Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. N. (N. N.) (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariato 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2936-2020 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariato nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nepavykus surinkti pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, jog 2020 m. spalio 15 d. A. N. neleido N. N. patekti į jo nuosavybės teise priklausantį nekilnojimą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei be priežiūros buvo palikusi namuose savo mažamečius vaikus N. N., (duomenys neskelbtini) metų ir N. N., (duomenys neskelbtini) metų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 23 d. gautas N. N. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariato 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2936-2020 ir įpareigoti pakartotinai atlikti tyrimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas skunde nurodo, kad kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą dėl to, kad patekimas į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), buvo apribotas dėl jo sutuoktinės A. N. neteisėtų veiksmų. A. N. savavališkai be jo sutikimo ir jam nepranešusi pakeitė laukinių durų užraktą į du atskirus butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pirmuoju atveju savavaldžiavimo požymių turinti faktinė aplinkybė paaiškėjo, kuomet į jam priklausantį butą durų montavimo darbų atlikti atvykęs rangovas negalėjo atrakinti durų, nes paaiškėjo, jog raktai netiko dėl pakeisto durų užrakto mechanizmo. Tuo metu rangovui atidarė duris pati A. N. Rangovas nurodė, kokiu pagrindu yra atvykęs, tačiau jam buvo uždrausta patekti į jam priklausančias patalpas atlikti rangos darbus. Rangovas jam pranešė apie susiklosčiusią situaciją, o jis iškvietė policiją. A. N., po rangovo išvarymo, nedelsiant pasišalino iš namų, juose palikdama du mažamečius vaikus be priežiūros: mažametę (duomenys neskelbtini) metų N. N. ir mažametį (duomenys neskelbtini) metų N. N. Antruoju atveju ketino išnuomoti jam priklausantį butą. Abejais atvejais A. N. jam užkirto kelią įgyvendinti jam priklausančias teises. Jos argumentais ir pareiškimais, kuriuos ji teikė atvykusiems pareigūnams - jos išimtinė teisė į gyvenamąsias patalpas. Tokia situacija rodo akivaizdų savavaldžiavimo sudėties buvimą. Asmuo savo tyčiniais veiksmais užkirto kelią įgyvendinti jam priklausančias teises į nuosavybę, kurios beje nebuvo in corpore apribotos tuo metu galiojančios kardomosios priemonės. Institucija surašiusi skundžiamą nutarimą to neįvertino ir priėmė akivaizdžiai neteisėtą procesinį sprendimą. Nutarimo motyvai nėra pagrįsti, prieštaraujantys galiojančiai teisei bei teismų praktikai (b. l. 2-3).

Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate gautas N. N. pareiškimas reg. Nr. 10- AP-8532 dėl sutuoktinės A. N. elgesio. 2020 m. spalio 15 d., 16.10 val. jis kreipėsi telefonu į BPC dėl to, kad patekimas į jo nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), buvo apribotas dėl sutuoktinės A. N. neteisėtų veiksmų. Ji savavališkai be jo sutikimo ir jam nepranešusi pakeitė laukinių durų užraktą į du atskirus butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) butas jiems priklauso jungtinės nuosavybes teise. A. N. po rangovo išvarymo nedelsiant pasišalino iš namų juose palikdama du mažamečius vaikus be priežiūros (mažametę N. N., (duomenys neskelbtini) metų, ir mažametį N. N., (duomenys neskelbtini) metų). Su policijos pareigūnų pagalba pavyko nustatyti A. N. buvimo vietą ir ją iškviesti prie daugiabučio gyvenamojo namo. Policijos pareigūnai iš A. N. pareikalavo suteikti galimybę jam patekti į butą jo teisėtų interesų įgyvendinimui. A. N. pradžioje priešinosi, nesutiko su teisėtais policijos pareigūnų reikalavimais, tačiau galiausiai pavyko patekti į gyvenamąsias patalpas. Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame N. N., buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusios A. N. adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 15 d. minėta kardomoji priemonė N. N. nebuvo dar panaikinta. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nėra susidariusi tokia situacija, kad pareiškėjas N. N. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo galimai pažeistos teisės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad CK 1.138 straipsnyje nustatytas civilinių teisių gynimas. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, 31 straipsnio 7 punkte numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Daugiau nėra jokių galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose būtų reglamentuoja, nuo kada, kuriam laikui ir kokio amžiaus vaikus galima palikti vienus namuose ar išleisti juos vienus į mokyklą. Visais atvejais už vaiko saugumą ir jo poreikių tenkinimą yra atsakingi tėvai (globėjai). Jie gali palikti vienus namuose ar išleisti be suaugusiojo į mokyklą, lauką tik vaikus, gebančias savarankiškai pasirūpinti savimi, žinančius ir suvokiančius tam tikrą tvarką ir taisykles, galimas situacijas ir pavojus tiek namuose, tiek gatvėje. Pirmiausia suaugusieji turi įvertinti vaiko amžių, brandą, psichologinį pasiruošimą būti vienam be pilnamečio asmens priežiūros, įgūdžius, ar jis, vienas likęs namuose arba išėjęs į mokyklą, nekels pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Taip pat svarbu įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas bus vienas. Nepavykus surinkti pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teikti, kad buvo įvykdyti administraciniai nusižengimai numatyti ANK 73 straipsnyje 1 dalyje ir 518 straipsnyje, teisena nutraukta (nepradedama) (b. l. 9-11).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 15 d., buvo gautas pranešimas, jog vyksta konfliktas tarp vyro ir žmonos, žmona neįleidžia vyro namo pasiimti daiktų, pakeitė buto spyną. Atvykus pareigūnams N. N. paaiškino, kad su žmona A. N. vyksta konfliktas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Vyrui paskirta kardomoji priemonė (b. l. 6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad N. N., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. N. adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 15 d. kardomoji priemonė dar nėra panaikinta (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo įvykdyti administraciniai nusižengimai numatyti ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnyje.

Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjui buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. N., adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 spalio 15 d. ji dar nebuvo jam panaikinta. Tai reiškia, kad asmuo neturėjo teisinio pagrindo atvykti ir artintis prie gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu dar vyksta skyrybų procesas ir visi turto klausimai taip pat nėra išspręsti. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su policijos argumentais, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ar administracinis teisės pažeidimas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio nuostatomis N. N. pažeistos teisės gali būti ginamos civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Šioje byloje N. N. nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. N. savavališkai vykdė savo tikrą ar tariamą teisę nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Tuo labiau, kad byloje nėra pateikta nei rangos ar nuomos sutarties, kurių kaip teigia pareiškėjas negalėjo įgyvendinti dėl sutuoktinės kaltės. Taip pat šis pareiškėjo teiginys nepatvirtintas nei BIRT žiūryklėje esančiais duomenimis bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kito N. N. pareiškimo argumento pažymėtina, kad ANK 73 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl yra svarbu nurodyti ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti. Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas užtikrinti vyresniems nei 6 metų vaikams būtiną suaugusiojo ar 7–13 metų amžiaus asmenų priežiūrą, o šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog N. N. ir A. N. vaikai pagal amžių nepatenka į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies reguliavimo sritį, nes yra atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Be to, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kuriam laikui A. N. paliko vaikus ((duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.) be priežiūros. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku nepilnamečiams būtų kilę kokių nors žalingų padarinių, susijusių su šio vaikų teisėmis ir interesais. Bylos duomenimis nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. vaikai, likęs vieni namuose, jautė pavojų, o vaikus jiems pažįstamoje artimoje aplinkoje palikusios motinos veiksmuose, jokių subjektyvios kaltės požymių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad A. N. veikoje nenustatyta požymių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Kita vertus, ANK 615 straipsnio 2 dalies normos numato, kad jeigu šio kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę kelių institucijų pareigūnai, atlikus tyrimą, byla gali būti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiūrą. Byloje nėra duomenų, kad Policijos komisariatas perdavė medžiagą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau tai nėra pagrindas naikinti šį nutarimą. Policijos komisariatas įpareigotinas pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui duomenis dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 73 straipsnio (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) normas baigties, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2018-07-02 bendradarbiavimo susitarimo 4.2.2. punkto reikalavimą.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, N. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariato 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 12-ANR_N-2936-2020 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti N. N. (N. N.) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariato 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2936-2020 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariatą įsiteisėjus šiai nutarčiai, pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui žiniai N. N. (N. N.) pareiškimą ir visą turimą medžiagą, susijusią su vaikų teisių apsaugos klausimo nagrinėjimu komisariate.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.