Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-327-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2013-12-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-08Kauno apygardos teismas
  3. TS-108-548/2021Nutartis · 2021-05-11Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-10Kauno apygardos teismas
  5. T-396-753/2022Nutartis · 2022-04-06Kauno apylinkės teismas
  6. T-1397-753/2022Nutartis · 2022-09-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1S-327-383/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00560-1995-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-327-383/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00560-1995-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. T. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuteistas 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. vasario 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. vasario 27 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, konstatuodamas, kad V. T. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui V. T. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, jis teistas ir bausmę atlieka pirmą kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laiką buvo penkis kartus baustas (nuobaudos nebegalioja), skatintas, o už gerą elgesį tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Pataisos namuose nebuvo įdarbintas tik dėl darbo vietų trūkumo, tačiau, atlikdamas bausmę jis mokėsi ir baigė kompiuterio operatoriaus mokymo programą, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos, teisinio ir socialinio švietimo, integracijos į visuomenę, „Į problemų sprendimus orientuota trumpalaikė terapija“ programose. Dalyvavo Caritas konsultacijose, taip pat viktorinoje „Proto mūšis“, šventinių atvirukų konkurse, vedė jogos būrelį. Laisvalaikiu nuteistasis, jo paties teigimu, skaito knygas, periodinę spaudą, sportuoja, žiūri įvairias publicistines laidas, domisi šalies ir užsienio politiniais įvykiais. Pasak V. T., narkotinių medžiagų jis nevartoja, pataisos namuose apsvaigęs nuo alkoholio pastebėtas nebuvo. Jis gerai atpažįsta vietas ir veikas, kurių jam reikia vengti, yra suformavęs konkrečius ir įgyvendinamus ateities tikslus, susijusius su darbinės veiklos tęsimu bei rūpinimusi šeima, sugeba suprasti ir priimti kitų požiūrį, išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms. Kriminalinės subkultūros nuostatų laikosi tiek, kad neapsunkintų savo buvimo pataisos namuose, supranta poreikį turėti bendras vertybes, palaiko socialinius ryšius su mama, seserimi, sugyventine ir sūnumi. Be to, šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kai tuo tarpu anksčiau ji buvo vidutinė ir siekė 46 balus. V. T., jo teigimu, yra baigęs vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą, mokėsi (duomenys neskelbtini), kur įgijo aptarnavimo specialybę, išėjęs į laisvę bus įdarbintas UAB „R. B.“ sandėlininko pareigose, turės ir pastovią gyvenamąją vietą.

3.2. Skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nuteistasis yra baustas už labai sunkų nusikaltimą, o jo neatliktos bausmės dalis, lyginant su jau atlikta bausmės dalimi, nėra maža, dėl ko, jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, prieštarauja įstatyminiam reguliavimui. Motyvuodamas šią išvadą V. T. pažymi, kad įstatymas numato, jog bausmės tikslai pasiekiami, ne tik atliekant visą bausmę, bet ir neatlikus visos paskirtos bausmės lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigų. Taip nuteistieji motyvuojami kritiškai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jo pasekmes, siekti reabilitacijos ir socialinės integracijos. Socialinio tyrimo išvada, pasak nuteistojo, vienaprasmiškai konstatuoja jo nepriekaištingą elgesį pataisos įstaigoje, o apylinkės teismas nepaneigė išvados, jog V. T. paskirta bausmė jau pasiekė savo tikslus.

3.3. Teigdamas, kad vis dar išlieka kriminogeniniai V. T. rizikos veiksniai, pirmosios instancijos teismas, pasak nuteistojo, subjektyviai interpretavo socialinio tyrimo išvadą, iš konteksto ištraukdamas atskirus nuteistojo emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio nuostatų elementus, nors turėjo vertinti jų visumą. Šiame kontekste nuteistasis pažymi ir tai, kad į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą jis yra pervedęs 9 484,68 eurų skolos, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, į antstolės depozitine sąskaitą buvo pervesta dar 13 400 eurų, kas visumoje paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo finansinių įsipareigojimų ir jų galimos įtakos pakartotiniam jo nusikalstamam elgesiui.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstymo adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų priešingai nei tai suvokiama nuteistojo skunde, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Atlikus nuteistojo V. T. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 34 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, todėl nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad analizuojamu atveju Komisijos išvados nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

8. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 34 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau statinių (nekintamų) jo kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia vos 2 balus. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šių aplinkybių objektyvus ir visapusiškas įvertinimas, pagrįstai manant, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl vien tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje teisėjų kolegija įžvelgia ir tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – stengiasi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, už gerą elgesį buvo ne kartą skatintas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, išėjęs į laisvę bus įdarbintas UAB „R. B.“, turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nesudaro pakankamo pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos V. T. elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir nuteistojo skundo teiginiai, jog netvirtindamas Komisijos nutarimo apylinkės teismas iš esmės išrinko tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir remdamasis jomis sprendė, jog lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį akivaizdu, jog joje buvo aprašytos ir teigiamai V. T. charakterizuojančios aplinkybės, kurių visumos, įvertinus jas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nepakako jo lygtiniam paleidimui. Toks lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų faktų įvertinimas nei BVK, nei BPK nuostatų, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nepažeidžia.

9. Netaikant lygtinio paleidimo V. T., tuo pačiu atmetant ir jo skundą, vis tik pažymėtina, kad nors šis teistumas jam ir yra pirmasis, o šiuo metu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau jo elgesys pataisos namuose ilgą laiką vis tik nebuvo koreguojamas tinkama linkme. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, už įvairaus pobūdžio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jis net penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2017 m. sausio 2 d., jos galiojimas panaikintas 2017 m. gruodžio 19 d., kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2009 m. vasario 19 d.), leidžia pagrįstai teigti, jog jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme stebima dar pakankamai trumpą laiką, todėl vis dar nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę V. T. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų V. T. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, kad net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, teigia, kad taip pasielgė gindamas savo sugyventinę, o nuo teisėsaugos institucijų slapstėsi tik todėl, kad nenorėjo, jog jo sūnus augtų be tėvo, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog ilgą laiką savo neteisėto elgesio, be kita ko, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nuteistasis nevertino kritiškai ir nesiekė pasitaisyti, ką neabejotinai patvirtina ir pataisos namuose jam skirtos drausminės nuobaudos.

10. Be aukščiau aptartų aplinkybių, abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir V. T. mąstymas, finansinis stabilumas bei nuostatos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, nusikalto impulsyviai, neapgalvojęs savo veiksmų pasekmių, tačiau jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo nusikalstamą elgesį galintį paskatinti veiksnį, būdamas pataisos namuose, nuteistasis nesiėmė, programų, susijusių su impulsyvumo valdymu, nelankė. Be to, net ir šiuo metu nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes bei tam tikra dalimi laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų, kas nuteistąjį iš esmės charakterizuoja labiau neigiamai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo sugyventinė su sūnumi, su kuriais, nuteistojo teigimu, jis palaiko artimus socialinius ryšius, gyvena Baltarusijoje, kur asmuo ilgą laiką slapstėsi, siekdamas išvengti jam grėsusios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, todėl šiuo atveju, įvertinus ir V. T. požiūrį į šeimą bei jo ateities planus, siejamus su šeimos gerove, aplinkybė, jog jo žmona su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), neabejotinai gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Juo labiau, jog paleidus V. T. lygtinai, jis turės ribotas galimybes lankyti savo šeimą (duomenys neskelbtini) dėl jo atžvilgiu vykdytinų probacijos nuostatų. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nepaisant duomenų apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, jo finansiniai įsipareigojimai, kuriuos betarpiškai patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, vis dar išlieka dideli – skolos likutis antstoliui pagal skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis vis dar siekia 42000 eurų. Šiame kontekste įvertinus dar ir nuteistojo nurodomą nusikaltimo padarymo motyvą – nužudė, siekdamas išvengti skolos, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo finansiniai sunkumai šiam išėjus į laisvę vis dar gali turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo finansinius įsipareigojimus priskiriant jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.

11. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta įvertinus aktualią V. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad V. T. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėDariusKantaravičiusValdas Vitunskas