Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas Šakių rajono liaudies teismo 1989 m. spalio 3 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-45/89) pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 225 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. J. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame prašoma perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą jis nuteistas 1989 m. spalio 3 d. Šakių rajono liaudies teismo nuosprendžiu, į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) redakciją. Prašyme nurodo, kad kilo problemų dėl QR kodo išdavimo, susijusio su jo darbu (nors darbas ir nėra tiesiogiai susijęs su vaikais).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003 m. kovo 9 d.) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju V. J. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui tęsti darbinę veiklą (duomenys neskelbtini). Iš kartu su prašymų pateiktų priedų matoma, kad pareiškėjui neišduodamas QR kodas leidžiantis dirbti su vaikais dėl to, jog jis yra teistas už sunkų nusikaltimą, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 5¹ straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

Kaip minėta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

V. J. nuteistas Šakių rajono liaudies teismo 1989 m. spalio 3 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-45/89) pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalies redakciją už tai, kad 1989 m. kovo 15 d. apie 2 val. nakties, iš anksto susitaręs su kitu asmeniu ir veikdami bendrai bute ir kieme esančiame (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, tyčia iš chuliganiškų paskatų su ypatingu įžūlumu panaudodami medžioklinius šautuvus, (neskelbiamas asmuo) ir V. J. iššovė pavienį šūvį V. J. bute, o po to išėję į lauką, (neskelbiamas asmuo) iššovė vieną kartą, o V. J. du kartu į orą. Po to su medžiokliniais šautuvais vaikščiojo po Kudirkos Naumiesčio (toliau tekstas neperskaitomas).

1961 m. BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės bei šį nusikaltimą padarę asmenys baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki dviejų šimtų rublių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už piktybinį chuliganizmą, tai yra veiksmus, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu, arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui, ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą bei šį nusikaltimą padarę asmenys baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už veiksmus, numatytus šio straipsnio pirmojoje arba antrojoje dalyse, jeigu jie padaryti, naudojant ar mėginant panaudoti šaunamąjį ginklą arba peilius, kastetus ar kitokius nešaunamuosius ginklus, taip pat kitus daiktus, specialiai pritaikytus kūnui sužaloti ir baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų.

Pagal šio metu galiojantį BK 284 straipsnį, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, V. J. padaryta veika pagal šiuo metu galiojantį BK atitinka BK 284 straipsnį ir galimai 253 straipsnio 2 dalį. Pagal 1961 m. BK už medžioklinio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo laikymą nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu galiojanti BK 284 straipsnio redakcija numato švelnesnę atsakomybę nei 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalis, ir veika padaryta pagal BK 284 straipsnį priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų.

Vadovaujantis BK 3 straipsniu, baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią tik tuo atveju, kai švelnina nukalstamą veiką padariusio asmenes teisinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog V. J. yra atlikęs jam paskirtą bausmę, teistumas jam yra išnykęs ir sutinkamai su BK 97 straipsnio 6 dalimi toks asmuo laikomas neteistu, šis veikos perkvalifikavimas turi jam teisinę reikšmę, siekiant gauti QR kodą, kuris sudarytų galimybę jam toliau vykdyti savo darbo funkcijas Šakių kultūros centro Lukšių padalinyje, t. y. palengvintų jo teisinę padėti, kadangi jis nebūtų laikomas teistu už sunkų nusikaltimą, V. J. prašymą tenkina ir sprendžia, kad jo padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalį, atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, perkvalifikuojama į BK 284 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju V. J. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo V. J. prašymą.

V. J. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Šakių rajono liaudies teismo 1989 m. spalio 3 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-45/89), iš 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.