- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-28
- Bylos Nr.
- 2K-189/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Ona Aldona Budienė, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- L. I., V. Z.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. I. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. I. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo L. I. apeliacinis skundas atmestas.
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas V. Z., tačiau dėl jo kasacinis skundas negautas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. I. nuteistas už tai, kad kartu su V. Z. 2004 m. spalio mėn., tarp 7 d. ir 9 d., Rokiškio raj., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, tiesioginio bei telefoninio pokalbio metu, mobilaus ryšio tekstinių žinučių pagalba, prisidengiant kito asmens reikalavimu, atvirai ir užmaskuotai, grasindami padegant sunaikinti R. K. turtą, savo naudai vertė R. K. perduoti jiems 10 000 Lt, o R. K. atsisakius tenkinti reikalavimą, 2004 m. spalio 9 d., L. I. padegus R. K. pirties pastatą, šį turtą sugadino ir nukentėjusiajam padarė 25 000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu L. I. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir jį išteisinti, nesant jo kaltės. Kasatorius, nurodydamas tuos pačius motyvus kaip ir apeliaciniame skunde, kritikuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, pateikia savas aplinkybių ir įrodymų vertinimo versijas. Teigiama, kad nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeisti BPK 10 straipsnio, 205 straipsnio, 207 straipsnio reikalavimai, tačiau nenurodoma kuo pasireiškia šie pažeidimai. Kasatorius neigia savo kaltę ir nurodo, kad bendrininkų grupe neveikė. Pagal L. I., ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti fotografuojami V. Z. parodymai nusikaltimo vietoje, nubraižytas vietovės planas, apklausta daugiau galimų liudytojų, ištirti kiti įvykio vietoje rasti pėdsakai. Teigiama, kad atliekant pėdsakų paiešką, šis veiksmas nebuvo užfiksuotas protokole. Taip pat teigiama, kad pažeisti 44 straipsnio 8 dalies, 51 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes per 2004 m. spalio 10 d. apklausą jam nebuvo iškviestas gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. I. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo pagrindų
Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami tik BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Nuteistasis padavė kasacinį skundą ir dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties nenurodant atskirai šių sprendimų apskundimo pagrindų. Kasacinio skundo turinio didelę dalį užima samprotavimai dėl bylos aplinkybių pagal nuteistojo L. I. versiją, jo nesutikimas su teismų išvadomis dėl įrodymų įvertinimų. Iš esmės skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Kasatorius nurodo Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius (10, 205, 207) ir be jokių motyvų, kas susietų konkrečias bylos aplinkybes, nurodo apie šių proceso normų pažeidimus. Tokie kasacinio skundo argumentai, kurie nesudaro kasacinio apskundimo pagrindų, paliekami nenagrinėtais.
Dėl BPK 44 straipsnio 8 dalies reikalavimų
BPK 44 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas teisės į gynybą principas, kuris realizuojamas dviem būdais. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats. Šią teisę toks asmuo gali realizuoti arba per paskirtą gynėją, arba gali pats pasirinkti gynėją.
Įtariamojo teisė kviesti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento yra įtvirtinta BPK 21 straipsnio 4 dalyje, o kaltinamojo teisė turėti gynėją – BPK 22 straipsnio 3 dalyje.
Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jų teisę turėti gynėją. Šis įstatymo reikalavimas L. I. baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistas. Kaip matyti iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, L. I. buvo sulaikytas 2004 m. spalio 9 d. ir jam buvo išaiškintos BPK 21 straipsnyje numatytos įtariamojo teisės. Tarp kitų teisių buvo išaiškinta ir teisė nuo sulaikymo momento turėti gynėją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas buvo paskyręs L. I. gynėją – advokatą A. Pavilionį, tačiau įtariamasis jo atsisakė ir pareiškė, kad gynėją jam pakvies žmona, o kol neturės gynėjo, atsisakė duoti parodymus, todėl 2004 m. spalio 10 d. apklaustas nebuvo. Nuo 2004 m. spalio 11 d. iki ikiteisminio tyrimo pabaigos dalyvavo gynėjas V. Sketeris. Pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose L. I. gynė teismų paskirti gynėjai, todėl BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltinamojo teisė buvo realizuota.
Dėl BPK 301 straipsnio reikalavimų
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendis atitinka BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Kasatoriaus motyvas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi įmanomi proceso veiksmai gauti papildomiems įrodymams, nenuginčijamas. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo išvados BPK 305 straipsnio išvardintais klausimais turi būti pagrįstas patikimais įrodymais, jų visuma.
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuosprendis pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, dėl kurių BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu reikėtų keisti ar naikinti šiuos teismų sprendimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo L. I. kasacinį skundą atmesti.