Utenos apylinkės teismo nuosprendis

4. Kaltinamasis A. L. dėl šio epizodo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vasarą, naktį su V. S. ir M. J. nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo V. G.. Nukentėjusįjį rado miegantį lovoje. Neatsimena ar nukentėjusįjį kažkuris iš jų išnešė į lauką ar jis pats išėjo. Jis pradėjo aiškintis su V. G. dėl iš jo laiptinės pavogto ne jam priklausančio dviračio. Jis V. G., lauke sėdintį ant suoliuko, mušė kumščiu, spardė kojomis, apipylė vandeniu iš kibiro, nes buvo kruvinas. Dar nukentėjusiajam pora kartų šėrė suoliuku, kur pataikė neatsimena, nes buvo neblaivus. Pripažįsta V. G. rankomis, kojomis, mediniu suoliuku, lenta sudavęs 8 kartus į įvairias kūno vietas.

5. Kaltinamojo A. L. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

6. Liudytojas R. S. parodė, kad neprisimena aplinkybių kaip buvo sužalotas V. G., bet visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

7. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kelerius metus pas jį gyveno V. G.. 2023 m. liepos 7 d. apie 17.00 val. jam būnant kartu su V. G. ir M. G. į jo kiemą atėjo V. S., A. L. ir trečias jam nepažįstamas asmuo. A. L. su V. G. dėl kažko ginčijosi, apsistumdė, tačiau netrukus visi trys atėję asmenys išėjo. 2023 m. liepos 8 d. apie 00.30 val. pabudo nuo triukšmo ir pamatė kaip V. G. iš miegamojo į kiemą ištempė V. S., A. L. ir trečias jam nepažįstamas asmuo. Lauke buvo tamsu ir jis visko gerai nematė, tačiau tikrai matė, kad V. G. smūgius sudavė A. L., o V. S. jį gynė (t. 1, b. l. 115-120).

8. Liudytojas V. S. parodė, kad pirmą kartą su A. L. nuėjo pas R. S. dieną. Ten buvo V. G., su kuriuo A. L. pasiginčijo, pasimušė ir išsiskirstė. V. G. koją susižalojo į priekabą, ar kažkaip kitaip. Jie su A. L. išėjo. Vakare vėl susitiko su A. L. ir M. J. bei visi nuėjo pas R. S.. Kaip V. G. atsirado lauke neatsimena. R. S. namo kieme A. L. nukentėjusiajam trenkė per galvą 20 l kibiru pilnu vandens, po to tuščiu kibiru, pagaliu ir suoliuku.

9. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad A. L. stovinčiam V. G. sudavė mediniu pagaliu į galvą, o jis atėmė pagalį ir numetė į šalį. A. L. paėmė nedidelį medinį suoliuką ir juo sudavė V. G. į galvą. Jis paėmė ir tą suoliuką bei numetė į šalį. Tada A. L. paėmė kibirą su vandeniu ir sudavė juo V. G. į galvą (t. 2, b. l. 10-11).

10. Nepilnametis liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2023 m. liepos mėnesį, dienos nepamena, Utenos m. su A. L. ir V. S. gėrė alkoholį, o apie 24.00 val. nuėjo iki namo (duomenys neskelbtini). Ten jis ir A. L. įėjo į vidų, o ar V. S. įėjo nežino. A. L. pažadino V. G., kuriam buvo lūžusi koja, ir ištempė jį į lauką. Lauke A. L. pasodino V. G. ant suoliuko ir sudavė jam smūgius kumščiais, spardė, sudavė lenta, dėl ko jis nukrito ant žemės. V. S. gynė V. G. (t. 1, b. l. 114-148).

14. Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. L., M. P. ir G. R. girtavo prie namo, kuriame gyveno M. P.. Jis su A. L. ir M. P. nuėjo į pastarojo butą, kuriame jis draugiškai paklausė nukentėjusiojo kada šis atiduos 53 eurų skolą. Tada A. L. įsiūto ir patraukė M. P. nuo kėdės bei gulintį ant grindų spardė kojomis, trypė jam krūtinę, galvą ir visą kūną. M. P. gulėjo ant kairio šono. Jis pats priėjo ir spyrė M. P. apie 6 smūgius į sėdmenis, pilvą, galvą. Išeidami M. P. paliko gulintį. Girdėjo kaip užsidarė M. P. buto durys, bet jo atsikėlusio nematė. M. P. buto durys savaime neužsitrenkia, girdėjo kaip jis užsirakino duris. Kitą dieną su A. L. buvo nuėję patikrinti ar M. P. gyvas, sveikas. Jo buto durys buvo užrakintos, nes beldėsi, jų neatidarė, viduje jokių garsų negirdėjo. M. P. buto durys iš išorės be rankenos ir negalima patikrinti ar užrakintos. Būdavo paslėpta rankena, kuria atidarydavo duris, bet jos nerado. R. P. buto raktus nešiodavosi su savimi pakabinęs ant kaklo.

15. T. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jam ir A. L. būnant M. P. bute, A. L. pasilenkęs per staliuką, ant kurio buvo gėrimai, suėmė R. P. už drabužių krūtinės srityje, pertraukė jį per staliuką ir pargriovė ant grindų. R. P. gulėjo ant kairio šono, veidu į lovos pusę, galva į buto durų pusę. Jis pats sudavė M. P. koja du smūgius į pilvą, du į dešinį šoną ir vieną kartą į galvą. A. L. dešine koja trypė M. P. į dešinę kūno pusę, į vairias vietas, išskyrus kojas. A. L. sudavė maždaug tiek pat smūgių kaip ir jis, t. y. trypė koja galimai penkis kartus. M. P. liko gulėti ant grindų, o jie išėjo iš buto. Išėjęs iš buto į koridorių girdėjo kaip M. P. užsirakino savo buto duris iš vidaus (t.4, b.l.166-186).

16. Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su T. K. nuėjo pas M. P.. T. K. buvo sakęs, kad eis skolos pasiimti. Pas M. P. girtavo ir jis susikivirčijo su nukentėjusiuoju. Jis patraukė nukentėjusįjį nuo stalo, numetė ant grindų, sudavė pora smūgių į galvą. T. K. smūgiavo nukentėjusiajam rankomis, kojomis, kiek smūgių sudavė neskaičiavo. Jis savo smūgių taip pat neskaičiavo, spardė kojomis, mušė rankomis, daugiausia į galvą. Jis ir T. K. trypė nukentėjusiojo galvą. M. P. paliko gulėti, pažiūrėjo, kad kvėpuoja, gyvas, atvertė ant nugaros. Išeidami M. P. paliko tokios būsenos, kad paeiti ar atsikelti negalėjo, buvo sąmoningas, kažką kalbėjo, bet nesiorientavo ką šneka, gal buvo labai girtas. Nukentėjęs durų neužsirakino, nes buvo tokios būsenos, kad nuo grindinio negalėtų pakilti nuo tokio mušimo. Jie su T. K. pasiėmė degtinės butelį, alų, savo daiktus ir išėjo, duris atrodo uždarė, tiksliai neprisimena. M. P. paliko gulintį atrodo ant pilvo. Jis gulėjo apsirengęs juodu paltu, kurio nenuvilko. Švarko jam nenumetė, švarkas buvo ilgas ir atsisegęs. Gal M. P. buvo užsimetęs švarką, kad būtų silpnesnis smūgis, nes jis gynėsi, dengėsi veidą. Kitą dieną su T. K. buvo nuėję prie namo, kuriame gyveno M. P., bet prie jo lango ir durų nebuvo, spynos neieškojo. Iniciatorius buvo T. K., kuris pakvietė jį eiti „išmušti“ skolos. Pripažįsta nukentėjusįjį trypęs ir smūgius sudavęs, dėl jo kaltės nukentėjęs dvi dienas nuo grindų neatsikėlė. Mušė nukentėjusįjį todėl, kad buvo girtas.

17. Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

18. Nukentėjęs M. P. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Nurodė, kad jo buto durys buvo rakinamos raktu, kurį nešiodavosi kišenėje arba ant kaklo. Jo buto raktų niekas neturėjo. Butas buvo savivaldybės. Civilinio ieškinio atsisakė.

19. Liudytoja V. M. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo M. P. motina. Paskutinį kartą iki įvykio M. P. matė 2023 m. spalio 6 d. Ji 2023 m. spalio 10 d. buvo nuėjusi pas jį į butą, tačiau raktų neturėjo ir durų neatidarė. M. P. buto durys iš išorės buvo be rankenos.

20. Liudytoja D. Š. parodė, kad M. P. paskutinį kartą matė 2024 m. spalio 8 d., 10.00 val., kai apsirengęs juodu kostiumu išėjo į miestą.

21. Liudytojas M. Š. parodė, kad vykdydamas policijos pareigūno pareigas, 2023 m. spalio 12 d. apie 19.57 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti ar į namus grįžo be žinios dingęs M. P.. Priėjęs prie buto lango pirmame aukšte ir pašvietęs žibintuvėliu, pamatė gulinčio vyro kojas. Per buto langą įlipęs į vidų viduryje kambario pamatė ant grindų ant pilvo gulintį vyriškį, jo abi rankos buvo po pilvu. Tuo metu vyriškis kvėpavo, buvo toks garsas, lyg gargaliuotų, jo veidą dengė storas paltas, kuris, kiek pamena, buvo šlapias. Atidengęs paltą, kuris dengė veido sritį, pamatė, kad jo ausis kraujuota ir iš burnos išbėgęs kažkoks turinys. Atpažino, kad tai M. P.. Priėjo prie buto durų, nulenkė rankeną ir buto durys atsidarė, durys buvo nerakintos. Durų rankena buvo tik iš vidinės pusės. Iš išorės durų nebuvo įmanoma atidaryti, nes nebuvo durų rankenos.

22. Liudytojas M. N. parodė, kad vykdydamas policijos pareigūno pareigas, 2023 m. spalio 12 d. apie 15.00 val. gavo pranešimą iš M. P. motinos, jog apie savaitę laiko jo nematė. Nuvažiavo iki M. P. gyvenamosios vietos, pabendravo su kaimynu G. R. ir moteriške, kurie sakė, kad jo nematė keletą dienų. Į butą nepateko, nes iš išorės nebuvo durų rankenos ir negalėjo patikrinti ar užrakintos. Per langą nesimatė ar kas yra viduje, nes buvo blogas matomumas, atsispindėjo saulės šviesa.

23. Liudytojas G. R. parodė, kad paskutinį kartą iki sužalojimo M. P. matė, 2023 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, kai jis išėjo apie 7.30 val., sakė, kad su motina eis į kapines. Matė, kad M. P. po pietų grįžo, kartu vartojo alkoholį. M. P. nebuvo sužalotas, daugiau jo nematė. M. P. raktus nuo buto ir sandėliuko nešiojo ant kaklo pakabintus ant virvutės. Buto duris, kurios iš išorės buvo be rankenos, atidarydavo pasukdamas raktą. Ant jo buto lango pakabintos žaliuzės ir nesimato kas yra viduje, vienas langas užtrauktas užuolaida.

24. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3938/2023 (01) matyti, kad M. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, kraujo patekėjimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties, virš dešinės kaktinės skilties, virš dešinės momeninės-pakaušinės-smilkininės skilčių, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės kaktinės srities, daugiaskeveldris nosikaulių lūžis, dešinių VI-X-o šonkaulių lūžiai, dešinės rankos audinių suspaudimo sindromas – dujinė gangrena, nekrotizuojantis fascijitas – rankos amputacija. Sužalojimai, išskyrus dešinę ranką, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais. Dešinės rankos audinių suspaudimo sindromas padarytas šią ranką stipriai suspaudus tarp dviejų sunkių objektų, t. y. po M. P. sužalojimų padarymo jam ilgai gulint ant dešinės rankos ir nejudant. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje, dėl sužalojimų, kurių pasekmėje išsivystė dujine gangrena, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, kad M. P. po visų sužalojimų padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. M. P. 2023 m. spalio 13 d. atlikta dešinės rankos amputacija, dėl išsivysčiusios dujinės gangrenos ir nekrotizuojančio fascijito, kurį sukėlė minkštųjų audinių suspaudimo sindromas, išsivystęs po jo sužalojimų padarymo, ilgai gulint ant dešinės rankos ir nejudant (t. 2, b. l. 145-147).

25. Ekspertė K. G., davusi specialisto išvadą dėl M. P. sveikatos sutrikdymo, paaiškino, kad M. P. dešinės rankos minkštųjų audinių suspaudimo sindromas išsivystė jam po sužalojimų padarymo ilgą laiką gulint ant šios rankos ir nekeičiant padėties, neatlaisvinant minkštųjų audinių. Tai rodo, kad jo būklė buvo tokia, jog negalėjo pakeisti savo kūno padėties dėl jam padarytų sužalojimų. Šio sindromo išsivystymui mažiausiai galėjo užtekti nuo 3 iki 5 parų. Dešinės rankos audinių suspaudimas rodo, kad galėjo būti du sunkūs paviršiai - grindinys, ant kurių padėta ranka ir ant viršaus žmogaus kūnas, kuris taip pat yra sunkus. Dešinės akies vokuose nustatyta poodinė kraujosruva tikėtina galėjo būti padaryta suduodant smūgį į akies sritį, sužalojimo lokalizacija nėra būdinga griuvimui. Nosikaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį tiek ir griūnant. Šonkaulių nuo 6 iki 10 lūžiai galėjo būti padaryti didesniu kontaktuojančio daikto paviršiumi nei kumštis, taip pat galėjo atsirasti ir griuvimo metu atsitrenkiant į kažkokį kietą buką daiktą ar spiriant į dešinę krūtinės ląstos pusę. M. P. negalėjo atlikti jokių veiksmų po kūno sužalojimų, kadangi nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos dangalais ir šie sužalojimai sutrikdo sąmonės būklę ir sutrinka judėjimas.

26. Policijos pareigūno darytame 2023 m. spalio 12 d. vaizdo įraše PSS-20231012-202127UTC+0300 matyti kaip trys priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai specialiu įrankiu atidaro buto, esančio pirmame aukšte, langą. Pro atidarytą langą įlipus į buto vidų matomas kambaryje ant grindų gulintis M. P.. Jis guli ant pilvo, kojos ištiestos, jo galva nukreipta link buto durų, o kojos link kambaryje stovinčio šaldytuvo. M. P. kairė ranka pusiau sulenkta, iškelta į viršų ir padėta prie galvos, o dešinė ranka - po jo kūnu. Vėliau atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikė atverčia M. P. ant šono, matyti, kad jo dešinės rankos oda pabalusi (t. 5, b. l. 113-116).

27. Aptartų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų kaltę sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. P. sveikatą. Kaltinamasis T. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad A. L. pargriovus M. P. ant grindų, šis gulėjo galva į buto durų pusę (t. 4, b.l.166-186). 2023 m. spalio 12 d. pareigūnams patekus į M. P. butą tarnybine kamera darytame vaizdo įraše matyti, kad nukentėjęs gulėjo ant pilvo, kojos ištiestos, jo galva nukreipta link buto durų, kairė ranka pusiau sulenkta, iškelta į viršų ir padėta prie galvos, o dešinė ranka - po jo kūnu (t. 5, b. l. 113-116). Šios aplinkybės rado, kad nukentėjusiojo kūno padėtis po to, kai kaltinamieji paliko jį sumuštą gulintį ant grindų iki jį surado policijos pareigūnai, nepasikeitė.

28. M. P. motina V. M. parodė, kad po jo sumušimo sūnaus nematė ir negalėjo patekti į jo butą. Nukentėjusiojo kaimynė liudytoja D. Š. parodė, kad M. P. paskutinį kartą matė 2023 m. spalio 8 d. apie 10.00 val., kai jis išėjo iš namų. Grįžtančio nematė, bet kaimynas G. R. jai sakė, jog nukentėjęs grįžo namo. Liudytojas G. R. parodė, kad paskutinį kartą M. P. matė 2023 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, kai jis išėjo apie 7.30 val. iš namų. Paskui matė, kad jis po pietų grįžo, kartu vartojo alkoholį ir daugiau jo nematė.

29. Liudytojų D. Š. ir G. R. parodymai apie tai, kad jie M. P. paskutinį kartą matė 2024 m. spalio 8 d. sutampa su kaltinamųjų parodymais, kad jie būtent šią dieną atėjo pas M. P. ir lauke prie namo, kuriame yra nukentėjusiojo butas, vartojo alkoholį dalyvaujant G. R.. Paskui kaltinamieji su M. P. nuėjo į pastarojo butą ir ten prieš jį smurtavo. Akivaizdu, kad po sužalojimo nukentėjęs nebuvo išėjęs iš savo buto. Iš tarnybinio pranešimo IBPS-V-3516964-23 matyti, kad paskutinis M. P. telefono skambutis užfiksuotas 2023 m. spalio 7 d., 14:19:28 val., kai jis skambino T. K. (t. 3, b. l. 52-55). Ši aplinkybė taip pat rodo, kad nukentėjęs po sužalojimo nebegalėjo atlikti jokių veiksmų, tame tarpe ir telefonu išsikviesti pagalbą. Liudytoja D. Š. parodė M. P. paskutinį kartą mačiusi 2024 m. spalio 8 d., 10.00 val., kai apsirengęs juodu kostiumu išėjo į miestą. 2024 m. spalio 12 d. M. P. į VšĮ Utenos ligoninę buvo atvežtas apsirengęs be kitų drabužių ir juodos spalvos švarku bei juodos spalvos paltu (t.2, 155-167). A. L. parodė, kad po sumušimo M. P. paliko gulinti apsirengusį juodu paltu bei švarku. Taigi M. P. apranga nepasikeitė nuo to momento, kai kaltinamieji paliko jį sumuštą iki surado policijos pareigūnai. Tai taip pat patvirtina, kad visą tą laiką nukentėjęs nejudėjo ir neatliko jokių veiksmų.

30. Paneigti kaltinamojo T. K. parodymai, kad jam su A. L. išėjus iš M. P. buto, pastarasis iš vidaus užrakino duris. Šie jo parodymai prieštarauja kaltinamojo A. L. parodymams, kad jiems išėjus M. P. durų neužsirakino, nes jo teigimu buvo tokios būsenos, jog nuo grindinio negalėtų pakilti nuo tokio mušimo. T. K. parodymus paneigė ir policijos pareigūnas M. Š., kuris parodė, kad 2023 m. spalio 12 d. į M. P. butą pateko per langą, iš vidaus nulenkė įėjimo į butą durų rankeną ir jos atsidarė, t. y. durys buvo neužrakintos. Ekspertė K. G., davusi specialisto išvadą dėl M. P. sveikatos sutrikdymo, paaiškino, kad jo dešinės rankos minkštųjų audinių suspaudimo sindromas išsivystė jam po sužalojimų padarymo gulint ant šios rankos ir nejudant. Šio sindromo išsivystymui galėjo užtekti nuo 3 iki 5 parų. Tai nurodo, kad jo būklė buvo tokia, jog dėl jam padarytų sužalojimų negalėjo pakeisti savo kūno padėties. M. P. po sužalojimo negalėjo atlikti jokių veiksmų, kadangi dėl jam nustatyto kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos dangalais sutrikdoma sąmonės būklė ir sutrinka judėjimas.

31. Aptarti liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, ekspertės paaiškinimai leidžia padaryti kategorišką išvadą, kad kaltinamųjų smurtiniais veiksmais M. P. buvo taip sužalotas, jog negalėjo judėti. Būtent dėl šios priežasties jam išsivystė dešinės rankos audinių suspaudimo sindromas, nes po sužalojimo M. P. nejudėdamas ilgai gulėjo ant dešinės rankos. Jam 2023 m. spalio 13 d. atlikta dešinės rankos amputacija, dėl išsivysčiusios dujinės gangrenos ir nekrotizuojančio fascijito, kurį sukėlė minkštųjų audinių suspaudimo sindromas, išsivystęs po sužalojimų jam ilgai gulint ant dešinės rankos ir nejudant. Ekspertė paaiškino, kad šio sindromo išsivystymui pakanka nuo 3 iki 5 parų. Šis terminas atitinka įvykio aplinkybes, nes kaltinamieji M. P. sužalojo 2023 m. spalio 8 d., o policijos pareigūnai jį rado 2023 m. spalio 12 d.

32. Atmetama kaltinamųjų gynybos išsakyta versija, jog dėl to, kad M. P. bute įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti du tušti plastikiniai alaus buteliai, vienas iš jų ant grindų bei ant grindų rasta vienkartinė elektroninė cigaretė, tuščias kefyro pakelis, du obuoliai, laikrodis, rodo, kad nukentėjęs po to, kai buvo kaltinamųjų sumuštas, šiems išėjus, buvo sąmoningas, gėrė alų, valgė, rūkė.

33. Tokias nukentėjusiojo galimybes paneigia aukščiau aptarti duomenys: teismo medicinos specialisto išvada, ekspertės K. G. parodymai apie tai, kad M. P. dėl patirtų sužalojimų negalėjo judėti, netgi pakeisti savo kūno padėties ir dėl to jam išsivystė dešinės rankos audinių suspaudimo sindromas – dujinė gangrena, nekrotizuojantis fascijitas, pasibaigęs rankos amputacija. Be to, kaltinamasis A. L. parodė, kad jie su T. K. išeidami iš M. P. buto išsinešė degtinės butelį ir alų ir nenurodė, jog neišgerto alkoholio būtų palikę nukentėjusiojo bute. T. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad su A. L. išėję iš M. P. buto, nuėjo nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų į parduotuvę (t. 4, b.l. 166-186). T. K., apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad su A. L. išėję iš M. P. buto, nuėjo į jo (T. K.) namus ir jis pasiėmė 12 plastikinių butelių alaus (t. 4, b.l.97-98). Iš šių parodymų akivaizdu, kad kaltinamieji M. P. bute jokio alkoholio nepaliko ir jis nebūtų turėjęs ką gerti, net jei po sumušimo būtų galėjęs tai daryti. Tai, kad po sumušimo nukentėjęs nebegalėjo atlikti jokių veiksmų, patvirtino ir A. L. teigdamas, kad išeidami M. P. paliko tokios būsenos, jog jis paeiti nelabai galėjo, net atsikelti negalėjo, paliko jį gulintį ant pilvo. Būtent taip policijos pareigūnai ir rado M. P. - gulintį ant pilvo, kojos ištiestos, galva nukreipta link buto durų, o kojos link kambaryje stovinčio šaldytuvo (t. 5, b. l. 113-116).

34. Įvykio vietos apžiūros metu M. P. bute ant grindų rasta vienkartinė elektroninė cigaretė taip pat nereiškia, kad ją rūkė būtent nukentėjęs ir dar po to, kai buvo kaltinamųjų sumuštas. Įvykio vietos apžiūros metu M. P. bute esančios krosnies pakuros angoje rastos keturios nuorūkos (t.2, b.l.102-121), todėl tikėtina, kad jis rūkė įprastas cigaretes. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota M. P. bute buvusi didelė netvarka, todėl ant grindų rasti tušti alaus buteliai, pakelis nuo kefyro, elektroninė cigaretė ir kita galėjo būti numesti ir iki šio įvykio.

35. Abu kaltinamieji nurodė tiek kiekvienas savo, tiek kito smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Jų bendri tyčiniai veiksmai buvo tiesioginė M. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, todėl veikos kvalifikacijai nėra svarbus kiekvieno iš jų konkretus indėlis sužalojant nukentėjusįjį. Jų veika pagal sukeltas pasekmes ir nesant kvalifikuojančių požymių sudaro nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalies sudėtį.

36. Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad tą pačią dieną, kai sumušė M. P. su A. L. nuėjo pas R. S.. Jis pasikvietė savo draugą E. R.. Įvyko konfliktas ir A. L. pradėjo mušti E. R.. E. R. nuo A. L. smūgio atsitrenkė į durų medinę staktą ir su durimis nukrito ant kambario grindų. Jis sudavė E. R. 5-6 smūgius kojomis. A. L. kojomis trypė E. R.. A. L. mušė E. R. ir filmavo. Mušė E. R. dėl girtumo, jokios priežasties įvardinti negali.

37. T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuris pirmas, jis ar A. L. pradėjo mušti E. R., neprisimena. Jis sudavė E. R. kokius 6 smūgius rankomis ir kojomis į šonkaulius. Jam mušant E. R. gulėjo ant grindų, o A. L. trypė jį kojomis, t. y. šokinėjo ant įvairių jo kūno vietų (t. 4, b. l. 97-98).

38. T. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad E. R. atėjęs pas R. S. stovėjo netoli durų, vedančių iš virtuvės į kitą kambarį. Prasidėjus konfliktui jis ar A. L. sudavė E. R. ir šis nugriuvo virtuvėje ant grindų ant kairio šono. Jis E. R. dešine koja du kartus sudavė į pilvą, vieną kartą į dešinį šoną ar dešinės rankos petį bei vieną kartą dešinės kojos pėdos šonu į kaktą. A. L. šokinėjo abiem kojom ant E. R. dešinio šono. Po to A. L. pakėlė E. R., pastatė ant kojų ir spyrė jam į krūtinės sritį. Nuo smūgio E. R. atsitrenkė į duris, vedančias į kambarį, durys išlūžo iš vyrių ir su visa stakta nukrito į kambario pusę. E. R. nugriuvo ant kambario grindų (t. 4, b. l. 166-186).

39. Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam su T. K. būnant pas R. S. apie 20-21 val. atėjo E. R., kuris sėdėjo prie šaldytuvo ir kažką pasakė. Jis E. R. kumščiu sudavė vieną smūgį į smilkinį. Jis nuo smūgio nukrito ir tada prasidėjo „kojų balius“, abu su T. K. spardė jį kojomis, suduodami po 3-4 smūgius. Po to T. K. jį išnešė į lauką, numovė batus, nes jis nepaėjo. Paskui E. R. vėl buvo atėjęs į kambarį, kažką pasakė. Jis E. R. spyrė ir šis su durų stakta ir durimis nukrito ant kambario grindų. E. R. bandė bėgti iš kambario ir tada su T. K. jį spardė. Atėjo jo tėvas N. L. ir jį bei T. K. atitraukė nuo E. R.. T. K. turėjo motyvą sumušti E. R., sakė padarysim jam egzekuciją. Viskas vyko gal valandą, laiko neskaičiuoja ir nežiūri, kai muša žmogų, pamuša, eina atsigeri alaus ir vėl muša. Jo tėvai pas R. S. atėjo į pačią pabaigą, nes E. R. jau gulėjo kaip lapas.

40. A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam ir T. K. nuėjus pas R. S., atėjo E. R.. Iš karto atėjus E. R., T. K. numovė jam batus ir užrakino duris, kad jis nepabėgtų. T. K. paėmęs E. R. galvą trenkė du kartus į dėžutę kabančią ant sienos. E. R. nugriuvo ant grindų, tada jis du kartus spyrė jam į dešinę koją. E. R. pradėjo bėgti kraujas iš antakio ir nosies. Jis atsinešė vandens ir valė kraują. Tada atėjo jo tėvas N. L. ir jį atitraukė nuo E. R.. Pamatęs, kad atėjo jo tėvas, T. K. pasakė, kad reikia pasirodyti ir du kartus spyrė ant žemės sėdinčiam E. R. į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant grindų. Po to T. K. 6 kartus šokinėjo E. R. ant krūtinės. Prisimena, kad T. K., mušdamas E. R. buvo paėmęs jo mobiliojo ryšio telefoną ir filmavo (t. 3, b. l. 112-115).

41. A. L. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad E. R. atėjęs pas R. S. atsisėdo ant kėdės šalia durų, vedančių iš virtuvės į kambarį. T. K. priėjo prie E. R. ir kumščiu du kartus sudavė jam į galvą už kairės ausies. E. R. dėl suduotų smūgių galva atsitrenkė į ant sienos pakabintą spintelę. E. R. atsikėlus nuo kėdės, jis jam pakišo koją ir nukentėjęs nugriuvo ant grindų ant kairio šono. Jis E. R. koja du kartus spyrė į nugarą bei du kartus sudavė per galvą. T. K. iš kitos pusės du kartus koja spyrė nukentėjusiajam į pilvą, du ar tris kartus trypė per galvą. E. R. atsikėlė ir norėjo pasišalinti nuo jų nueidamas į kambarį. Jis koja spyrė stovinčiam E. R. į krūtinę. Nuo smūgio E. R. nukrito ir krisdamas išlaužė kambario duris bei nugriuvo kambaryje ant grindų. Po to T. K. ištempė E. R. į lauką ir paliko jį sėdėti ant šaligatvio plytelių (t. 3, b. l. 137-165).

42. Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

43. Nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. nuėjo pas R. S.. Kaltinamieji pas R. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis sėdėjo kampe ir gėrė atsineštą alų. T. K. jį pastūmė, tada A. L. stumdė, kumščiais daužė į šonus, paskui pradėjo spardyti ir daugiau nieko neprisimena, gal buvo praradęs sąmonę. T. K. atlygino 300 eurų neturtinės žalos ir tokią pačią sumą neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš A. L.. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl sužalojimo jautė skausmą, miegoti galėjo tik ant nugaros, nes abiejų pusių šonkauliai buvo sulaužyti, gydymas truko apie mėnesį, ilgai negalėjo nešti ką nors sunkesnio.

44. Nukentėjusysis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. ir T. K. jam sėdinčiam ant kėdės rankomis smūgiavo į šonus. Jis nuo smūgių nugriuvo nuo kėdės, o gulėdamas jautė kaip buvo suduodami smūgiai kojomis į įvairias kūno vietas. Kas vyko toliau nurodyti negali, nes buvo praradęs sąmonę (t. 2, b. l. 62-67).

45. Liudytojas R. S. parodė, kad jo namuose A. L. pirmas pradėjo mušti E. R.. Matė, kad E. R. nugriuvo nuo kėdės ant grindų, bet nuo ko neatsimena. T. K. mušė mažiau.

46. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. pradėjo mušti ant kėdės sėdėjusį E. R., suduodamas daug smūgių į įvairias kūno vietas. E. R. nugriuvus nuo kėdės A. L. ir T. K. jį spardė (t. 2, b. l. 77-78).