Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1314-253/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2S-1314-253/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13554-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Albina Pupeikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
„PlusPlus Capital“, AB Šiaulių bankas, "Luminor Bank AS" Lietuvos filialas, "Viltės valdos", SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, "Noble group", " Plus Plus Capital " AS, "Citadele bankas", UAB " Z.B.V.", "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Gelvora"
Pareiškėjas
D. V., R. V.
Kategorijos
  • 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-1314-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13554-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; (S) 3.3.2.5; 3.4.2.11.1.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“, AS, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., antstolė A. R. Ž., antstolė V. V., antstolė V. D., antstolė B. T., antstolis G. K., antstolis A. S., „PlusPlus Capital“ AS, „Luminor Bank“, AS, Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Z.B.V.“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, V. V., uždaroji akcinė bendrovė „Noble group“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjams D. V. ir R. V. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. V. M.. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 10 d. Teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2015 m. kovo 30 d., 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. liepos 11 d., 2018 m. liepos 23 d., 2020 m. birželio 17 d. nutartimis. Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 1. Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 3. Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi L. V. M. atstatydintas iš pareiškėjų D. V. ir R. V. bankroto administratoriaus pareigų, naująja bankroto administratore paskiriant mažąją bendriją (toliau – MB) „Adminus“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“).

3. Bankrutuojančių D. V. ir R. V. bankroto administratorės UAB ,,Stiprus žmogus“ įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 6 d. teismui pateikė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. buvo atliktas paskutinis mokėjimas, 2021 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuris 2021 m. balandžio 6 d. pasirašė fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl bankroto bylos pabaigos – užbaigė D. V. ir R. V. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus D. V. ir R. V. kreditorių finansinius reikalavimus už 603 159,21 Eur sumą. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir grąžino klausimą dėl pareiškėjo D. V. gautų lėšų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi užbaigė D. V. ir R. V. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus D. V. ir R. V. kreditorių finansinius reikalavimus už 601 183,55 Eur sumą. Teismas nutarė nenurašyti likusių D. V. kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 502,76 Eur ir VSDFV Klaipėdos skyriaus – 475,90 Eur (iš viso 1 978,66 Eur) finansinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas iš bankroto administratorės 2021 m. balandžio 6 d. pateikto bankrutuojančių D. V. ir R. V. 2021 m. vasario 15 d. kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nustatė, kad per visą fizinių asmenų bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti buvo skirta iš viso 91 873,29 Eur (2 871,93 Eur + 89 001,36 Eur už parduotą hipoteka įkeistą turtą). Atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvirtinto bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano pakeitime Nr. 1 bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditoriams nuo 2018 m. I–IV pusmečių ir per 5 likusius mėnesius nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo numatyta grąžinti bendra 1 440 Eur suma, padarė išvadą, kad per bankroto procesą bankrutuojantys asmenys kreditorių reikalavimų tenkinimui skyrė gerokai didesnę sumą (2 871,93 Eur) nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas (su vėlesniais jo pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 3) yra įvykdytas, nes skolų dalis, numatyta grąžinti mokumo atkūrimo plane (su vėlesniais jo pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 3), ne tik yra grąžinta, tačiau buvo grąžinta 1 431,93 Eur daugiau nei numatyta.

4.2. Dėl bankroto bylos nutraukimo bankrutuojančiam D. V. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorius „PlusPlus Capital“, AS, kurio kreditinis reikalavimas yra 179 984,96 Eur, prašo nutraukti bankroto bylą fiziniam asmeniui D. V. motyvuodamas tuo, kad jis ne tik savo veiksmais realiai nesiekė įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių, nedėjo pastangų didinti savo gaunamų pajamų, pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 16 straipsnio 10 punktą, bet ir visą laiką dirbdamas su artimu asmeniu susijusiose darbovietėse, turėjo galimybę slėpti savo tikrąsias pajamas, tuo pažeisdamas FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Šią kreditoriaus poziciją palaikė ir kita bankrutuojančių asmenų kreditorė AB SEB bankas.

4.3. Teismas pažymėjo, kad iš bankrutuojančio asmens D. V. asmeninių banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. matyti, jog 2015–2020 metais D. V. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 857,61 Eur pajamų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 322,69 Eur pajamų.

4.4. Teismas nurodė, kad kreditorius „PlusPlus Capital“, AS, teigia, jog neaišku, kokiu pagrindu minėtos lėšos buvo pervestos į bankrutuojančio asmens sąskaitą, todėl galbūt asmuo gavo daugiau lėšų nei buvo deklaruojama socialinio draudimo institucijoms. D. V. bankroto proceso metu realiai dirbo su savo tėvu V. V., kuris yra ir pagrindinis kreditorius bankroto byloje, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau oficialių pajamų negavo. Kreditoriui taip pat neaišku, kokiu pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. birželio 24 d. į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iš minėtos bendrovės buvo pervestos 1 748,71 Eur piniginės įplaukos. Šiuo atveju kreditorius mano, kad pareiškėjas turėjo galimybę slėpti tikrąją savo turtinę padėtį, faktiškai gaunamas pajamas, dėl to yra pažeidžiami kreditorių interesai. Avansinės apyskaitos nėra pasirašytos nei paties pareiškėjo, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės, o tai leidžia dvejoti šių dokumentų tikrumu. Be to, D. V. nėra ir nebuvo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, todėl pagal galiojančių teisės aktų nuostatas išvis negali būti įmonei atskaitingu asmeniu. Antra, pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys prieštarauja vieni kitiems, t. y. jog MB „(duomenys neskelbtini)“ 300,00 Eur pareiškėjas jau yra grąžinęs mažajai bendrijai, prieštarauja avansinių apyskaitų duomenims, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo mėn. pareiškėjui neva grąžinus 300,00 Eur, nepanaudotas avansinių lėšų likutis buvo 1 470,00 Eur. Trečia, pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179), avansinės apyskaitos balansas turėtų būti sudengiamas kiekvieną mėn., todėl nėra galima tokia situacija, kai pas atskaitingą asmenį lėšos yra kaupiamos keletą mėnesių už jas neatsiskaitant ir (ar) jų negrąžinant. Ketvirta, nelogiška kiekvieną mėnesį atskaitingam asmeniui išmokėti vis papildomas sumas, kai iki tol išmokėtos lėšos nėra panaudotos ar grąžintos jas išdavusiai įmonei.

4.5. Teismas vertino, jog kreditoriaus pateikta informacija iš interneto puslapių www.statybosteise.lt ir www.statyba.lt yra informacinio pobūdžio ir neparodo pareiškėjo gaunamų pajamų ir turtinės padėties, taip pat pabrėžė, jog pareiškėjas visas konsultacijas teikė neatlygintinai, nurodė, jog tokia išvada taip pat pateikta ir 2021 m. vasario 15 d. bankroto administratorės pateiktame mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte.

4.6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bankrutuojančio asmens teiktus rašytinius paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nurodė neturintis pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas tyčia siekė nuslėpti nuo bankroto administratorės ir kreditorių gaunamas pajamas; kaip teigė pats pareiškėjas, visos piniginės lėšos buvo pervestos į depozitinę sąskaitą ir duomenys pateikti bankroto administratorei.

4.7. Teismas nurodė, kad nors kreditorius teigia, jog D. V. galbūt slėpė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas, tačiau iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos išmokamų sumų ataskaitos, pateiktos teismui 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 11 d., matyti, kad mažoji bendrija patvirtino, jog kreditoriaus nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjui D. V. bendrijos ūkio išlaidoms padengti buvo pervesti 1 770,96 Eur, tačiau pareiškėjas į bendrijos kasą grąžino 300,00 Eur, todėl bendra MB „(duomenys neskelbtini)“ avansiniais mokėjimais pervesta suma D. V. yra 1 470,96 Eur. Iš į bylą pateiktų Avanso apyskaitų bendra pervesta suma yra 1 738,71 Eur, t. y. 32,25 Eur mažiau nei nurodo MB „(duomenys neskelbtini)“ už nurodytą laikotarpį, tačiau iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto Apyvartos žiniaraščio laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. likutis buvo būtent 32,25 Eur. Nors kreditorius teigia, jog pateiktos avansinės apyskaitos nėra pasirašytos nei paties pareiškėjo, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės, todėl abejoja jų tikrumu, tačiau teismas pažymėjo, kad šiuos rašytinius finansinės atskaitomybės duomenis patvirtino ir pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė I. I., kreditorius nepateikė duomenų apie tai, jog šie dokumentai gali būti suklastoti, neteisingai užpildyti, todėl teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės atskaitomybės dokumentų. Teismo nuomone, šių 1 748,71 Eur pervedimą į D. V. banko sąskaitą patvirtina ir D. V. į bylą pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo 2015 m. rugpjūčio 25 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. duomenys. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos piniginės lėšos pareiškėjui D. V. buvo skirtos ne D. V. darbui apmokėti ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau išskirtinai įmonės ūkio išlaidoms padengti, todėl skirti šias lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti nebuvo pagrindo.

4.8. Teismas pažymėjo, kad kreditorius teigia, jog iš D. V. banko sąskaitų išrašų duomenų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d., matyti, kad 2015–2020 metais pareiškėjas D. V. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 857,61 Eur pajamų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 322,69 Eur pajamų, kurių nėra galimybės identifikuoti. Tačiau teismas su šiais argumentais nesutiko ir nurodė, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusios į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius piniginių lėšų pervedimą pareiškėjui bei identifikuojančius šių piniginių lėšų paskirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengė Pažymą apie avansinės apyskaitos išmokamas sumas, joje patvirtinama, jog atskaitingam asmeniui D. V. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. buvo išmokėta 161,43 Eur įmonės reikmėms, prekėms ir paslaugoms įsigyti. Šią pažymą parengė ir duomenų teisingumą patvirtino apskaitininkė, buhalterė D. M.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 21 d. taip pat parengė Pažymą apie atskaitingam asmeniui išmokėtas lėšas per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., joje nurodoma, kad įmonei materialiai atsakingam ir atskaitingam asmeniui D. V. minėtu laikotarpiu buvo išmokėta 487,74 Eur suma sumokėti už įmonės reikmėms reikalingas prekes ir (ar) paslaugas įmonės naudai. Šią pažymą parengė bei duomenų teisingumą patvirtino vyr. buhalteris A. N.. Pats pareiškėjas D. V. pirmosios instancijos teismui 2021 m. rugsėjo 30 d. teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ per visą bankroto laikotarpį nereguliariai įvairiems tikslams buvo gauta 2 352,00 Eur, o šios lėšos panaudotos įvairiems tikslams – tiek įmonės veiklai, tiek ir asmeniniams / šeimos poreikiams tenkinti išimtiniais atvejais.

4.9. Atsižvelgdamas į kreditoriaus, pareiškėjo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus į bylą duomenis, teismas padarė išvadą, jog bendrai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas gavo 2 353,00 Eur. Nors kreditorius teigia, jog byloje nėra duomenų, kokiu tikslu pareiškėjas šias lėšas panaudojo, tačiau teismas nurodė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad pareiškėjui buvo pervesti 487,74 Eur, o iš byloje pateikto pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš šių pajamų pareiškėjas 1 200,00 Eur skyrė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Likusi nepanaudota suma – 664,26 Eur. Pats pareiškėjas neslepia, jog dalis šių pajamų galėjo būti panaudota ir asmeniniams / šeimos poreikiams. Teismas pažymėjo, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų lėšų D. V. kreditorius nurodo, kad byloje nėra duomenų, kam pareiškėjas D. V. panaudojo 322,69 Eur. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog pareiškėjui buvo pervesti 161,43 Eur įmonės veiklos išlaidoms padengti, todėl likutis yra 161,23 Eur. Teismo nuomone, vien aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie 664,26 Eur ir 161,23 Eur (iš viso 825,49 Eur) panaudojimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas bankroto proceso metu su kreditoriais elgėsi nesąžiningai.

4.10. Teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateiktos pareiškėjo D. V. asmeninės sąskaitos, kuria pareiškėjas gali disponuoti, matyti, jog bendra jo gautų pajamų suma sudarė 4 438,70 Eur, pareiškėjos bendra gautų pajamų suma sudarė 34 400,00 Eur, o bendra pareiškėjų gautų pajamų suma yra 38 838,00 Eur. Pareiškėjai turėjo teisę būtinosioms reikmėms išleisti po 780,00 Eur (32 mėn.), o pasikeitus administratoriui – po 720,00 Eur per mėn. (28 mėn.), todėl būtinosios išlaidos sudarytų net 45 120,00 Eur per 60 mėn. laikotarpį.

4.11. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui turėjo galimybę išleisti daugiau nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane, todėl, net ir byloje nesant duomenų apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 825,49 Eur sumos panaudojimą, ir pripažinus, jog pareiškėjas galbūt dalį gautų pajamų per visą bankroto proceso laikotarpį panaudojo savo asmeniniams / šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti (825 Eur / 60 mėn. = 13,76 Eur / mėn.), nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė kreditorių interesus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų bendras pajamas sudarė 38 838,00 Eur, iš kurių buvo dengiami kreditiniai įsipareigojimai, taip pat į tai, jog pareiškėjai savo asmeninių ir šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo skirti daugiau nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane, teismas padarė išvadą, kad tai, jog dalis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų buvo išleistos asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, nepažeidė bankroto proceso kreditorių interesų.

4.12. Teismas pažymėjo, kad iš bankrutuojančio asmens D. V. 2020 m. balandžio 5 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų matyti, kad, siekdamas kuo labiau sutaupyti bei atsiskaityti su kreditoriais, D. V. uošviams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jame esančiame šiltnamyje augino daržoves ir vaisius savo ir šeimos poreikiams, taip pat (duomenys neskelbtini) metais išleido knygą „(duomenys neskelbtini)“, kurios išleidimas nebuvo sėkmingas, pajamas gavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos buvo skirtos tik knygos redaktorių ir dizainerių kaštams padengti. Šios aplinkybės, teismo nuomone, tik patvirtina, jog pareiškėjai dėjo maksimalias pastangas vykdyti teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

4.13. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bankrutuojančio asmens teiktus rašytinius paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturėjo pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas tyčia siekė nuslėpti nuo bankroto administratorės ir kreditorių gaunamas pajamas, nes visos pervestos pinginės lėšos buvo pervestos į depozitinę sąskaitą ir duomenys pateikti bankroto administratorei.

4.14. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorius teigia, jog pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad susirastų geresnį darbą ir didintų savo mokumą, veikė pasyviai, tenkindamasis neadekvačiai mažu darbo užmokesčiu bei nedėdamas pastangų susirasti bent nekvalifikuotą darbą ar kitaip atkurti savo mokumą, tačiau teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas visą bankroto laiką dirbo, vien tai, jog jis nesusirado kito darbo, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi ir atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog bankroto proceso metu D. V. nepavyko didesne dalimi padidinti gaunamų pajamų, nereiškia, kad įstatymo ar Mokumo atkūrimo plane numatyti tikslai nėra įgyvendinti. Teismas pažymėjo, jog FABĮ 16 straipsnio 10 punktas numato asmeniui pareigą dėti pastangas, o ne įtvirtina prievolę pasiekti konkretų rezultatą.

4.15. Teismas taip pat pažymėjo, kad FABĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka bankroto proceso metu kreditoriai turėjo teisę gauti visą reikiamą informaciją apie bankroto eigą, taip pat ir apie bankroto proceso metu gaunamas pajamas, jų panaudojimą ir paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti ir išvados, kad pareiškėjas ketino ar siekė nuslėpti gautas pajamas nuo bankroto administratorės ir kreditorių, kadangi jiems buvo pateiktos pareiškėjų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos 2018 m. rugsėjo 27 d. (I), 2019 m. balandžio 4 d. (II), 2019 m. spalio 4 d. (III), 2020 m. balandžio 6 d. (IV), 2020 m. gruodžio 1 d. (V), taigi kreditoriai turėjo visas galimybes nustatyti bei įvertinti pareiškėjo gaunamas pajamas. Su šiomis ataskaitomis kreditoriai buvo supažindinti, tačiau jokių mokumo atkūrimo plano korekcijų neteikė, nesiūlė kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo ar dėl pačios bankroto bylos nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad bankroto proceso metu kreditoriai būtų kėlę tokius reikalavimus, o jų nepatenkinus, įstatymo nustatytomis priemonėmis gynę savo, kaip kreditorių, teises.

4.16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai bankrutuoja pagal vieną bankroto bylą, todėl, teismo nuomone, turi būti vertinami abiejų bankrutuojančių asmenų mokumo įgyvendinimo ir sąžiningumo kriterijai. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų nevykdę mokumo atkūrimo plano, nemokėdami ir (ar) vėluodami sumokėti įmokas kreditoriams, nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu visos įmokos pagal mokumo atkūrimo planą pareiškėjų yra sumokėtos, todėl padarė išvadą, kad mokumo atkūrimo planą bankrutuojantys asmenys vykdė tinkamai.

4.17. Įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankrutuojantis asmuo D. V. nesąžiningai naudojosi jam FABĮ suteiktomis teisėmis ar nevykdė jam nustatytų pareigų. Byloje nenustatyta ir kreditoriaus prašyme dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nurodytų ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktuose įtvirtintų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų.

4.18. Atsižvelgdamas į bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos stadiją, bankroto bylos trukmę (net 7 metai), šalių teiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, mokumo atkūrimo plane numatytų lėšų kreditoriams sumokėjimą (parduotas pareiškėjų turėtas nekilnojamasis turtas bei viršytas mokumo atkūrimo plane dengtinų finansinių įsipareigojimų dydis), taip pat į tai, kad nesumokėtų įmokų kreditoriams nėra, teismas padarė išvadą, kad bankrutuojančių asmenų D. V. ir R. V. mokumo atkūrimo planas (su vėlesniais jo pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 3) faktiškai yra įvykdytas, todėl kreditorių „PlusPlus Capital“, AS, ir AB SEB bankas prašymus dėl pareiškėjo D. V. bankroto bylos nutraukimo atmetė, o bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ prašymą užbaigti pareiškėjų D. V. ir R. V. bankroto bylą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“, AS, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria užbaigta pareiškėjo D. V. bankroto byla, ir bankroto bylą dėl šio pareiškėjo nutraukti. Esminiai atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

5.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įpareigojo D. V. pateikti duomenis apie iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų bankroto proceso metu pervedimą į depozitinę sąskaitą, nurodant tiksliai, kokia suma buvo pervesta, o jei nebuvo pervesta, tai kur jas panaudojo. Tačiau šis įpareigojimas įvykdytas nebuvo. Iki tol tiek administratorei, tiek pareiškėjui vienareikšmiškai teigus, kad visos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos buvo panaudotos kreditorių reikalavimų tenkinimui, 2021 m. rugsėjo 29 d. bankroto administratorės pateiktuose paaiškinimuose (toliau – ir Paaiškinimai) ši pozicija staiga pasikeičia ir sukuriama nauja lėšų panaudojimo versija – neva šios lėšos pareiškėjui buvo išmokėtos kaip atskaitingam asmeniui, nuosavybės teise pareiškėjui neva niekada nepriklausė bei buvo panaudotos MB „(duomenys neskelbtini)“ poreikių tenkinimui. Siekiant „patvirtinti“ naujausią gynybinę poziciją su Paaiškinimais pateikiama ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (toliau ir – Pažyma), kurioje nurodoma, kad už visų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų panaudojimą pareiškėjas, kaip atskaitingas asmuo, yra atsiskaitęs, o nepanaudotus 300 Eur yra grąžinęs į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą.

5.2. Paaiškėjus naujai pareiškėjo gynybinei versijai Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija įpareigojo MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2021 m. rugsėjo 30 d. kreditoriaus „PlusPlus Capital“, AS, paaiškinimuose paprašytus išreikalauti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ visus pareiškėjo D. V. vardu sudarytų avansinių apyskaitų kartu su prie jų pridėtais mokėjimo dokumentais originalus už laikotarpį nuo pareiškėjo mokumo plano patvirtinimo iki vykdymo pabaigos. Bandant vykdyti ši teismo įpareigojimą į bylą buvo pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo vardu suformintos avansinės apyskaitos, kurios buvo nepasirašytos ir su jomis nebuvo pateikti jokie kiti buhalteriniai dokumentai (kurie yra privalomi pagal galiojančius teisės aktus), kurie patvirtintų, jog D. V. patyrė kokias nors išlaidas MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Reaguodamas į papildomai teikiamus įrodymus kreditorius teismui pateikė teisinius ir faktinius argumentus, kuriais remdamasis neginčijamai paneigė naujai iškeltą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų panaudojimo versiją, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos piniginės lėšos pareiškėjui D. V. buvo skirtos ne D. V. darbui apmokėti ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau išskirtinai įmonės ūkio išlaidoms padengti, todėl skirti šias lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti nebuvo pagrindo.

5.3. Dėl iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų nuslėpimo suinteresuotas asmuo nurodo, kad: 1) pareiškėjas negali būti MB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingu asmeniu, nes bankroto proceso metu dirbo tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, su MB „(duomenys neskelbtini)“ jo teisiniai darbo santykiai niekada nesiejo, o pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus atskaitingu asmeniu gali būti tik to ūkio subjekto darbuotojas, kuriam iš įmonės kasos išduodami grynieji pinigai atsiskaitymui ūkio subjekto vardu; 2) byloje išreikalautų avansinių apyskaitų duomenys akivaizdžiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas lėšas yra panaudojęs šios įmonės išlaidoms dengti; 3) avansinės apyskaitos nėra pasirašytos nei paties pareiškėjo, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės, o tai verčia dvejoti šių dokumentų tikrumu; 4) 2021 m. rugsėjo 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje yra apskaitininkės I. I. parašu patvirtintas teiginys, kad už visų pareiškėjui, neva kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtų lėšų panaudojimą pareiškėjas yra atsiskaitęs (t. y. pateikęs išlaidas patvirtinančius dokumentus), o likusius nepanaudotus 300 Eur yra grąžinęs MB „(duomenys neskelbtini)“, prieštarauja avansinių apyskaitų duomenims, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo mėn. pareiškėjui neva grąžinus 300 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ nepanaudotas ir pas pareiškėją esantis avansinių lėšų likutis sudarė 1 470,96 Eur; 5) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 9 punktu atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, todėl teisiškai nėra galima tokia situacija, kai pas atskaitingą asmenį lėšos yra „kaupiamos“ keletą mėnesių už jas neatsiskaitant ar (ir) negrąžinant; 6) nėra jokios ūkinės logikos kiekvieną mėnesį atskaitingam asmeniui išmokėti vis papildomas sumas, kai iki tol išmokėtos lėšos nėra panaudotos ar grąžintos jas išdavusiai įmonei; 7) iš kartu su Paaiškinimais pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ Pažymos bei avansinių apyskaitų matyti, kad pareiškėjas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neva grąžino į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar kitaip įmonės interesais panaudojo 300 Eur, tačiau iš byloje esančio pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m balandžio 1 d. pareiškėjo banko sąskaitos likutis sudarė 0,00 Eur, taip pat nėra jokiu įrašų apie 300 Eur piniginių lėšų išgryninimą, kurie leistų daryti prielaidą, jog dalis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų buvo išgryninta ir grąžinta į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar kitaip panaudota jos interesais; 8) naujausia iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų panaudojimo versija prieštarauja byloje neginčijamai nustatytoms aplinkybėms, jog 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. kovo 23 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gavus atitinkamai 50 Eur ir 300 Eur sumas šios sumos buvo pervestos UAB „Stiprus žmogus“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.4. Apelianto nuomone, pareiškėjui nepagrindus nei pirminės versijos, jog visos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos buvo panaudotos kreditorių reikalavimų tenkinimui, nei vėlesnės versijos, jog jos panaudotos MB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, akivaizdu, jog lėšos buvo nuslėptos nuo kreditorių ir panaudotos ne jų reikalavimų tenkinimui. Pagal administratorės pateiktą ataskaitą už priešpaskutinį pusmetį matyti, kad pareiškėjas gavo 5 224 Eur pajamų (nurodoma, kad tai plane numatytos pajamos), būtiniesiems poreikiams panaudoti galėjo 4 320 Eur, tačiau panaudojo kiek mažiau ir administratoriui pervedė 1 050 Eur sumą. Taigi, jeigu kreditoriams būtų buvęs atskleistas faktas apie iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitiniu pusmečiu gautus 1 748,71 Eur, kreditorių reikalavimų tenkinimui būtų buvę pervesti ne 1 050 Eur, o net 2 798,74 Eur.

5.5. Skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės, kad skaičiuojant už visą laikotarpį bankrutuojantys asmenys panaudojo mažiau lėšų būtiniesiems poreikiams, nei numatyta plane, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi tiek pagal įstatymą, tiek pagal mokumo atkūrimo planą kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami kas pusmetį. Jokių duomenų, kad pareiškėjams būtų trūkę lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti, byloje nėra, priešingai, bankroto proceso metu mokumo atkūrimo planas pačių pareiškėjų buvo koreguotas ir išlaidos būtiniesiems poreikiams buvo sumažintos nuo 760 Eur iki 720 Eur. Lėšų nuslėpimo nuo kreditorių fakto niekaip nepateisina ir aplinkybė, kad pareiškėjai kreditoriams yra sumokėję daugiau nei nurodyta mokumo atkūrimo plane.

5.6. Dėl pareiškėjo padaryto FABĮ 16 straipsnio 10 punkto pažeidimo atskirajame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo FABĮ 16 straipsnio 10 punkto taikymo ir aiškinimo praktikos ir šiurkščiai pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė visiškai nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, jog pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus siekdamas įvykdyti įsipareigojimą ieškotis geriau apmokamo darbo, remiasi tik niekuo nepagrįstais pareiškėjo paaiškinimais. Iš byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano akivaizdu, kad esant mažoms ir nepastovioms pajamoms pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai suderino su kreditoriais ir įsipareigojo, jog ieškosis geriau apmokamo darbo. Plane nėra nė užsimenama, kad vietoj to, jog ieškotųsi geriau apmokamo darbo, pareiškėjas augins daržoves, vaisius, užsiims knygų leidyba, už kurias negaus jokio honoraro. Norint konstatuoti, kad šią pareigą pareiškėjas yra įvykdęs, turi būti surinkti įrodymai, patvirtinantys aktyvias pareiškėjo pastangas susirasti darbą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nesant absoliučiai jokių įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), kad pareiškėjas vykdė aktyvias darbo paieškas, teismas negalėjo suformuluoti priešingos išvados ir teigti, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos FABĮ 16 straipsnio 10 punkto nuostatos.

5.7. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, jog neva patys kreditoriai bankroto procese buvo pasyvūs ir turėdami administratoriaus pateiktas ataskaitas galėjo įvertinti pareiškėjo gautas pajamas ir ginti savo pažeistas teises, prašydami nutraukti bylą ar pakeisti mokumo atkūrimo planą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad: 1) kreditorių aktyvumas ar pasyvumas bankroto byloje neturi ir negali turėti jokios įtakos bankrutuojantiems asmenims iš įstatymo kylančių pareigų vykdymui; 2) tiek kreditorius, tiek AB SEB bankas bankroto proceso metu aktyviai bandė ginti savo teises – kreditorė AB SEB bankas dar 2019 m. pradžioje aiškiai nurodė, kad bankroto byla nutrauktina, kadangi pareiškėjas nededa jokių pastangų atkurti savo mokumą, tačiau net ir tokias kreditoriaus pastabas pareiškėjas ignoravo ir sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų; 3) apylinkės teismas ignoruoja faktą, kad mažieji kreditoriai 2020 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tačiau pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl bankroto bylos nutraukimo su savarankišku prašymu gali kreiptis tik kreditoriai, kurių turima reikalavimų suma sudaro 2/3 nuo visų reikalavimų sumos, tuo tarpu pagrindinis kreditorius, kuris turi daugiau nei 50 procentų visų balsų, yra pareiškėjo tėvas; 4) nė vienoje iš bankroto administratorės pateiktų veiklos ataskaitų nebuvo nė užsiminta apie iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas lėšas. Ginčas yra kilęs dėl priešpaskutinį bankroto proceso pusmetį pareiškėjo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų; 5) administratorė paaiškinimuose melagingai nurodo, kad duomenys apie visas pareiškėjų gautas lėšas buvo atskleisti bankroto proceso metu teikiant banko išrašus, t. y. jos niekuomet nebuvo slepiamos nei nuo bankroto administratorės, nei nuo kreditorių. 2020 m. kovo 26 d. buvo gautas administratorės el. laiškas, kuriuo kreditoriai buvo informuoti apie 2020 m. balandžio 6 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir susipažinimui pateikta administratoriaus veiklos ataskaita už ginčo pusmetį. Tačiau su kreditoriams pateiktais dokumentais D. V. banko sąskaitos išrašas, priešingai nei tvirtina administratorė, pateiktas nebuvo. Išrašą kreditoriai išsireikalavo papildomai ir paaiškėjus, jog pareiškėjas gauna daug didesnes pajamas, nei atskleidžiama kreditoriams, buvo kreiptasi dėl bankroto bylos nutraukimo pareiškėjui.

6. Atsiliepime į suinteresuoto asmens kreditoriaus „PlusPlus Capital“, AS, atskirąjį skundą administratorės UAB „Stiprus žmogus“ atstovas prašo skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Kreditorius nurodo analogiškus argumentus, dėl kurių jau du kartus pasisakė pirmosios instancijos teismas ir įvertino apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus šiuos argumentus ir tik dėl vieno iš jų – lėšų, gautų iš MB „(duomenys neskelbtini)“, – vertinimo grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kreditorius, vilkindamas bankroto bylą ir taip darydamas spaudimą bankrutuojantiems asmenims, dar kartą teikia tuos pačius argumentus, kurie jau buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi.

6.2. Dėl lėšų, gautų iš MB „(duomenys neskelbtini)“, vertinimo administratorė nurodo, kad FABĮ 6, 7 ir 17 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas ir teismų formuojama praktika leidžia daryti išvadą, kad viena pagrindinių bankrutuojančių asmenų pareigų fizinio asmens bankroto byloje – neviršyti teismo nustatytų ir vėliau plane įtvirtintų būtinųjų poreikių sumos. Būtent į šią sumą yra atsižvelgiama, siekiant nustatyti, kiek lėšų kiekvieną mėnesį iki pat bankroto bylos pabaigos į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą turi pervesti bankrutuojantis asmuo. Administratorė daro išvadą, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda tą lėšų dalį, kuri lieka iš gautų pajamų atėmus būtinųjų poreikių sumą.

6.3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nurodytos piniginės sumos, gautos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, laikytinos papildomomis pajamomis ir turėjo būti pervestos į depozitinę sąskaitą, kaip papildomos lėšos kreditorių reikalavimams tenkinti. Nagrinėdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, ar iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos gali būti laikomos pareiškėjų pajamomis ir todėl turėtų būti pervestinos į depozitinę sąskaitą, t. y. teismas vertino šių lėšų gavimo pagrindą. Teismui įpareigojus ir bankroto administratorei kreipusis į MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pateikti duomenys, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms, tačiau nebuvo labdara ar kitokia parama šeimai.

6.4. Atsižvelgusi į gautus duomenis, bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė susistemintą informaciją, iš kurios buvo galima daryti šias išvadas: 1) pareiškėjai praktiškai visais bankroto proceso laikotarpiais (išskyrus IV pusmetį) gavo mažiau pajamų nei nurodyta plane, tačiau plano mokėjimus vykdė taip, kaip nurodyta plane, taupydami iš savo būtinųjų išlaidų; 2) į pareiškėjų pajamas buvo traukiamos visos lėšos, gautos į banko sąskaitas, kurias pareiškėjai turėjo teisę naudoti savo (t. y. kartu ir kreditorių) poreikiams tenkinti; 3) į pareiškėjų pajamas nebuvo traukiamos šios lėšos, gautos laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 770,96 Eur), nes šios lėšos naudotos įmonės reikmėms; 4) pareiškėjai neviršijo būtinųjų poreikių sumos nė vienu laikotarpiu, t. y. depozitinėje sąskaitoje nėra pervestinų lėšų trūkumo.

6.5. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad aptariamos lėšos (iš viso 1 770,96 Eur, iš kurių 300 Eur grąžinti kaip nepanaudoti) buvo pervedamos į D. V., kaip įgalioto asmens, banko sąskaitą, siekiant įmonės tikslų: atsiskaityti su įmonių tiekėjais, apmokėti tam tikras paslaugas už įmonę, padengti D. V. turėtas išlaidas veikiant įmonės vardu. Bankroto administratorei taip pat buvo pateikta 2018 m. sudaryta MB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paramos sutartis, kuria įsipareigojama tiesiogiai tarp įmonių arba per D. V. organizuoti ir paremti ekologines ir socialines akcijas (pvz., neįgalių vaikų ekskursijas į „(duomenys neskelbtini)“), siekiant prisidėti prie atsakingos visuomenės puoselėjimo ir D. V. reputacijos atkūrimo. Taigi kreditorius nepagrįstai vertina, kad D. V. neturėjo teisinio pagrindo veikti įmonės vardu ir interesais. Vadovaudamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos negalėjo būti traukiamos į pareiškėjų šeimos pajamas, nes jos negalėjo būti naudojamos asmeniniais tikslais: lėšos laikytinos jas išmokėjusios įmonės nuosavybe jos steigimo tikslų vykdymo prasme. Dėl šių lėšų panaudojimo įmonės tikslais D. V. MB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturi.

6.6. Bankroto administratorė akcentuoja, kad: 1) visos pareiškėjų gautos lėšos, tiek susijusios su darbo santykiais, tiek gautos iš aptariamų bendrovių ar artimų asmenų, buvo atskleistos bankroto proceso metu teikiant banko išrašus, t. y. jos niekuomet nebuvo slepiamos nei nuo bankroto administratoriaus, nei nuo kreditorių, kreditoriams kreipiantis dėl papildomos informacijos, ši visuomet buvo pateikiama operatyviai ir laiku; 2) ši informacija visada buvo siunčiama ir visos pareiškėjų gautos asmeninės lėšos yra įtrauktos į pareiškėjų pajamas (jokių pretenzijų pusmečių metu dėl šių aplinkybių nekilo nė vienam kreditoriui, o visi papildomai AB SEB banko prašyti dokumentai buvo pateikti).

6.7. Nors kreditorius atskirajame skunde kvestionuoja MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, avansinių apyskaitų išrašymo aplinkybes ir formą, tačiau bankroto administratorė nurodo, kad: 1) juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas yra šio juridinio asmens atsakomybė; 2) kreditorius prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys nėra pasirašyti ir kad jie pasirašyti apskaitininkės I. I.. Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, jog duomenų autentiškumą patvirtino įmonės apskaitininkė, o avansinės apyskaitos yra pateiktos iš elektroninės įmonės buhalterinės apskaitos programos, todėl neturi „fizinių“ parašų (žr. Taisyklių III dalį).

6.8. Dėl pareiškėjo pastangų vykdyti planą ir ieškoti geriau apmokamo darbo bankroto administratorės atstovas nurodo, kad kreditorius, trečią kartą dėstydamas argumentą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė planą, neieškojo geriau apmokamo darbo, kad jo pajamos didėtų, piktnaudžiauja procesu ir viršija apeliacijos ribas, nes šį argumentą jau išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje ir pasisakė, kad bankroto byloje nenustatyta, jog pareiškėjas (pareiškėjai) veiktų nesąžiningai (t. y. pasyviai).

6.9. Dėl kreditoriaus elgesio byloje vertinimo administratorės atstovas nurodo, jog nors kreditorius pakartotinai nurodo argumentą, jog teismas netinkamai vertino kreditorių elgesį bankroto byloje, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi bylą pirmosios instancijos teismui grąžino tik vienu aspektu – ištirti, ar lėšos, gautos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti vertinamos kaip asmeninės pareiškėjų pajamos. Todėl kreditoriaus argumentai dėl teismo atlikto kreditoriaus pasirinkto pasyvaus elgesio modelio viso bankroto metu vertinimo peržengia apeliacijos ribas. Papildomai akcentuoja, kad kreditorius savo tyčiniais veiksmais vilkina bankroto bylos pabaigą, nors viso bankroto bylos proceso metu elgėsi pasyviai, nes kreditorius į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nutraukimo kreipėsi 2020 m. lapkričio 26 d., pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, t. y. nebegaliojant jame numatytoms nuostatoms, o pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 15 d. ir apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimis konstatavo, kad kreditorius neturi kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos inicijuoti fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo. Negana tokių nesąžiningų kreditoriaus veiksmų, kuriais yra dirbtinai ilginamas ir taip 5 metus turėjęs trukti ir daugiau kaip 6 metus šiuo metu trunkantis fizinių asmenų bankroto procesas bei daromas spaudimas ir taip psichologiškai palaužtiems žmonėms, kreditorius dar kartą teikia tuos pačius argumentus dėl bankroto bylos nutraukimo.

6.10. Bankroto administratorės vertinimu, tokia praktika yra itin ydinga ir gali privesti prie nepagrįstai ilgų fizinių asmenų bankroto procesų bei neapibrėžtos jų pabaigos: vienam iš kreditorių teikiant prašymus dėl bankroto bylos pabaigos, kai plano įgyvendinimas jau yra pasibaigęs, fiziniai asmenys gali būti priversti derėtis su spaudimą darančiu kreditoriumi, norėdami pabaigti tvarkingai vykdytą procesą, o dėl to nukentėtų visų kitų kreditorių interesai. FABĮ įtvirtintomis teisėmis kreditorius galėjo naudotis viso bankroto proceso metu, tačiau plano galiojimo laikotarpio metu (5 metus) nei teikė pastabų, nei inicijavo kreditorių susirinkimų dėl netinkamo plano vykdymo (visi kreditorių susirinkimo protokolai teismui buvo teikiami kas pusę metų kartu su pusmečio plano vykdymo ataskaitomis).

7. Atsiliepime į suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“, AS, atskirąjį skundą pareiškėjai R. ir D. V. prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėjai nurodo, jog kreditorius „PlusPlus Capital“, AS, jau trečią kartą šioje byloje savo veiksmais vilkina bylos eigą ir trukdo teismui ir bankroto administratorei įvykdyti procedūras taip, kaip tai numato FABĮ ir kiti teisės aktai. Tokiu būdu siekiama žlugdyti pačią bylą ir vilkinti procesą iki begalybės, kol bankrutuojantys asmenys bus šių veiksmų palaužti ir pasisiūlys neteisėtu būdu susimokėti kreditoriui išpirką.

7.2 Nė vieną iš plano vykdymo pusmečių nebuvo viršytos būtinosios išlaidos, kai kuriais pusmečiais pareiškėjai kreditoriams mokėdavo iš būtinųjų išlaidų, kad tik planas būtų tinkamai įgyvendinamas, nors turi pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais. Nors pareiškėjų pajamos niekuomet nebuvo stabilios, tačiau jie planą visuomet vykdė tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir žodinio proceso

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties dalies, kuria užbaigta pareiškėjo D. V. bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjams D. V. ir R. V. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. V. M. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 10 d. Teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2015 m. kovo 30 d., 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. liepos 11 d., 2018 m. liepos 23 d., 2020 m. birželio 17 d. nutartimis. Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų bankroto byla nutraukta, pareiškėjams nepateikus tvirtinti mokumo atkūrimo plano projekto, taip pat nepateikus prašymo pratęsti mokumo atkūrimo plano pateikimo terminą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas terminas pareiškėjų D. V. ir R. V. mokumo atkūrimo planui pateikti. Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 1. Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 3. Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi L. V. Mečkauskas atstatydintas iš pareiškėjų D. V. ir R. V. bankroto administratoriaus pareigų, naująja bankroto administratore paskiriant MB „Adminus“ (dabar – UAB „Stiprus žmogus“). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 11 d. Teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi kreditoriaus „PlusPlus Capital“, AS, pareiškimas dėl fizinio asmens D. V. bankroto bylos nutraukimo paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Bankrutuojančių D. V. ir R. V. bankroto administratorės UAB ,,Stiprus žmogus“ įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 6 d. teismui pateikė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. buvo atliktas paskutinis mokėjimas, 2021 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuris 2021 m. balandžio 6 d. pasirašė fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl bankroto bylos pabaigos, užbaigė D. V. ir R. V. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus D. V. ir R. V. kreditorių finansinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir grąžino klausimą dėl pareiškėjo D. V. gautų lėšų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi užbaigė D. V. ir R. V. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus D. V. ir R. V. kreditorių finansinius reikalavimus.

Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo

13. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių apelianto atskirajame skunde nurodytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo D. V. pagrindų.

14. Atskirajame skunde itin plačiai dėstoma, jog D. V. nuo kreditorių nuslėpė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas, o skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ D. V. pervestos (iš viso 1 770,96 Eur, iš kurių 300 Eur buvo grąžinti kaip nepanaudoti) piniginės lėšos buvo skirtos ne D. V. darbui apmokėti ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau išskirtinai įmonės ūkio išlaidoms padengti, todėl skirti šias lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais negali sutikti. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties 26 punkte buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nurodytos piniginės sumos, gautos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, laikytinos papildomomis pajamomis ir turėjo būti pervestos į depozitinę sąskaitą, kaip papildomos lėšos kreditorių reikalavimams tenkinti. Priešingai nei teigia kreditorius, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog minėtos lėšos negalėjo būti traukiamos į pareiškėjų šeimos pajamas, nes turėjo būti naudojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, minėtų lėšų gavimo pagrindą atskleidė tinkamai.

15. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš į bylą pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos išmokamų sumų ataskaitos, pateiktos apylinkės teismui 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 11 d., matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog kreditoriaus nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjui D. V., kaip atskaitingam asmeniui, šios mažosios bendrijos ūkio išlaidoms padengti buvo pervesti 1 770,96 Eur, tačiau pareiškėjas į bendrijos kasą grąžino 300,00 Eur, todėl bendra MB „(duomenys neskelbtini)“ avansiniais mokėjimais pervesta suma D. V. yra 1 470,96 Eur. Iš į bylą pateiktų Avanso apyskaitų matyti, jog bendra pervesta suma už nurodytą laikotarpį yra 1 738,71 Eur, t. y. 32,25 Eur mažiau nei nurodo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto Apyvartos žiniaraščio laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. likutis buvo būtent 32,25 Eur. Pažymėtina, kad minėtoje 2021 m. rugsėjo 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos išmokamų sumų ataskaitoje yra nurodyta, kad „avansinės apyskaitos balansas yra sudengtas laiku ir tinkamai“, šią ataskaitą pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė I. I.. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog byloje išreikalautų avansinių apyskaitų duomenys akivaizdžiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas lėšas yra panaudojęs šios įmonės išlaidoms dengti.

16. Atskirojo skundo teiginys, kad avansinės apyskaitos nėra pasirašytos nei paties pareiškėjo, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės, o tai verčia abejoti šių dokumentų tikrumu, yra nepagrįstas. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad šiuos rašytinius finansinės atskaitomybės duomenis patvirtino ir pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė I. I., byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų suteikti pagrindą išvadai, kad minėti dokumentai gali būti suklastoti ir (ar) neteisingai / netinkamai užpildyti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti šių buhalterinės atskaitomybės dokumentų teisėtumu ir pagrįstumu, tokio pagrindo neturi ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorės atstovas pagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju avansinės apyskaitos buvo pateiktos iš elektroninės įmonės buhalterinės apskaitos programos, todėl neturi fizinių parašų, o tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių III skyriaus, reglamentuojančio kasos knygos ir pinigų laikymą, reikalavimus.

17. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog D. V. negali būti MB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingu asmeniu, nes bankroto proceso metu dirbo tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su MB „(duomenys neskelbtini)“ jo teisiniai darbo santykiai niekada nesiejo. Iš bylos medžiagoje esančios 2018 m. sudarytos MB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paramos sutarties turinio matyti, jog šia sutartimi buvo įsipareigota tiesiogiai tarp įmonių arba per D. V. organizuoti ir paremti ekologines ir socialines akcijas, siekiant prisidėti prie atsakingos visuomenės puoselėjimo bei D. V. reputacijos atkūrimo. Todėl, priešingai nei mano suinteresuotas asmuo, šiuo atveju D. V. turėjo teisinį pagrindą veikti MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir interesais, t. y. būti atskaitingu asmeniu.

18. Atmestina ir atskirojo skundo argumentų grupė, susijusi su MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiamų duomenų (ne)patikimumu, avansinių apyskaitų išrašymo aplinkybėmis, buhalterinės apskaitos organizavimo ir (ar) tvarkymo (ne)tinkamumu, šios įmonės ūkine logika ir pan., nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

19. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtinta, kad: „Šis įstatymas reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, <...> turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.“ Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir jau minėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 1 punkte: „Šios taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų <...> kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, nustatančią grynųjų pinigų priėmimą, išmokėjimą, jų apskaitą ir taikymą kasoje“.

20. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas yra šio juridinio asmens atsakomybė. Tai reiškia, jog fiziniai asmenys (pareiškėjai, šiuo atveju – konkrečiai pareiškėjas D. V.) negali būti atsakingi dėl to, kokiais metodais ir ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo savo buhalterinę apskaitą, taip pat sprendžia kitus su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, finansavimo sumomis susijusius klausimus. Todėl, kaip jau minėta, šie klausimai negali būti ir nagrinėjamos bylos dalyku.

21. FABĮ 16 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą.

22. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad D. V. buvo pakankamai aktyvus siekdamas įvykdyti įsipareigojimą ieškotis geriau apmokamo darbo. Iš byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano akivaizdu, kad esant mažoms ir nepastovioms pajamoms pareiškėjas aiškiai įsipareigojo ieškotis geriau apmokamo darbo. Nesant jokių įrodymų, kad D. V. vykdė aktyvias darbo paieškas, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog D. V. nepažeidė FABĮ 16 straipsnio 10 punkto nuostatų. Su šiuo kreditoriaus argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

23. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. V. viso bankroto proceso metu dirbo, o vien tai, kad jis nesusirado kito darbo, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi ir atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šalyje paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo mėn. daugeliui įmonių ir įstaigų buvo apribotos galimybės vykdyti veiklą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė neturintis pagrindo išvadai, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismo nuomone, galimybė dėti daugiau pastangų ieškant geriau apmokamo darbo nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo iš tiesų visais atvejais gali gauti didesnes pajamas, net ir pakeitęs darbovietę. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nepritarti šiems apylinkės teismo motyvams.

24. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane bankrutuojantys asmenys buvo prisiėmę įsipareigojimą stengtis susirasti geriau apmokamus darbus, ieškoti papildomų pajamų šaltinių (Mokumo atkūrimo plano V dalis). Plane numatyta, jog D. V. labdaros pagrindais eina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonei suteiktas paramos gavėjo statusas) direktoriaus pareigas, planuojamų pajamų per metus suma už teikiamas konsultacijas turėjo sudaryti 10 000 Lt (2 896 Eur), tačiau, esant nepastovioms pajamoms, D. V. įsipareigojo intensyviai ieškoti nuolatinio ir gerai apmokamo darbo. Be to, D. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ numatytų vystyti socialinių ir edukologinių projektų apie ekologiją ir sveikatos švietimą autorius, turėjo gauti honorarus, kurių dydis bankroto proceso metu turėjo būti tikslinamas (Mokumo atkūrimo plano II dalis). Pareiškėjui negalint dirbti didesnių fizinių pastangų reikalaujančio darbo dėl nuolat atsinaujinančios išvaržos, teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi jam leista vykdyti individualią veiklą – veiklos rūšis: konsultacinė valdymo veikla. Be to, iš bankrutuojančio asmens D. V. 2020 m. balandžio 5 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų matyti, kad, siekdamas kuo labiau sutaupyti ir atsiskaityti su kreditoriais, D. V. uošviams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jame esančiame šiltnamyje augino daržoves ir vaisius savo ir šeimos poreikiams, taip pat (duomenys neskelbtini) metais išleido knygą „(duomenys neskelbtini)“, kurios išleidimas nebuvo sėkmingas, pajamas gavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos buvo skirtos tik knygos redaktorių ir dizainerių kaštams padengti.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog FABĮ nėra įtvirtinta, kokius būtent ir kokio aktyvumo veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Todėl šios aplinkybės kiekvieną kartą turi būti vertinamos individualiai. Asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Todėl vien tai, kad D. V. nesusirado geriau apmokamo darbo, nagrinėjamu atveju savaime neleidžia daryti išvados, jog jis pažeidė FABĮ 16 straipsnio 10 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. V. dėjo pakankamai aktyvias pastangas pagerinti savo mokumą, tačiau jos dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių nebuvo pakankamai sėkmingos.

26. Ginčydamas skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padarytas išvadas dėl kreditorių pasyvumo bankroto proceso metu suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog teismas ignoravo faktą, kad mažieji kreditoriai 2020 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tačiau pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl bankroto bylos nutraukimo su savarankišku prašymu gali kreiptis tik kreditoriai, kurių turima reikalavimų suma sudaro 2/3 nuo visų reikalavimų sumos, tuo tarpu pagrindinis kreditorius, kuris turi daugiau nei 50 procentų visų balsų, yra D. V. tėvas V. V..

27. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog kreditorius „PlusPlus Capital“, AS, į teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo D. V. kreipėsi 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartyje konstatuota, jog toks prašymas gali būti teikiamas tik kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, o šiuo atveju kreditoriaus „PlusPlus Capital“, AS, reikalavimų suma vertine išraiška neviršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos ir sudaro apie 26 proc. visos patvirtintos reikalavimų sumos, todėl atsisakė prašymą priimti. Šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrino Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose sprendimuose neįžvelgė kokių nors nesąžiningų ir (ar) neteisėtų bankrutuojančio asmens D. V. veiksmų bankroto proceso metu.

28. Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog šioje bankroto byloje D. V. tėvo V. V. kreditinis reikalavimas sudaro apie 54 procentus nuo visos reikalavimų sumos, o suinteresuoto asmens nuomone, tai užkirto kelią kreditoriui „PlusPlus Capital“, AS, teikti teismui prašymą dėl bankroto bylos D. V. nutraukimo, savaime negali patvirtinti, kad egzistuoja pagrindas nutraukti bankroto bylą D. V. ir (ar) kad skundžiama nutarties dalis, kuria užbaigta pareiškėjo D. V. bankroto byla, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista.

29. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė