo paskui D. D., jis nežino, negali paaiškinti. Grįžęs į namus, viską, kas įvyko, papasakojo savo mamai. Kodėl kiti kaltinamieji jį apkalba, pasakyti negali, nežino. Kaltinamasis gyvena su mama, tėvas miręs prieš 11 metų. Šeimoje jie trys vaikai. Mama jais rūpinasi, nors ir turi invalidumą. Anksčiau su policija jis reikalų nėra turėjęs. Įvykio metu parke visi buvo girti, jis viską atsimena, kas tą vakarą buvo. Parko aikštelė apšviesta nebuvo. Kai D. D. perbėgo per tą gulintį žmogų, kaltinamasis nuo jo buvo gal per metrą ar pusantro. Užlipo ant krūtinės, perbėgo per krūtinę trypdamas. Įvykio metu G. S. buvo labai girtas, bet iki įvykio dažnai negerdavo. Įvykio metu M. P. ir D. D. buvo draugai. E. V. jis iki tol nepažinojo. Nepamena, koks buvo jo mobilaus telefono numeris, ir koks buvo D. D.. Su M. P. nebendrauja, nes jiems uždrausta bendrauti. Iškart po įvykio iki suėmimo su D. D. susirašė SMS žinutėmis. Neatsimena, neigia, kad būtų rašę vienas kitam, jog reikia versti viską ant E. V..

Kaltinamasis D. D. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pažįstamas su G. S., V. D. ir E. V.. M. P. iki tol nepažinojo. Jam parašė SMS žinutę G. S., pakvietė atvažiuoti į Aleksotą, jis gyvena Garliavoje. Su V. D., E. V. jie atvažiavo į Aleksotą. Buvo jau vakaras, bet dar šviesu, tikslios valandos jis nežino. Išlipo prie parduotuvės IKI, gatvės nežino. Juos pasitiko G. S.. Visi nuėjo į kitapus gatvės esantį parką. Ten ant rasto sėdėjo V. K., taip pat buvo M. P., D. A. ir dar du maži vaikai. Susėdo visi ir gėrė. Kai visi išgėrė, paprašė V. K. užkurti laužą. D. D. parodė, kad visi prašė, jog vyras užkurtų laužą. Vyras išėjo malkų ieškoti, bet grįžo be malkų. Atsisėdo šalia mūsų, G. S. atsistojo ir jam spyrė kažkur į petį ar aukščiau kažkur. Vyras parkrito, tada jis priėjo ir įspyrė V. K. kažkur į petį. Pirmas sudavė G. S., paskui kaltinamasis. Priėjo E. V., bet ką jis padarė, nematė, atrodo, spardė. Visi atsisėdo vėl ant rasto ir sėdėjo. Vyras iš pradžių gulėjo, bet po to atsisėdo ant rasto, sėdėjo galvą nulenkęs, po to atsistojo ir nuėjo namo. M. P. priėjo prie jo ir spyrė į šoną. Vyras parkrito, tada M. P. dar kartą spyrė į šoną. Tada jis vėl vieną kartą įspyrė vyriškiui į kaklą ar petį. V. D. priėjo prie kaltinamojo, atitraukė. Visi kiti toliau stovėjo prie V. K., jis paėjo toliau ir nematė, kas ką darė. Visi atsisėdo ant to rasto, o vyras liko gulėti. Atvažiavo kažkoks automobilis, ten buvo M. ar G. draugai. Visi nuėjo prie atvažiavusio automobilio, pasikalbėjo su atvažiavusiais jų draugais. V. D. pasiūlė eiti namo ir jie trise – kaltinamasis, E. V. ir V. D. pėsčiomis išėjo namo. D. D. parodė, kad jis įspyrė 2-3 kartus į kaklą ir peties sritį. Jis nežino, kodėl kiti taip sako, jog jis mušė daugiausiai, gal pyksta. Taip nebuvo. Kaltinamasis negali paaiškinti, kodėl jie jį apkalba. Jis alkoholio negėrė, paragavo ir išspjovė. Gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiųjų už suteiktą skausmą. Daugiau jam bylų iškelta nėra, vienoje byloje jis yra liudytojas. Kaltinamasis mokosi mokykloje. Jis sudavė smūgius, bet nenorėjo pakenkti to žmogaus sveikatai ir gyvybei, nesuprato ir nepagalvojo, kad nuo to jis gali mirti. To vakaro įvykius prisimena, pasakoja tai, ką darė. Įvykio metu vilkėjo tamsias kelnes, pilką megztinį, avėjo tamsiais batais. Pirštinių jis neturėjo, užsimovęs pirštines nemušė per veidą. Jis nesakė ir negirdėjo, kad kas nors būtų sakę „skaičiuoju iki trijų, ir jei neužkursi laužo, tave sumušiu“. Nesakė tam vyrui nieko apie malkas, nors vyras malkų neparnešė. Į aikštelę prie atvažiavusio automobilio pirmi nuėjo M. P. su D. A.. Po to jie visi atėjo – kaltinamasis, E. V., G. S., V. D.. Pasikalbėjo ir viskas. Prie mašinos atėjo ir tie du maži berniukai. Jie stovėjo ir tiek. Atgal į aikštelę grįžo kaltinamasis, G. S., E. V., V. D., o D. A. ir M. P. liko prie automobilio. Berniukai irgi liko. Kai grįžo atgal į parko aikštelę, tas vyras gulėjo ten pat. V. D. pasiūlė eiti namo ir jie išėjo. Aikštelė matėsi nuo tos vietos, kur stovėjo automobilis. Jis V. K. nemušė, nes jau buvo po visko, alkoholio nebeturėjo. Kai grįžo, kaltinamasis vyro nespardė ir nieko nesakė. Iš garsų sprendžia, kad E. V. spardė vyrą. Vyras gulėjo ant nugaros, aikštelė buvo neapšviesta. Vyras nieko nesakė, nesipriešino. Kaltinamojo manymu, be jo tą vyrą spardė E. V., G. S., M. P.. Kiek kartų spyrė G. S., jis nematė, neskaičiavo. Tiksliai matė, kaip M. P. vyrui spyrė du kartus. Tiksliai nematė, kaip spyrė E. V., tik taip galvoja. Savo mobilaus telefono numerio, kuriuo tuo metu naudojosi, jis neatsimena. Neatsimena SMS žinutės. Kaltinamasis parodė, jog jis nesitarė, kad versti kaltę ant E. V. Buvo susitikęs su G. S. ir M. P., jie tarėsi, ką sakyti, jis – ne. Kaltinamojo manymu, G. S. sudavė smūgius. Tas vyras buvo atsikėlęs, jie su G. S. norėjo jį parvesti namo, bet jis pats ėjo. Maži berniukai stovėjo kartu prie to vyro, gėrė kartu, bet kaltinamajam atrodo, kad jie spyrė tam vyrui, tiksliai pasakyti jis negalįs. D. D. parodė, kad jis mokosi 10 klasėje, sekasi neblogai, pažangumas 5-6 balai. Pats yra išsigandęs dėl to įvykio. Kiek kartu spyrė G. S., jis pasakė nežinantis, neskaičiavo. Nuo automobilio į tą aikštelę ėjo visi kartu, nebuvo taip, kad pirmas nubėgo. Nemano, kad M. P. norėjo tą vyrą parvesti namo, kažkas kalbėjo, kad jį reikia parvesti namo, bet kas taip sakė, jis neatsimena. Vyras po pirmo mušimo nukrito ant žemės, po to atsisėdo ant rasto ir sėdėjo. Kaltinamasis jo nekėlė, tik priėjęs pasižiūrėjo. Neatsimena, ar kas jį kėlė nuo žemės, bandė vesti. Jis buvo arčiau to vyro, šalia jo buvo G. S., kiti sėdėjo už 6-7 metrų ant rasto. Kaltinamasis parodė, jog 2007-07-04 buvo susitikęs su V. D. ir jo mama, bet tada ji jam nieko nesakė. Jo mama buvo ant kaltinamojo supykusi, kažkada sakė, kad jie su V. D. nebendrautų. Nepamena, kad būtų sakęs, kad patys už tai ir atsakys. Buvo susitikęs po įvykio su V. D., pasakė jam, kad tas vyras mirė. Pasišnekėjo apie to vakaro įvykius ir viskas. Buvo tamsu, todėl negali pasakyti tiksliai, kas ir kiek kartų spyrė. Mano, kad M. P. spyrė du kartus, spyrė į šoną. G. S. spyrė vieną kartą į petį. Po to įvykio jis buvo susitikęs su M. P. ir G. S., tačiau niekas iš jų jam neliepė, ką jis turi sakyti. Be kaltinamųjų, kiti asmenys to vyro nemušė. Kaltinamasis parodė, kad jis negali pasakyti, kuris sakė, kad spyrė ir tie du maži berniukai. V. D. to vyro nemušė. Dėl ko mušė tą žmogų, jis nežino, priežasties nebuvo. V. K. buvo vyresnis už juos. Jie nesuprato, kad žmogus gali mirti. Po to, kai M. P. įspyrė du kartus, vyras nukrito ant žemės. M. P. turbūt vedė jį namo ir vesdamas jam įspyrė. Vyras nukrito ir daugiau neatsikėlė, gulėjo ant žemės. Kuriuo metu tai buvo, jis pasakyti negali. D. D. patvirtino, jog parodymų patikrinimo vietoje jis sakė tiesą. Įvykio metu buvo mažesnis ir lieknesnis. Seniau yra lankęs boksą. Pripažino, kad jis buvo su motociklininko pirštinėm.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad nužudytasis yra jos sūnus, jam buvo 40 metų, turėjo invalidumą. Sūnus gyveno kartu su motina, buvo vedęs, padėdavo jai dirbti, kartais išgerdavo, bet ne taip dažnai. Tą vakarą iš namų jis išėjo apie 22 val. Ji galvojo, kad jis nuėjo pas seserį, nes iš ryto norėjo eiti žvejoti. Naktį negirdėjo, kaip jis grįžo. Ryte lijo, apsižiūrėjo, kad jo nėra namuose. Pagalvojo, kad eis pas seserį, pasižiūrės, ar jie išvažiavo žvejoti. Ėjo per parką ir eidama takeliu pamatė jo kepurę, po to striukę ir už to židinio gal už 4 metrų rado jį paguldytą. Jis jau buvo negyvas. Apie akis pakraujavę buvo, rankos sudėtos ant krūtinės. Sūnų palaidojo motina, savo lėšomis. Dėl įvykio ji reiškia civilinį ieškinį 5100 litų turtinės žalos ir 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Dar pastatė paminklą, yra dokumentai, prašo pridėti prie bylos ir priteisti už paminklą 1500 litų. Nukentėjusioji parodė, kad laidojimo pašalpą ji yra gavusi, ir laidojimo išlaidos į reiškiamą civilinį ieškinį neįskaičiuotos. Turtinės žalos nukentėjusioji prašo priteisti 6600 litų. J. K. parodė, kad E. V. močiutė buvo atėjusi, siūlė pinigų, bet ji nieko iš jų nepaėmė.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad apie tėvo mirtį ji sužinojo sekančią dieną. Gyvena su mama, tėvai jau trys metai išsiskyrę. Tėtis alimentų nemokėjo, bet visada dukterį paremdavo. Kai turėdavo, tai ir duodavo. Paskutinį kartą matė tėtį per Jonines, buvo visi susitikę. Tada ir buvo paskutinis kartas. Tėvą matydavo kartais į savaitę du kartus, kartais į mėnesį kartą. Civilinį ieškinį prašau tenkinti.

Civilinis atsakovas R. V. parodė, kad jis yra E. V. tėvas. Sūnus yra tvarkingas, nuo 4 metų tėvui auginti sūnų padėjo močiutė. Sūnus uždaro būdo, nelabai pasipasakodavo. Dėl to įvykio sako, kad jis nekaltas. Dėl ieškinių sutinka, jeigu sūnus būtų pripažintas kaltu. Jie bandė atlyginti nors dalį žalos, bet pinigų iš jų neėmė.

Civilinė atsakovė D. S. parodė, kad sūnų Giedrių ji augina viena, vyras miręs prieš 12 metų. Sūnus tvarkingas, laiku grįžta namo, mokyklą lanko. Ji pati gauna invalidumą, turi problemų su širdimi. Prašo sumažinti civilinius ieškinius, jeigu sūnus būtų pripažintas kaltu. Sūnui 18 metų, išlaiko jį tik viena. Šiuo metu jis mokosi 12 klasėje, mokslai sekasi neblogai.

Civilinė atsakovė T. P. parodė, kad jos vaikas jautrus, namuose padeda, mokosi neblogai. Ieškinių sumos yra labai didelės.

Civilinė atsakovė Z. D. parodė, kad D. uždaro būdo, su juo sunku bendrauti. Gerai, jog jeigu nesako ko, tai nors nemeluoja. Sūnų auginanti viena, uždarbis minimalus. Prašo civilinį ieškinį mažinti, jeigu jis būtų pripažintas kaltu. Vyras alimentų nemoka, padeda savo noru, kai reikia.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis su T. K. prie parko važinėjosi dviračiais, dienos tiksliai neatsimena. Prie „Samsono“ parduotuvės susitiko M. P., D. A., neprisimena, ar su jais buvo G. S.. T. pasiūlė važiuoti į parkelį pasivažinėti. Ten yra tokia aikštelė, vieta laužui. Ten buvo M. P., D. A., G. S., D. D., E. V.. Kai berniukai atvažiavo, jie ten jau buvo visi. Prisėdo prie jų. Iš kaltinamųjų pirmą kartą matė D. D. ir E. V.. G. S. ir M. P. pažinojo iš anksčiau. Buvo ten dar vienas vyresnis žmogus, tą vyrą matė pirmą kartą. M. P. paprašė dviračio. M. davė, ir T. davė savo dviratį, bet kuris iš jų paprašė T. dviračio, jis neprisimena. Jie nuvažiavo į parduotuvę ir gal už 10 minučių grįžo. Jie visi buvo truputį apgirtę. G. draugas D. paprašė to vyresnio žmogaus – V. K. užkurti laužą. Tas žmogus išėjo. M. K. neprisimena, kad kas nors tą žmogų būtų mušęs prieš jam išeinant. Vyras grįžo gal už 30 minučių. Grįžo M. P., atsivežė butelių. Dar kažkas ėmė dviračius, bet jis neprisimena, kas. Vyras bandė užkurti laužą, bet neužkūrė. Automobiliu atvažiavo G., R. su pusbroliu, pasišaukė D. Jie sustojo prie gatvės ir stovėjo. D., M., M., T. nuėjo prie mašinos ir kalbėjosi ten. Išgirdo, kad aikštelėje kažkas rėkauja. Nubėgo pažiūrėti. Pamatė, kad V. K. kažkas spyrė. Vyras nukrito ant žemės. D. priėjo ir patraukė tą vaikiną nuo žmogaus. D. išsitraukė pirštines, užsimovė jas ir pradėjo mušti V. K.. Kiek sudavė smūgių, M. K. nežino. Kai jį apklausė po įvykio, jis sakė tiesą, tada atsiminė viską geriau, nei dabar. Į aikštelę atbėgo D., M. ir T. D. atitraukė tą vaikiną nuo V. K., klausė, už ką šis muša tą žmogų. D. kažką negražiai atsakė. Kai atitraukė D. prie to žmogaus priėjo M. P. ir bandė jį pakelti, klausė, kur jis gyvena. Vyras pasakė, kad toli. M. bandė jį parvesti, bet nepavyko. Tada paguldė ir paliko. Jie su T. pasiėmė dviračius ir išvažiavo namo, su jais kartu išėjo ir M. P.. Pirmas nuėjo D., o jie iš paskos. Stovint prie automobilio daugiau triukšmo negirdėjo. Buvo taip, kad nepažįstamas strazdanotas vaikinas prašė jo sakyti viską ant M. P., bet jis taip nesakė. To vaikino jis nepažįsta. M. P. bandė tą vyrą pakelti, nematė, kad būtų sudavęs smūgius. Kad G. S. būtų mušęs tą žmogų, jis nematė. D. D. buvo su pirštinėms ir mušė per veidą tą žmogų. E. V. iš viso nieko nedarė. M. K. su T. nieko tam žmogui nedarė. T. bandė padėti M. jį pakelti. Spyrė kažkuris iš vaikinų. Kai atėjo į aikštelę, tas vyras nebuvo sužalotas, bent jau nesimatė, elgėsi normaliai, tik buvo apgirtęs, svyravo. Po smūgių sudavimo jis gulėjo ant žemės. Nepamena, ar suduodant smūgius kaltinamieji jam ką nors sakė. V. K. nesipriešino, nieko nesakė. Liudytojas parodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, dabar jau ne viską prisimena, tačiau jis neprisimena, ar G. spyrė, bet sakė tiesą. Pagarsinti parodymai teisingi. V. D. anksčiau nepažinojo, negali pasakyti, ar jis spyrė tam vyriškiui. Kai atvažiavo G. pasiimti D., aikštelėje jis nebuvo, nuėjo prie mašinos ir nematė, kas vyko tuo metu su tuo vyru. Aikštelėje buvo prieblanda, bet matyti galėjo. Buvo tokių momentų, kad vaikinai užstojo ir jis nematė to vyro. Įvykio metu D. D. buvo toks pats, tik jo šukuosena buvo kitokia. Iš aikštelės buvo nuėjęs gal 10 minučių, šiaip visą laiką buvo ten. Kas tas vaikinas, kuris prašė versti viską ant M. P., jis nežino. Liudytojas parodė, kad jis neprisimena, kur įspyrė G. S.. Jie su T. buvo kartu. Neprisimena, ar T. sakė, kad D. šokinėjo tam vyrui ant galvos. Liudytojas alkoholio negėrė. Kai jie išvažiavo, aikštelėje liko G. ir trys jo draugai. Tas žmogus liko gulėti aikštelėje.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis su kaltinamaisiais nėra giminės, ne piktuoju, įvykio jis nematė, jame nedalyvavo. Su M. P. bendravo internetu. M. jam parašė, kad beržynėlyje rado užmuštą žmogų. Jis su drauge buvo atėjęs pas liudytoją į namus ir jie kalbėjosi. Ką konkrečiai M. pasakojo, dabar neprisimena, bet apklausiamas sakė tiesą, tai, ką jam M. P. kitą dieną pas jį atėjęs pasakojo. Prie parduotuvės „Samsonas“ susitiko išvakarėse su M. P., D. A., G. S.. Atėjo visi pas jį ir gėrė. Išgėrė 2 butelius po 0,7 degtinės. Liudytojas nuėjo miegoti, jie visi išėjo. Tai buvo įvykio išvakarėse. Kai M. P. liudytojui pasakojo tą įvykį, jis buvo sunerimęs, išsigandęs. Gal dėl to, kad ten buvo.

Liudytojas G. M. parodė, kad su kaltinamaisiais jis nėra giminės, ne piktuoju. 2007-06-30 apie 22 val. jam paskambino D. A. ir paprašė atvažiuoti ir pasiimti jį iš parkelio. Su juo buvo A. D. ir R. B.. Atvažiavo prie to parkelio, sustojo šalikelėje, atėjo prie mašinos D., M. ir G. Jie kalbėjosi. Atbėgo D. D., pasakė „pakirtau senį“ ir vėl nubėgo į parkelį. G. S. nubėgo paskui jį. Paskui nubėgo D. A. ir M. P., atėjo ir jie su R. Rado tą žmogų gulintį ant žemės. D. su D. aiškinosi už ką D. muša tą žmogų. D. pasakė, kad jam nereikia tų nesąmonių ir jie paliko juos aikštelėje, o patys išvažiavo. Parkelyje buvo dar du berniukai. M. P. bandė tą vyrą pakelti nuo žemės ir pasodinti. Kai jie atėjo į tą aikštelę, jis nematė, kad kas nors muštų tą vyrą. Žmogus gulėjo ir nesikėlė. Kai jie išvažiavo, parkelyje liko G., D. ir du jo draugai. Paskui juos išėjo Tomas su draugu ir M. D. buvo su tamsiom pirštinėm, spalvos negali pasakyti. Jis nematė, kad D. muštų tą žmogų, tik atbėgęs jis pasakė, kad „pakirtau senį“. Važiuojant mašinoje D. A. sakė, kad G. prisikvietė draugų, o šie daro nesąmones.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis su kaltinamaisiais nėra giminės, ne piktuoju. 2007-06-30 apie 22 val. su G. ir R. važiavo į parkelį, kad pasiimti D. A. iš ten. Prie automobilio, kai jie atvažiavo, atėjo D. A., M. P., G. S. ir 3-4 nepažįstami vaikinai. D. sakė, kad dar yra D. D. mūvėjo pirštines ir liudytojui pasirodė keista, kad vasaros metu jis su pirštinėm. Kažkas nuėjo į parkelį, atrodo, D., kažkas nuėjo jam iš paskos, bet neprisimena kas. D. atbėgo ir pasakė, kad žmogų pakirto. D., G. ir R. nuėjo pažiūrėti, liudytojas liko automobilyje. Greitai grįžo. D. grįžęs pasakė, kad daro nesąmones, žmogų muša. Kai jie važiavo dviračiais, iš parkelio atvažiavo berniukai, ar buvo kas su jais daugiau, jis neprisimena. D. sakė, kad D. iš Garliavos, bet dėl kokių priežasčių jį įvardijo, jis nežino. Į aikštelę nuėjo visi, liudytojas liko vienas prie mašinos. G. su R. nuėjo pakviesti D., nes liudytojui nusibodo laukti. Prie automobilio buvo atėję D. A., M. P., G. ir dar kažkas, gėrė degtinę.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis su kaltinamaisiais ne piktuoju, nėra giminės. 2007-07-01 atėjo J. K. ir pasakė, kad rado negyvą sūnų V.K. Liudytojas nuėjo į parkelį pažiūrėti, rado jį gražiai paguldytą, veidas buvo sumuštas. Pranešė policijai, atpažino jį. V. K. įrengė tą aikštelę. Meškerės buvo sumestos į krūmus, atrodo, kad buvo sulaužytos. V. K. gyvena su motina, gaudavo pensiją. Jis bendravo su buvusia šeima, dukros paremti jis negalėjo, nes neturėjo tam lėšų.

Liudytoja R. B. parodė, kad su kaltinamaisiais ji nėra giminės, ne piktuoju. 2007-06-30 su draugais A. ir G. važiavo pasiimti draugo D. A.. Atvažiavo prie parko. Prie mašinos atėjo D., M., G. ir keli nepažįstami vaikinai. Jie gėrė degtinę, šnekėjosi. Liudytojas su jais negėrė. D. nubėgo į parkelį, jis buvo su pirštinėm. Atbėgęs atgal pasakė, kad „pakirtau senį“. Visi buvę prie mašinos nuėjo į parkelį pasižiūrėti. Rado ant žemės gulintį žmogų. Kol liudytojas ten buvo, vyro niekas nemušė. M. P. bandė jį pakelti nuo žemės. Keliu prirėmė ir kėlė, bet nepavyko. Prie automobilio grįžo liudytojas, G. ir D., ir jie išvažiavo. Važiuojant D. keikė G., kad šis prisikvietė draugų, o jie daro nesąmones. A. liko prie automobilio, o jie nuėjo į parką pasižiūrėti. Pirmi nubėgo D. ir G., po to jie visi nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyko. Iš D. suprato, kad nesąmones daro G. draugai. Liudytojas suprato, kad D. kažką padarė, sumušė, įspyrė tam žmogui. Kai jie priėjo, V. K. dar judėjo. Apie šį įvykį kaltinamieji su liudytoju nekalbėjo. Liudytoja matė, kad M. paskui juos ėjo su tais vaikinais, kurie buvo su dviračiais, kai jie išvažinėjo.

Liudytojas D. A. parodė, kad jis su kaltinamaisiais ne piktuoju, nėra giminės. 2007-06-30 su M. P. ir G. S. susitiko vakare, nuėjo pas draugą, išgėrė. Po to atėjo į parkelį. G. pasikvietė savo draugus iš Garliavos – D., E. ir dar vieną. Jie atvažiavo. Sėdėjo visi, gėrė degtinę. Atėjo vyriškis, kurį liudytojas pažinojo iš matymo. Ten dar buvo du vaikai – T. ir M. su dviračiais. Berniukai su jais negėrė, važinėjo dviračiais. Kažkuris paprašė V.K. atnešti malkų ir užkurti laužą. Liudytojas paskambino draugams, kad jie atvažiuotų jo parsivežti. Atvažiavo A., G. ir R. Nuėjo prie automobilio, ten kalbėjosi sustoję. Išgirdo triukšmą parkely. Nubėgo pasižiūrėti. Prie gulinčio ant žemės vyro stovėjo D. ir kiti vaikinai. Jis paklausė D., ką jis daro, šis atsakė, kad nieko nedaro. Tuomet liudytojas su draugais išvažiavo. D. A. parodė, kad jis su M. P., G. S., E. V., D. D. ir dar vienu vaikinu buvo išgėręs 0,7 butelį. Jis nematė, kas mušė, nes kol jis ten buvo, to vyro nemušė niekas. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad jis niekur iš aikštelės nebuvo išėjęs iki kol atvažiavo draugai. Jis buvo apsvaigęs. T. su dviračiu važiavo paimti liudytojo megztinio, nes prieš tai jis buvo pas brolį A., ten gėrė ir paliko megztinį. D. A. paskambino G. M., jog šis atvažiuotų jo apimti. G. nepažinojo D., E. ir dar vieno vaikino, ir neprisimena, kad jis būtų A., G., R. supažindinęs su tais vaikinais iš Garliavos. D. turėjo pirštines, juodas ar rudas, spalvos nepamena. Liudytojas žinojo, kad Vygaudas įrengė tą aikštelę. Važiuojant namo sakė, kad G. draugai daro nesąmones. D. darė, todėl jis taip sakė, tačiau nematė, bet tik galvoja, ką D. darė. Aikštelėje buvo tamsoka. Kai atbėgo į parkelį nuo automobilio, V. K. gulėjo ant nugaros, tuo metu jo niekas nemušė. D. stovėjo arčiau to žmogaus, todėl jis klausė, ką jis čia darė. D. pasakė, kad nieko nedaro. Liudytojas pagalvojo, kad tam vyrui trenkė, dėl ko jis guli ant žemės. Kad atitrauktų D. ir neleistų jam mušti vyro, taip nebuvo, arba jis neatsimena. Tą vakarą gėrė nemažai, apgirtęs buvo gerokai. Kai V. K. atėjo į aikštelę, sužalotas nebuvo. Iki kol jis atvažiavo, nematė, kad kas jį muštų. Kažkuriuo metu buvo atėjęs K. K., bet jis vyro nemušė. Liudytojas nematė, kas sumušė V. K..

Liudytojas T. K. parodė, kad 2007-06-30 pavakarę jis su M. važinėjosi dviračiais prie parduotuvės „Samsonas“. Po to nuvažiavo prie parkelio, ten buvo M., G., D. Buvo su M. nuvažiavę paimti megztinio pas liudytoją į namus. Kai grįžo, aikštelėj jau buvo E., D., ir dar vienas vaikinas. Juos matė pirmą kartą. M. P. pažinojo, kitus žinojo iš matymo, vardus žinojo. Automobiliu atvažiavo G., R. ir jos pusbrolis. Kažkas iš liudytojų su M. skolinosi dviračius, bet kas, neprisimena. Atrodo D. ar dar kažkas. Parke buvo ir tas vyriškis. Nuėjo prie automobilio ir kalbėjosi. D. su kažkuo nuėjo atgal į parkelį. Išgirdo smūgius, triukšmą. Nubėgo pažiūrėti. D. kažką rėkė ant D. Kai jie atbėgo, tas vyras stojosi. Tuomet liudytojas su draugais grįžo prie mašinos ir neužilgo išvažiavo namo. Matė, kaip D. spyrė tam vyrui į kojas. Vyras nukrito. Pats bandė kelti jį, bet nepajėgė. Tada jie su Mindaugu pakėlė tą vyrą ir pasodino prie medžio. Nuėjo atgal prie automobilio. Kai tardytoja apklausė, sakė tiesą, dabar jau visko neatsimena. Liudytojas nematė, kad D. šokinėtų ant nugaros, matė, kaip spyrė į kojas. D. spardė gal dar kelis kartus. G. nespyrė, tik koja parideno. T. K. nuomone, jį apklausiant bandė apgauti pareigūnai, perskaitydami kažkieno parodymus. D. kelis kartus spyrė per kojas ir dar į šoną spyrė. G. nustūmė D. M. P. nespyrė, nes jie abu po to vyrą pakėlė. Liudytojas nematė, kaip D. šokinėjo ant vyro. D. spyrė į kojas sėdinčiam vyrui, nes jie jį buvo pasodinę. G. nespyrė. Liudytojas negali paaiškinti, kodėl skiriasi jo parodymai. Antroje apklausoje tas, kuris jį apklausinėjo, skaitė kažkieno parodymus, ir įtikinėjo, kad taip buvo. Jis pasimetė ir pritarė, bet taip nebuvo. Dabar kalba tik tai, ką jis matė. M. P. kėlė vyrą, keliu įrėmė į sėdmenis ir bandė pastatyti. M. vyrui tikrai nespyrė. Neatsimena to, kad M. būtų bandęs jį vesti namo. Kai buvo prie mašinos, G. nueinančiam D kažką sakė, bet ką tiksliai, jis neatsimena. Nepamena, ar D. buvo su pirštinėm, jis nematė. D. sudavė vieną smūgį per kojas. Po to bandė jį pakelti. Po to 3 smūgius sudavė į šoną. Jis nematė, kad D. šokinėtų vyrui ant galvos, krūtinės, ir nesakė M., jog D. šokinėjo. Sakė, kad skambino jo mama, sakė pareiti namo, nors iš tikro neskambino. Liudytojas išėjo namo, nes matė pasekmes, vyras buvo sumuštas, nepastovėjo ant kojų. D. sudavė 4 smūgius, G. parideno vyrą koja, M. P. nemušė vyro, jis nematė, kad M. muštų. V. D. nepažįsta. V. D. buvo šalia to vyro, spardė D., daugiau nieko nematė.

Liudytojas V. D. parodė, kad jis pažįsta D. ir E., su jais nepiktuoju. 2007-06-30 su D. ir E. buvo kartu. D. parašė žinutę „metras“- G. S., kvietė atvažiuoti į Aleksotą. Jie visi trys nuvažiavo į Aleksotą, pasitiko G.. Visi nuėjo į parkelį, atsisėdo ir sėdėjo. Ten buvo liudytojas, D., E., G., M., du vaikai ir tas žmogus. G. paprašė to vyro, kad jis užkurtų laužą. Vyras nuėjo, grįžo už 15 minučių. G. sakė jam kurti laužą, bet jis nekūrė. G. priėjo prie to vyro ir trenkė jam, šis nukrito. D. pribėgo ir trenkė vyrui, liudytojas D. atitraukė. Automobiliu atvažiavo kažkieno draugai, visi nuėjo prie automobilio. Žmogus liko gulėti. Kai jie grįžo atgal į parkelį, žmogus atsistojo ir norėjo eiti. G. pribėgo ir vėl trenkė vyrui. Tuo metu aikštelėje buvo liudytojas, D., E., du berniukai ir G.. Kai vyras nukrito, pribėgo D., šoko ant jo. Liudytojas nustūmė Denį ir jie vėl atsisėdo. Po to visi išėjo namo – liudytojas, E., D. ir G.. D. spyrė, bet liudytojas jį atitraukė nuo vyro. Nematė, kad M. muštų vyrą. E. įspyrė vyrui į sėdmenis vieną kartą. Kai atėjo, vyriškis buvo sveikas. Kai išėjo namo, jis gulėjo, nes buvo sumuštas ir nepajėgė atsikelti. G. S. spyrė koja. Liudytojas parodė, kad kai jis buvo apklausiamas po įvykio, sakė tiesą, nes tada geriau viską atsiminė. Tos apklausos yra teisingos. Buvo taip, kad M. P. spyrė į šoną. Kai E. V. spyrė, vyras gulėjo ant šono. Spyrė E. į nugaros pusę. Kitą dieną pas jį atėjo D.. Su E. susitiko prie bibliotekos, kalbėjosi apie tą įvykį. Neatsimena ką konkrečiai kalbėjosi, bet sakė, kad sakys tiesą. Nenorėjo, kad D. girdėtų. Liudytojas nespyrė, tik nustūmė D., dar šlepetę pametė. Užkurti laužą vyrui sakė G.. Liudytojas nelabai atsimena, bet atrodo, kad pirmas spyrė G.. Vyrą spardė G., D., M. ir E.. Jis tam vyrui nespyrė. Į apklausas jį lydėjo mama. Vaikinai parke gėrė degtinę, visi buvo apsvaigę. Jis neatsimena, kad kas nors tuo automobiliu atvažiavo. M. P. mušė tą vyrą, bet į kurias kūno vietas, pasakyti negalįs. Buvo tamsu, negali paaiškinti, kokius veiksmus atliko M. P. Galėjo ten būti ir kiti, negali pasakyti tiksliai. Ir negali paaiškinti, kodėl skiriasi jų parodymai. Papildomos apklausos metu, jis nieko neišsigalvojo, sakė tiesą. Neatsimena, ar tardytoja garsino jam kieno parodymus. Įvykio aplinkybes jis atsimena. Jis stovėjo gal už 2 metrų nuo muštynių vietos. Jis nustūmė D. D. A. nieko nedarė, jis jo visai neatsimena. Tiksliai neatsimena, kiek kartų spyrė E. V.. Kai E. buvo prie vyriškio, vyras buvo atsikėlęs. Vyras atsikėlė, prie jo pribėgo G., ir jam spyrė. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė D., liudytojas negali pasakyti, jis nematė, ar D. gėrė degtinę. Liudytojas degtinės negėrė. Butelį užsivertė, bet negėrė. Savo mamai nepasakojo, kas įvyko. Ji buvo šalia ir girdėjo, kaip jis davė parodymus. Po įvykio jo niekas nebuvo susiradęs ir neprašė sakyti kitaip.

Liudytoja L. D. parodė, kad jau praėjo metai, dabar jau visko neatsimena. 2007-06-30 sūnus išėjo, grįžo vėlai. Daugiau nieko ir nežinanti. Sūnus V. turėjo važiuoti pas pusbrolį, bet neišvažiavo. Ji jo klausė, kodėl nevažiavo, jis atsakė, kad buvo pas draugą. Apie įvykį sužinojo iš kriminalistų. Sūnus kažką minėjo, sakė, kad D. prisidirbo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Sūnus pasakojo to įvykio aplinkybes. Sūnus draugavo su Deniu, dabar nebendrauja. Sūnus nelinkęs meluoti, fantazuoti, daugiau sako tiesą, būna kartais, kad pameluoja, bet retai.

2008-01-17 Mykolo Riomerio Universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje

Nr. M 1068/07(02) nurodyta, kad:

V. K. mirė nuo daugybinių kūno sumušimų progresuojant galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui ir vidiniam nukraujavimui. Tai patvirtina autopsijos ir papildomų duomenų duomenys. Mirtis ištiko apie 5-10 valandų iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2007-07-01 d. 11.30 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių bei temperatūros parametrai nustatyti apžiūros metu.

Prieš mirtį V. K. buvo vartojęs alkoholį, nes mirusiojo periferiniame kraujyje rasta

1,48 %, o išlajose iš galvos smegenų ir dešinės krūtinplėvės ertmės alkoholio rasta atitinkamai

1,70 % ir 1.55 %o etilo alkoholio. Šlapime rasta 2,13 % etilo alkoholio. Šie tyrimo rezultatai

leidžia teigti, jog traumos metu nukentėjusiojo kraujyje alkoholio koncentracija buvo nemažiau kaip

1,70 %, o tai atitinka vidutinį girtumą. Lavono vidaus organuose pirazolono grupės junginių, fenotiazinų, benzodiazepinų,barbitūratų, efedrino, amfetaminų, opijatų, difenhidramino ir amitriptilino nerasta.Kūne konstatuota daug sužalojimų: Sužalojimai galvoje (plaukuotoje galvos dalyje ir veide), odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, galvos smegenų sumušimas padaryti kietu buku daiktu suduodant mažių mažiausiai septynis (7) smūgius kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant rankomis ar mušant kojomis. Visų sužalojimų pasėkoje išsivystė galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais į smegenų audinį bei smegenų skilvelius. Toks sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju sukėlęs mirtį. Tai yra žmogus galėjo mirti vien nuo sužalojimų galvoje. Konstatuota plati kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje su skeveldriniais 1V-V11 šonkaulių lūžiais, trauminių pasieninės krūtinplėvės bei dešinio plaučio plyšimu. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina spardant kojomis. Atskirai vertinant, šie sužalojimai taip pat atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neabejotinai vien jie galėjo sukelti mirtį. Taip pat konstatuota kraujosruva kairėje krūtinės pusėje su VI-VII šonkaulių lūžiais. Šis sužalojimas išsivystė nuo vieno smūgio, greičiausiai įspyrimo ir atskirai vertinant atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Dar konstatuotos poodinės kraujosruvos - devynios - dešinėje rankoje ir trys nugaroje, juosmenyje ir kairiame sėdmenyje bei viena kraujosruva gerklų pogleivyje. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai paėmus atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir padaryti ne mažiau, kaip trylikos smūgių pasekoje. Mirtis įvyko pagrinde dėl galvos ir krūtinės sumušimų, kurie 5-me išvados punkte įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. Visi kiti minkštųjų audiniu sužalojimai nugaroje, dešinėje rankoje neturėjo lemiamos įtakos mirčiai, tačiau neabejotinai apsunkino bendrą sveikatos būklę ir pagreitino mirtį. Tokiu būdu mirtis įvyko nuo visų konstatuotų sužalojimų visumos. Pomirtinių sužalojimų nėra. Sužalojimai dešinėje plaštakoje būdingi savigynai. Po patirtų sužalojimų žmogus galėjo išgyventi apie keliolika - keliasdešimt minučių, tikėtina ne ilgiau poros valandų. Tai patvirtina sužalojimų apimtis, alkoholio koncentracijos periferiniame kraujyje ir išlajose skirtumai, uždegiminės reakcijos nebuvimas.Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau, kaip 23 smūgius. Sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius, tačiausprendžiant pagal jų apimtį labiau tikėtina, jog padaryti keliais įrankiais (traumuojančiais paviršiais) - bent jau spardant kojomis ir smūgiuojant rankomis. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų iš kurių būtų galima detaliau apibūdinti žalojantį daiktą

konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir nėra galimybės (net ir atlikus

papildomus tyrimus) nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimai išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose ir todėl atsakant į šį klausimą galima teigti, jog sužalojimų padarymo metu nukentėjusiojo padėtis dinamiškai kito arba žmogus buvo žalojamas keleto užpuolikų. Spręsti apie konkrečią nukentėjusiojo pozą sužalojimų padarymo metu remiantis vien medicininiais duomenimis ir dėl didelės variantų galimybės negalima. Platūs sužalojimai galvoje, krūtinėje leidžia teigti, kad bent dalis iš padarytų sužalojimų padaryti panaudojant didelę jėgą. Nėra medicininių duomenų jog po mirties iki palaikų apžiūros įvykio vietoje būtų buvus keičiama lavono poza. Taip pat nekonstatuota kūno vilkimo, tempimo žymių. (1 t., b. l. 28-34)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2446 (07), 11-2798 (07)

nurodyta, kad ant tirti pateiktų M. P. batų rastas purpuriškai raudonos spalvos medvilnės pluoštas, vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su V. K. bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų M. P. džinsinių kelnių ir batų nėra pluoštų iš V. K. sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės. Ant M. P. džinsinių kelnių rasta porolono dalelė yra vienoda (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktos V. K. kepurės porolonu. Ant tirti pateiktų M. P. džinsinių kelnių nėra V. K. sportinių batų mikrodalelių.

Ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės) nėra M. P. batų mikrodalelių. Ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės) ir sportinių batų rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. M. P. džinsinių kelnių audeklo sudėtyje yra mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Dėl šių pluoštų didelio paplitimo, kriminalistikos požiūriu jie yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti mėlyni medvilnės pluoštai yra iš M. P. džinsinių kelnių, ar iš kito džinsinio gaminio, negalima.

Ant tirti pateiktų M. P. džinsinių kelnių ir batų, ir ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės) ir sportinių batų nėra vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pašalinių mikrodalelių (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai), (1t., b. l. 39-47)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2812 (07) nurodyta, kad ant tirti pateiktų E. V. drabužių (marškinėlių, šortų) ir sportinių batų nėra mikrodalelių (pluoštų, odos, plastiko) iš V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės) ir sportinių batų.

Ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės. kepurės) ir sportinių batų nėra mikrodalelių (pluoštų, odos, plastiko) iš E. V. drabužių (marškinėlių ir šortų) ir sportinių batų.

Ant tirti pateiktų E. V. drabužių (marškinėlių, šortų) ir sportinių batų, ir ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės) ir sportinių batų nėra vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pašalinių mikrodalelių (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai). (1 t., b. l. 49-52)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2873 (07) nurodyta, kad ant tirti pateiktų G. S. drabužių (sportinio švarko, šortų) ir šlepečių nėra pluoštų iš V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės).

Ant G. S. sportinio švarko rasta porolono dalelė yra vienoda (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktos V. K. kepurės porolonu. Ant tirti pateiktų G. S. sportinio švarko, šonų ir šlepečių nėra V. K. sportinių batų mikrodalelių (odos, plastiko).

Ant tirti pateiktų V. K. bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės ir sportinių batų nėra G. S. šlepečių plastiko mikrodalelių. Ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės) ir sportinių batų nėra pluoštų iš G. S. drabužių (sportinio švarko, šortų). Ant tirti pateiktų G. S. drabužių (sportinio švarko, šortų), šlepečių, ir ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės) ir sportinių batų nėra vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pašalinių mikrodalelių (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai). (1 t., b. l. 54-58)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3003 (07) nurodyta, kad ant tirti pateiktų D. D. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių) nėra mikrodalelių (pluoštų, odos, plastiko) iš V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės) ir sportinių balų. Ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės) ir sportinių batų nėra pluoštų iš D. D. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių).

Ant tirti pateiktų D. D. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių), ir ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, striukės, kepurės) ir sportinių batų nėra vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pašalinių mikrodalelių (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai). (1 t., b. l. 60-63)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3117 (07), 11-3253 (07)

nurodyta, kad ant tirti pateiktų D. A. marškinėlių rasta purpuriškai raudonos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su V. K. bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų D. A. drabužių (bliuzono, marškinėlių), sportinių batų nėra mikrodalelių (pluoštų, odos, plastiko) vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su V. K. drabužių (sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės), sportinių batų mikrodalelėmis. Ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės), sportinių batų nėra mikrodalelių (pluoštų, dirbtinės odos, plastiko) vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su D. A. drabužių (bliuzono, marškinėlių dažytais pluoštais), sportinių batų mikrodalelėmis. Ant tirti pateiktų D. A. drabužių (bliuzono, marškinėlių), sportinių batų ir ant tirti pateiktų V. K. drabužių (bliuzono, sportinių kelnių, marškinių, kepurės, striukės), sportinių batų nėra vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pašalinių pluoštų (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai). Ant V. K. striukės ir ant D. A. bliuzono, marškinėlių rasta vienodų pašalinių dalelių - tokio paties gyvūno - šuns rudai juodos spalvos akuotinių plaukų. (1 t., b. l. 65-72).