- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- eI2-10922-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07495-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- J. J. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui J. J. D. (J. J. D.), pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai S. V.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. D. (J. J. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi priimtas J. J. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, gautas 2023 m. rugpjūčio 23 d., kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas ar Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 23S91345 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) įgijo elektronikos ir valdymo inžinerijos specialybę (HNC). Studijavo (duomenys neskelbtini) universitetuose. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, dirba ir ketina toliau dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kurio darbuotojų trūksta Lietuvoje. Nurodo, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) Elektronikos ir įterptosios programinės įrangos inžinerijos vadovo pareigose.
Pareiškėjas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) policijos 2023 m. sausio 7 d. pateiktais dokumentais, tvirtina, kad policijos pareigūno vedama apskaita jo atžvilgiu užbaigta (suarchyvuota) 2023 m. sausio 29 d., jis yra atleistas nuo bet kokių tolesnių teisinių įsipareigojimų. Todėl mano, kad jis gali nevaržomai išvykti iš kilmės valstybės ir atvykti į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, teigia, kad jis grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei nekelia. Nurodo, jog duomenų apie jo teistumą nėra.
Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamento Sprendimas yra formalus, pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais ir realiais duomenimis. Migracijos departamentas neįvertino grėsmės viešajai tvarkai galimybės ir akivaizdumo laiko požiūriu. Sprendimas nemotyvuotas.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu. Pareiškėjo ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas priėmė gavęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvadą, kurioje nurodyta, kad Interpolo generalinio sekretoriato (toliau – Interpolas) duomenų bazės duomenimis yra perspėjimas – pareiškėjas paskelbtas pavojingu asmeniu dėl seksualinių nusikaltimų, nusikaltimų prieš vaikus. Perspėjime nurodyta, kad jis yra susijęs su seksualiniais nusikaltimais, susijusiais su nepilnamečiais ir gali naudoti nepilnamečių nuotraukas pornografiniais tikslais. Perspėjimą paskelbė (duomenys neskelbtini), perspėjimas galioja iki 2024 m. gegužės 16 d.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad nei skundo teiginiai, nei pareiškėjo teismui pateikti priedai nepaneigia Policijos departamento išvadoje ir Migracijos departamento Sprendime nurodytų aplinkybių. Migracijos departamento duomenimis, Interpolo duomenų bazėje perspėjimas vis dar yra paskelbtas.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo Šengeno erdvės narė. Nei 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas), nei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo nėra numatyta, kad šie reglamentai taikomi ir (duomenys neskelbtini), t. y. kad (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę teikti perspėjimus SIS. Pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) turėtų teisę tai daryti. Todėl, atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) perspėjimo SIS pateikti negalėjo, o tai, kad (duomenys neskelbtini) perspėjimo SIS nėra pateikusi, Interpolo duomenų bazės teisingumo nepaneigia.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu, ir įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, ir tai, kad užsienietis ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, pareiškėjo duomenis pateikė SIS.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Atsakovas tvirtina, kad Sprendimas pagrįstas Policijos departamento išvada ir Interpolo duomenimis. Ginčijamas Sprendimas priimtas pagal užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančius teisės aktus, įvertinus tai, kad pareiškėjo atlikti veiksmai, elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, nurodo, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo elgesį, kuris neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir šis jo elgesys leidžia prognozuoti galimos grėsmės viešajai tvarkai realumą. Nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsižvelgė į visas asmens elgesį charakterizuojančias aplinkybes, tarp jų ir paskelbto perspėjimo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nurodė, kad jokių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi sužadėtinę, šiai bylai nėra reikšminga.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Policijos departamentas atsiliepime nurodo, kad Policijos departamentas, gavęs Migracijos departamento prašymą dėl pareiškėjo galimos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir patikrinęs Interpolo duomenų bazėje esančią informaciją apie pareiškėją, nustatė, kad joje yra perspėjimas – J. J. D. paskelbtas pavojingu asmeniu dėl seksualinių nusikaltimų, nusikaltimų prieš vaikus. Perspėjime nurodyta, kad jis susijęs su seksualiniais nusikaltimais, susijusiais su nepilnamečiais ir gali naudoti nepilnamečių nuotraukas pornografiniais tikslais. Perspėjimą paskelbė (duomenys neskelbtini), perspėjimas galioja iki 2024 m. gegužės 16 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Policijos departamentas, vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 12.6 papunkčiui, 2023 m. kovo 29 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-6808 (toliau – Išvada), kad (duomenys neskelbtini) piliečio J. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad minėta Išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl J. J. D. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Policijos departamentas vadovavosi Apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – Interpolo duomenų bazėje paskelbtą informaciją apie J. J. D. Policijos departamento teigimu, ši informacija J. J. D. charakterizuoja kaip asmenį, dėl kurio buvimo valstybės teritorijoje gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, nes jis yra paskelbtas pavojingu asmeniu dėl seksualinių nusikaltimų, susijusių su nepilnamečiais. Policijos departamentas nurodo, kad tokie nusikaltimai, ypač, kai jie yra susiję su vaikais, priskiriami prie pačių sunkiausių ir griežčiausiai baudžiamų nusikaltimų, nes jais kėsinamasi į svarbiausius baudžiamosios teisės saugomus gėrius, tokius kaip žmogaus fizinė ir psichinė sveikata, asmens seksualinis neliečiamumas.
Atsiliepimas
Policijos departamentas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, atsiliepime nurodo, kad pagrindinis Interpolo tikslas yra užtikrinti ir vystyti bendradarbiavimą tarp valstybių tiriant įvairius nusikaltimus. Viena iš funkcijų šiam tikslui įgyvendinti – informacijos apie ieškomus nusikaltimus padariusius ar įtariamus, ar pavojingus asmenis skelbimas, siekiant, kad šie asmenys negalėtų slapstytis kitų valstybių teritorijose ar išvengtų atsakomybės.
Policijos departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad Lesteršyto policija 2023 m. sausio 27 d. atsiuntė dokumentus, kuriuose teigiama, jog pareiškėjui nuo 2023 m. sausio 19 d. netaikomi jokie teisiniai ar atskaitomybės teisės aktai, Interpolo duomenų bazėje perspėjimas apie tai, kad jis laikomas pavojingu asmeniu, vis dar yra paskelbtas. Policijos departamentas pažymi, kad abejoti Interpolo duomenų bazėje skelbiama informacija nėra pagrindo.
Policijos departamento teigimu, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti J. J. D., kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Policijos departamento vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir teismo posėdyje prašė jį atmesti, vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 23S91345 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu (toliau – Prašymas).
Pareiškėjas Prašyme, be kita ko, nurodė, kad yra išsituokęs, Prašymo padavimo metu Lietuvos Respublikoje negyvena, ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu (pagal klasifikatorių 121912), pragyvenimo lėšas Lietuvoje nurodė darbo užmokestį – 4 335 Eur. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad į Lietuvos Respubliką ketina atvykti vienas.
Policijos departamentas, 2023 m. kovo 23 d. per MIGRIS gavęs Migracijos departamento prašymą įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) pilietis J. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 5-S-6808 „Dėl J. J. D. (J. J. D.) viešajai tvarkai ir visuomenei“ pateikė išvadą, kad J. J. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes Interpolo duomenų bazėje paskelbtas pavojingu asmeniu dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Policijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Migracijos departamentui pasiūlė uždrausti J. J. D. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. gegužės 16 d. ir, vadovaudamasis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su visais pakeitimais 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.
Migracijos departamentas 2023 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 23S91301, kuriuo nusprendė pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu, tą pačią dieną, t. y. 2023 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 23S91345, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2024 m. gegužės 16 d.; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2024 m. gegužės 16 d. Migracijos departamentas šio sprendimo priėmimą grindė pareiškėjo keliama grėsme viešajai tvarkai.
Pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamentas 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 23S91301, kuriuo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas pateikti pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą.
Policijos departamentas 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 5-S-6808 „Dėl J. J. D. (J. J. D.) viešajai tvarkai ir visuomenei“ (toliau – Raštas – Išvada) Migracijos departamentui pateikė išvadą, kad J. J. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes Interpolo duomenų bazėje paskelbtas pavojingu asmeniu dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Policijos departamentas Rašte – Išvadoje nurodė, kad patikrinus Interpolo duomenų bazę nustatyta, jog joje yra perspėjimas – J. J. D. paskelbtas pavojingu asmeniu dėl seksualinių nusikaltimų, o būtent nusikaltimų prieš vaikus. Perspėjime nurodyta, kad jis yra susijęs su seksualiniais nusikaltimais, susijusiais su nepilnamečiais ir gali naudoti nepilnamečių nuotraukas pornografiniais tikslais. Perspėjimą paskelbė (duomenys neskelbtini), perspėjimas galioja iki 2024 m. gegužės 16 d.
Policijos departamento Rašte – Išvadoje nurodyta, kad Interpolo duomenų bazėje pateikta informacija charakterizuoja J. J. D. kaip asmenį, dėl kurio buvimo valstybės teritorijoje gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Policijos Rašte – Išvadoje pažymėta, kad aukos, išgyvenusios seksualinio pobūdžio nusikaltimus, patiria ne tik fizines, bet ir dvasines, psichologines kančias. Po asmens, o ypač – nepilnamečio asmens, patirtos prievartos pasekmės lieka visą likusį gyvenimą. Seksualiniai nusikaltimai yra priskiriami prie pačių sunkiausių ir griežčiausiai baudžiamų nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į svarbiausius baudžiamosios teisės saugomus gėrius, tokius kaip žmogaus gyvybė, sveikata ir asmens seksualinis neliečiamumas. Taip pat pornografinių kūrinių, ypač, kuriuose vaizduojami vaikai, platinimas visuomenėje moraliniu požiūriu yra nepriimtinas ir smerktinas, kenkia vaikų ir paauglių fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi.
Policijos departamentas, įvertinęs šią informaciją, Rašte – Išvadoje pažymėjo, jog J. J. D. kelia riziką ir jo atžvilgiu būtina taikyti prevencines priemones.
Teismas abejoti Policijos departamento pateikta Išvada neturi pagrindo. Policijos departamento Išvada pagrįsta Interpolo duomenimis.
Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jis yra susijęs su seksualinio pobūdžio veiksmais nepilnamečių atžvilgiu, teigdamas, tik tiek, kad jo atlikti veiksmai nėra pavojingi ir jis už šias veikas nėra teistas.
Policijos departamento išvadoje konstatuota, kad perspėjimą paskelbė (duomenys neskelbtini) ir perspėjimas galioja iki 2024 m. gegužės 16 d. Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai Policijos departamento Išvados nepaneigia. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas į Interpolą su prašymu dėl galimai netikslios ar neteisingos informacijos apie jį pašalinimo iš Interpolo duomenų bazės ar jos patikslinimo nesikreipė ir jokio atsakymo iš Interpolo teismui nepateikė. (duomenys neskelbtini) policijos dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą, yra neinformatyvūs ir Interpolo duomenų bazėje nurodyto perspėjimo nepaneigia.
Duomenų apie užsienietį tikrinimo, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei parengimo, konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarką bei informacijos vertinimo kriterijus nustato Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-479 redakcija, galiojusi iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; toliau – Aprašas).
Pagal Aprašo 12.6 punktą, užsienietis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje grėsmės viešajai tvarkai, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė viešajai tvarkai, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad kilmės valstybėje (perspėjimą paskelbė (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai nepilnamečių atžvilgiu Policijos departamento surinktos informacijos kontekste gali pasikartoti ir Lietuvoje.
Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir jį tenkinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi. Todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. D. (J. J. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.