Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2810-435/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams A. A. T., D. S., M. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“, Kauno miesto savivaldybei, R. K., I. K., E. Š., S. K., A. K., L. J., V. K., L. G., R. K., K. S., D. B., D. S., V. K., O. A. M., G. S., V. Ž., R. J., J. M., V. Ž., D. V. V., A. L., V. L., A. J., A. A., D. N., V. J., A. A., A. P., S. Ž., S. K., E. M., K. K., J. D., V. S., R. R., V. K., L. R., A. P., E. Š., I. G., D. K., V. Ž., G. B., B. V., Ž. M., L. K., E. S., A. J., S. S., G. K., R. Š., S. B., K. M., B. K., S. P., L. K., R. K., J. B., N. D., L. A., A. P., D. B., V. K., A. L., J. K., E. K., V. S., R. Š., M. P., R. M., R. Ž., D. Ž., I. J., R. G., P. J., A. D., V. M., A. K., O. P., P. Ž., K. S., Ž. G., I. N., R. P., V. M., S. A., R. K., A. U., I. P., G. P., T. A., I. K., G. S., V. D., D. S., L. K., L. K., J. Č., R. J., D. J., R. M., S. J., V. K., S. K., D. K., A. B., G. B., J. L., D. K., V. P. P., A. K., A. M., S. M., A. S., L. B., E. A., I. J., R. N., G. K., D. Š., I. M., R. I., L. P., D. L., J. L., M. L., A. Š., D. I., K. J., D. V., V. M., V. M., B. D., L. D., L. K., L. B.-S., G. L., L. M. dėl skolos už elektros energiją ir palūkanų priteisimo ir atsakovo A. A. T. priešieškinį ieškovei dėl mokesčio už elektrą pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė, galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė priteisti: 1)iš atsakovo A. A. T. 1 045,82 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) iš atsakovo D. S. 275,41 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) iš atsakovo M. K. 61,62 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad tiekė elektros energiją atsakovų butams, esantiems adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. A. T. yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas, Laikotarpiu nuo 2012 11 01 iki 2014 08 01 nebuvo visiškai atsiskaitoma už A. A. T. sunaudotą elektros energiją, todėl susidarė 1 045,82 Eur įsiskolinimas. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino šio atsakovo skolos sumą ir prašė priteisti 1 038,31 Eur.

Atsakovas D. S. yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Laikotarpiu nuo 2013 06 01 iki 2013 11 30 nebuvo visiškai atsiskaitoma už šio atsakovo sunaudotą elektros energiją, todėl susidarė 275,41 Eur įsiskolinimas. Name atlikta elektros tinklų rekonstrukcija, atsakovui priklausančiame bute komercinis elektros skaitiklis buvo įrengtas 2013 11 28, namo administratorius apie komercinės apskaitos pastatymą informuotas 2013 12 01.

Atsakovas M. K. yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Laikotarpiu nuo 2013 11 01 iki 2014 01 01 nebuvo visiškai atsiskaitoma už šio atsakovo sunaudotą elektros energiją, todėl susidarė 61,62 Eur įsiskolinimas. Namo administratorius 2013 12 31gavo informaciją, kad bute išjungta elektra; iki tol elektra bute buvo skaičiuojama pagal buto plotą.

Atsakovas A. A. T. su jam pareikštais reikalavimais nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė reikalavimą mokėti 1 064,78 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2013m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio pripažinti neteisėtu. Nurodė, kad neturėtų būti taikomas skaičiavimas už suvartotą elektros energiją bute, kai nėra įrengtas elektros apskaitos prietaisas, nes pats elektros tiekimas yra nutrauktas. Buto savininkui nėra reikalingas elektros įvadas į tą kambarį, nes jo butą sudaro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kambariai. (duomenys neskelbtini) kambaryje įvadas yra, todėl butui užtenka vieno įvado. Ieškinyje pateiktos administratoriaus apskaičiuotos sumos kiek reikia mokėti kiekvieną mėnesį, tačiau jų apskaičiavimas nėra pagrįstas. Nuo 2014 metų neteisėtai buvo pradėtos taikyti šalių neaptartos sąlygos, kai daroma žala vartotojui, nes reikalaujama mokėti ypač dideles sumas už elektrą, kai ieškovas elektros neteikia. Atsakovo butas nėra prijungtas prie perdavimo tinklų ir elektra nevartojama.

Atsakovas M. K. atsiliepime ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Iki 2013 m. elektros sunaudojimas bute buvo skaičiuojamas pagal jame įrengto atskiro kontrolinio elektros energijos skaitliuko rodmenis, taigi buvo paskaičiuojama pagal faktinį elektros sunaudojimą. Tačiau nuo 2013 m. antros pusės nebuvo atsižvelgiama į faktinį elektros sunaudojimą ir tai lėmė dvigubai didesnes sumas sąskaitose.

Atsakovas D. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, kadangi ieškovė, apskaičiuodama sąskaitas ir pateikdama jas atsakovams ir tretiems asmenims, nesilaikė įstatymo ir kitų norminių aktų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovės atsakovui A. A. T. 332 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 236,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 361,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Teismas, vertindamas atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentą, kad namo administratorius nepagrįstai neskaičiavo mokesčių už bendrą elektrą pirmo aukšto patalpų savininkams, dėl ko būtent jiems buvo priskaitomi mokesčiai už šią elektrą, nustatė, kad 2012 10 18 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo nutarimu namo gyventojai nusprendė atleisti pirmo aukšto patalpas nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio. Teismas taip pat nustatė, kad susirinkimo darbotvarkėje tokio klausimo svarstymas apskritai nebuvo numatytas. Teismas nurodė, kad 2003 11 03 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-412 patvirtinta metodika „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams“ aiškiai reglamentavo bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose sunaudotos elektros energijos paskirstymo tvarką patalpų savininkams ir nuomininkams, kartu numatydamas jiems teisę parengti ir nustatyti kitokias paskirstymo taisykles, kurios privalomai turėtų būti patvirtintos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų sprendimu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju jokios elektros energijos paskirstymo taisyklės nebuvo parengtos ir nustatytos, todėl su jokiomis kitokiomis taisyklėmis namo gyventojai nebuvo supažindinti, o tokio klausimo svarstymas 2012 10 18 susirinkime apskritai nebuvo numatytas. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog gyventojai, svarstydami šilumos punkto suvartotos elektros energijos kontrolinio apskaitos prietaiso įrengimą, protokole įrašė tokio prietaiso įrengimo tikslą, niekaip negali būti suprantama kaip kitokių elektros energijos paskirstymo taisyklių parengimu ir jų patvirtinimu, tuo labiau, kad susirinkimo nutarimu atleidus pirmo aukšto patalpas, kurios sudaro penktadalį namo patalpų, nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio, nebuvo apspręsta, kas tokias išlaidas įsipareigoja dengti. Todėl teismas vertino, kad namo administratorius, skirstydamas įmokas už sunaudotą elektros energiją, negalėjo vadovautis 2012 10 18 butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo nutarimu ir atleisti bendrasavininkus nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio, kadangi jis neatitiko norminių aktų keliamų reikalavimų ir negalėjo būti pagrindu atleisti pirmo aukšto patalpų savininkus nuo įstatymo numatytos pareigos apmokėti atitinkamą dalį už name bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Todėl teismas laikė pagrįstu atsakovų argumentą, jog namo administratorius neteisingai skaičiavo mokesčius už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją.

Atsakovai atsikirsdami į ieškinį taip pat nurodė, kad nuo 2013 06 01 namo administratorius pradėjo kitaip skirstyti sunaudotą elektros energiją patalpų savininkams, neįsivedusiems komercinės apskaitos prietaisų, nebepriiminėti iš jų gyvenamosiose patalpose turėtų kontrolinių skaitiklių rodmenų dėl ko priskaičiuotos sumos už elektros energiją gyvenamosioms patalpoms pakilo dešimtimis kartų. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad administratorius nurodytu laikotarpiu atsisakė priiminėti kontrolinių skaitiklių rodmenis ir nuo jo pradėjo skirstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją pagal minėtos Metodikos IV skyriaus 7 punktą, reglamentuojantį įmokų paskirstymą tais atvejais, kai ne visose savininkams ir nuomininkams priklausančiose patalpose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, kaip buvo ir nagrinėjamu atveju. Tačiau pagal šį punktą yra nustatytos dvi formulės – atitinkamai – 7.1 papunktyje – savininkui/nuomininkui, kurio patalpose yra įrengti elektros energijos prietaisai, įmokų už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį, tenkantį jo patalpoms ir 7.2 papunktyje - savininkui/nuomininkui, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos prietaisai, įmokos už jo patalpose ir už bendrabučio bendro naudojimosi patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį, tenkantį jo patalpoms. Tokiu būdu pirmuoju atveju savininkui/nuomininkui skaičiuojama tik už elektros energijos sunaudojimą bendrosioms reikmėms, o už savo patalpas jis atsiskaito pagal komercinio skaitliuko rodmenis, o antruoju atveju numatytas apskaičiavimas už elektros energijos suvartojimą tiek jo patalpose, tiek ir bendrosioms reikmėms. Vertindamas 7.1 papunktyje nurodytą formulę ir jos dėmenis, teismas darė išvadą, kad administratoriui, kaip nustatyta, nepagrįstai neskaičiavus pirmo aukšto patalpų savininkams suvartotos elektros energijos bendrosioms reikmėms, ši suvartotos elektros energijos dalis liko neapmokėta. 7.2 papunktyje nurodytoje formulėje, pagal kurią apskaičiuojamas elektros energijos suvartojimas neįsirengusiems elektros energijos prietaisų, yra dėmuo reiškiantis visų savininkų, kurių patalpose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, apskaičiuotas (pagal 7.1 p. nurodytą formulę) įmokas už bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą energijos kiekį, kuris turi būti atimtas iš per ataskaitinį laikotarpį visame bendrabutyje sunaudotos elektros energijos kiekio. Todėl teismas darė išvadą, kad pirmo aukšto savininkų neapmokėta suvartotos elektros energijos bendrosioms reikmėms dalis skirstoma tiems, kurie neįsirengę elektros energijos prietaisų. Atsižvelgdamas į tai, jog namo administratorius neskaičiavo suvartotos elektros energijos bendrosioms reikmėms tiems savininkams, kurių turimas plotas sudaro penktadalį viso namo patalpų, teismas laikė, kad tai turėjo ženklią reikšmę įmokų skirstymui. Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, jog atsakovų argumentas, kad neteisingai buvo apskaičiuotas elektros energijos suvartojimas, yra pagrįstas ir tai sudaro pagrindą atsakovo A. A. T. priešieškinio reikalavimą mokėti 1064,78 Eur už elektrą bute laikotarpiu nuo 2013 liepos mėnesio iki 2014 rugpjūčio mėnesio, kaip neteisingai apskaičiuotą, pripažinti neteisėtu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl keistinas šių argumentų pagrindu:

Namo administratorius paskirstė mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį, o teismas nenustatė ieškovės netinkamo elgesio ir neteisėtų veiksmų tiekiant elektros energiją, ginčo dėl pateikto kiekio nėra, todėl teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškinį.

Atsakovas A. A. T. nuo 2007 metų elektros energiją gal ir nedideliais kiekiais, bet vartojo, todėl atsakovui, nepateikiant kontrolinio skaitiklio rodmenų namo įgaliotam atstovui, jo suvartota elektros energija turėjo būti apskaičiuota vadovaujantis LR Ūkio ministro patvirtinta skaičiavimo metodika. Priskaitymus pagal objekto plotą namo administratorius, vadovaudamasis Metodika, vykdo tuo atveju, jeigu jam vartotojas ar vartotojo atstovas nėra pateikęs/deklaravęs objekto kontrolinio skaitiklio rodmenų.

2009 06 02 daugiabučio gyvenamojo namo savininkai balsų dauguma susirinkime nusprendė įsivesti komercinius elektros skaitiklius name, išlaidas apmokant iš kaupiamųjų lėšų, šis sprendimas galioja visiems savininkams, o namo administratoriui yra privalomas vykdyti. Komerciniai elektros skaitikliai sumontuoti iš ieškovės lėšų. Atsakovai nevykdė 2009 06 02 susirinkime priimto sprendimo, laiku nepertvarkė savo patalpų elektros instaliacijos ir pajungimo nuo laiptinės skydo iki buto, todėl jiems buvo neįmanoma įrengti komercinius elektros skaitiklius. Rekonstravus namo vidaus tinklus ir įrengus komercinę apskaitą, atsakovų suvartotas elektros energijos kiekis negalėjo būti apskaitomas pagal jų turimus kontrolinius skaitiklius, nes tai neatitiktų apskaitos prietaisui keliamų reikalavimų. Todėl namo administratorius privalėjo vadovautis Metodikos 7 punktu ir laikyti, jog atsakovai neturi tinkamo elektros apskaitos prietaiso ir todėl jų kontrolinių skaitiklių parodymai negali būti laikomi atitinkančiais realų suvartojimą. 2012 10 18 savininkų sprendimas, kuriuo namo gyventojai nusprendė atleisti pirmo aukšto patalpas nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio, atitinka Metodikos 14 punkto reikalavimus, kadangi priimtas bendrasavininkų dauguma, teisės aktų nustatyta tvarka, viešai paskelbtas ir pagal jį paskirstomas visas name suvartotas elektros energijos kiekis.

Trečiasis asmuo UAB ,,Nemuno būstas“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Teismo išvada, kad 2012 10 18 savininkų sprendimas neatitiko norminių aktų keliamų reikalavimų ir todėl nevykdytinas yra nepagrįsta, kadangi sprendimas yra galiojantis, priimtas laikantis CK 4.85 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nuostatų. Pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, namo administratorius įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą laikydamas, kad jokios elektros energijos paskirstymo taisyklės nebuvo parengtos ir nustatytos, su jokiomis kitomis taisyklėmis namo gyventojai nebuvo supažindinti ir kad tokio klausimo svarstymas 2012 10 18 susirinkime apskritai nebuvo numatytas. Teisės aktai nenustato konkrečios taisyklių formos ar specialios priėmimo procedūros, todėl bendrasavininkų sprendimas šiuo klausimu priimamas pagal bendrą CK 4.85 straipsnyje nurodytą tvarką laikantis Metodikos 14 punkto reikalavimų sprendimo turiniui.

Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, kadangi liudytojas R. M. net nėra pasirašęs, kad dalyvavo 2012 10 18 susirinkime; rašytinis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią, negu žodiniai liudytojų parodymai. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog 2012 10 18 savininkų sprendimas priimtas neteisėtai, nesant kvorumo, nesilaikant procedūrinių reikalavimų, kas būtų pagrindas tokį sprendimą laikyti negaliojančiu.

Atsakovas D. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog namo administratorius, skirstydamas įmokas už sunaudotą elektros energiją, negalėjo vadovautis 2012 10 18 butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo protokolo nutarimu ir atleisti bendrasavininkus nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio, kadangi sprendimas neatitiko norminių aktų keliamų reikalavimų. Suvartotos elektros energijos kiekio paskirstymas vadovaujantis šiuo nutarimu lėmė tai, kad pirmo aukšto savininkų neapmokėta suvartotos elektros energijos bendrosioms reikmėms dalis buvo skirstoma tik tiems, kurie neįsirengę komercinių elektros energijos prietaisų, t. y. išimtinai 12 butų, nurodytų D. K. 2013 07 08 prašyme.

Teismas pagrįstai sprendė, kad namo administratorius 2013 07 08 įgaliotos atstovės D. K. pasirašytą prašymą laikė gyventojų susirinkime priimtu nutarimu ir remiantis juo nepagrįstai skirstė suvartotą elektros energijos kiekį.

Ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad, skaičiuodami mokėjimus, rėmėsi gyventojų 2012 10 18 sprendimu pagal Metodikos 14 punktą, tačiau tai prieštarauja ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, rašytiniems įrodymams, iš kurių matyti, jog trečiasis asmuo pakeitė skaičiavimą remdamasis 2013 07 08 D. K. prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl mokesčių už suvartotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name buto savininkams apskaičiavimo tvarkos ir metodo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. A. T. – (duomenys neskelbtini) buto savininko, 1038,31 Eur skolą už laikotarpį nuo 2012 11 01 iki 2014 08 01; iš atsakovas D. S. – (duomenys neskelbtini) buto savininko 275,41 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 06 01 iki 2013 11 30; iš atsakovo M. K. - (duomenys neskelbtini) buto savininko 61,62 Eur už laikotarpį nuo 2013 11 01 iki 2014 01 01.

Ieškovė skolą už elektros energiją prašo priteisti iš atsakovų, kuriems nuosavybės teise priklausantys butai yra gyvenamajame bendrabučio tipo name. Įmokos už elektros energiją gyvenamuose namuose bendrabučio tipo buto savininkams skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 11 03 įsakymu Nr. 4-412 patvirtintą įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką (papildyta 2004 04 29 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-142). Namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja trečiasis asmuo UAB ,,Nemuno būstas“, kuri, remiantis Mokesčio už elektros energijos paskirstymą 2004 03 09 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su ieškove, įsipareigojo vadovaujantis įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, paskirstyti mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją bei informuoti kiekvieną savininką. Metodikoje numatyta, kad tuo atveju, kai atskirų butų kontrolinių elektros apskaitos prietaisų rodmenys neperduodami, suvartotos elektros kiekis apskaičiuojamas pagal buto plotą, vadovaujantis Metodikos 7.2 punktu, t. y. moka už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją.

Atsakovai nesutiko su ieškinio reikalavimais ir ginčijo apskaičiuotų skolų dydžio pagrįstumą argumentuodami tuo, kad namo administratorius nepagrįstai neskaičiavo mokesčių už bendrą elektrą pirmo aukšto patalpų savininkams, dėl ko būtent jiems buvo priskaitomi mokesčiai už šią elektrą. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovų argumentus vertindamas pagrįstais ieškinį atmetė. Apeliantai skunduose teigia, kad ieškinys atmestas nepagrįstai, kadangi teismas padarė esminę klaidą, laikydamas, kad jokios elektros energijos paskirstymo taisyklės nebuvo parengtos ir nustatytos, su jokiomis kitomis taisyklėmis namo gyventojai nebuvo supažindinti ir, kad tokio klausimo svarstymas 2012 10 18 susirinkime apskritai nebuvo numatytas.

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų ribose išnagrinėjęs bylą, apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos argumentus, nenustatė aplinkybių ir pagrindų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2012 10 18 įvyko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinis susirinkimas. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyti šie klausimai: 1. Šilumos punkto suvartotos elektros energijos kontrolinio apskaitos prietaiso įrengimas, 2. Kiti einamieji klausimai. Susirinkime dalyvavo 26,32 proc. visų namo butų ir kitų patalpų savininkų. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl šilumos punkto suvartotos elektros energijos kontrolinio apskaitos prietaiso įrengimo, siekiant atleisti pirmo aukšto „(duomenys neskelbtini)“ ir prekybos ir sandėliavimo patalpas nuo bendros elektros mokesčio (mokestis būtų skaičiuojamas tik pagal šilumos punkto įrengto skaitiklio parodymus). Susirinkime gyventojai priėmė nutarimą įrengti šilumos punkto suvartotos elektros energijos kontrolinį apskaitos prietaisą ir atleisti minėtas patalpas nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 11 03 įsakymu Nr. 4-412 patvirtintos įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos (papildyta 2004 04 29 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-142) 14 punktą, bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai turi teisę parengti ir nustatyti kitokias, negu yra nustatyta šioje metodikoje (6,7 ir 8 (kuris šiuo atveju neaktualus) punktai), įmokų už bendrabutyje sunaudotą elektros energiją paskirstymo taisykles ir tokias taisykles įmokas už sunaudotą elektros energiją skirstantis asmuo taiko, jei: 1) pagal jas paskirstomas visas per ataskaitinį laikotarpį bendrabutyje sunaudotas elektros energijos kiekis pinigine išraiška ir 2) jos teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtintos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų sprendimu (Metodikos 14 punktas, 14.1 ir 14.2 papunkčiai).

Apeliantai skunduose teigia, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, kad 2012 10 18 savininkų sprendimas, kuriuo namo gyventojai nusprendė atleisti pirmo aukšto patalpas nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio, neatitinka atitinka Metodikos 14 punkto reikalavimų, kadangi priimtas bendrasavininkių dauguma, teisės aktų nustatyta tvarka, viešai paskelbtas ir pagal jį paskirstomas visas name suvartotas elektros energijos kiekis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais sutikti neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ginčui aktualios Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 11 03 įsakymu Nr. 4-412, nuostatas, pagrįstai sprendė, kad bendrabučio tipo namo (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo, nustatančio kitokias, negu yra nustatyta šioje Metodikoje įmokų už bendrabutyje sunaudotą elektros energiją gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams paskirstymo taisykles, kuriose gali būti nustatyta, kad įmokos paskirstomos atsižvelgiant į gyventojų lėšomis įrengtų grupinių ar individualių nekomercinių apskaitos prietaisų rodmenis, gyventojų skaičių bei kitas aplinkybes (Metodikos 14 punktas). Pirmosios instancijos teismo 2012 10 18 savininkų sprendimas, kuriuo namo gyventojai nusprendė tik atleisti pirmo aukšto patalpas nuo bendros elektros skaičiavimo mokesčio, tačiau nepatvirtinant pirmajam aukštui tenkančių išlaidų apmokėjimo tvarkos, pagrįstai nevertintas tinkamu patalpų savininkų teisės parengti ir nustatyti kitokias įmokų paskirstymo taisykles įgyvendinimu. Dėl tų pačių argumentų atitinkančiu sprendimui priimti kitokias, nei nustatytos metodikoje, įmokų paskirstymo taisykles, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintinas ir (duomenys neskelbtini) gyventojų vardu D. K. pasirašytas prašymas UAB „Nemuno būstas“, kuriame pageidaujama, kad lentelėje nurodytiems butų savininkams, neturintiems komercinių elektros skaitiklių, elektra būtų skaičiuojama nuo bendro ploto.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Pagal kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesilaikė aukščiau nurodytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo taisyklių ar jas pažeidė, nenustatyta, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu grįstomis išvadomis (CPK 176 str. 178 str. 185 str.).

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiojo asmens UAB ,,Nemuno būstas“ apeliaciniai skundai atmestini, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p. ).

Kauno apygardos teismas 2017 06 06 gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant advokato paslaugas atsakovui D. S., t.y. už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą. Išlaidas sudaro 144,75 Eur. Apeliacinius skundus atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apeliantų CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, LT-03212, Vilnius) ir trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ (juridinio asmens kodas 135836853, buveinės adresas Madeinos g. 8A, Vilnius) valstybės naudai išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti - po 72,38 Eur (septyniasdešimt du eurus 38 ct) iš kiekvieno. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.