- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- e2-31043-1253/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02283-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gabrielė Monstvilaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“
- Atsakovas
- V. Š., S. Š.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Monstvilaitė, veikdama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų Tauragėje vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovams V. Š. ir S. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B2 Impact“ padavė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir S. Š. 1 358,59 Eur skolos, 122,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovams buvo suteiktas 3 038,02 Eur (10 489,68 Lt) kreditas, o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 4 386,33 Eur (15 145,11 Lt). Pagal Sutartį bendra kredito kainos metinė norma 17,08 proc., o metinė palūkanų norma 15 proc. Sutartimi buvo numatytas kredito grąžinimo terminas iki 2016 m. rugpjūčio 27 d., Sutartis nutraukta 2015 m. birželio 2 d. Pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutartį Nr. ST-14-8042, pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę į Sutartį bendrovei B2Kapital, SIA. Pagal 2020 m. kovo 1 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorius B2Kapital, SIA, visas reikalavimo teises į atsakovų skolą pagal Sutartį perleido ieškovei. Ieškovei perleistas reikalavimas į atsakovų skolą tokia apimtimi: 1 292,04 Eur kreditas, 66,55 Eur palūkanos.
3. Ieškovė prie patikslinto ieškinio priedų pridėjo pradinės kreditorės pateiktą informaciją, kurioje be kita ko, nurodyta informacija apie atsakovų kreditingumo vertinimą. Aptariamame rašte pradinė kreditorė papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 6 dalis numato, jog vartojimo kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė vartojimo kredito davėjui, paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba keisti kredito grąžinimo metodą, kai vartojimo kredito gavėjas jau nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę vartojimo kredito sutartį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sutartis, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9, 11, 17 punktai, 5 ir 8 dalys, 12, 14, 17, 18–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka. Kadangi Sutartis sudaryta siekiant išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų nevykdymo bei šia Sutartimi nebuvo nustatytos blogesnės sąlygos, negu tos, kurios nustatytos pradinėje vartojimo kredito sutartyje (duomenys neskelbtini) (VKĮ 3 straipsnio 6 dalies 1–2 punktai), todėl šiuo atveju netaikomos VKĮ 8 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kredito davėjo pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
4. Teisme 2025 m. spalio 30 d. gautas atsakovės S. Š. atsiliepimas į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame atsakovė prašo Sutartį pripažinti neteisėta ir negaliojančia, o patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad paraiškoje kreditui gauti V. Š. nurodė visas gaunamas pajamas 3 686 Lt, kurias sudarė: 364 Lt darbo užmokestis ir 3 140 Lt nekilnojamojo turto nuoma bei sutuoktinės S. Š. darbo užmokestis 182 Lt. V. Š. nurodė turintis 2 būsto paskolas, o vienos būsto paskolos mėnesinė įmoka sudaro 4 215 Lt. Pradinis kreditorius suteikė V. Š. kreditą, nors kredito paraiškoje aiškiai matosi, kad finansiniai įsipareigojimai kiekvieną mėnesį 529 Lt suma viršija visas gaunamas pajamas. Pradinis kreditorius suteikė kreditą žinodamas, kad V. Š. neturi galimybių kreditą grąžinti. Nurodo, kad pradinė kreditorė, siekdama pelno bet kokia kaina, veikė neatsakingai, nesivadovavo VKĮ 8 straipsniu bei pažeidė atsakingojo skolinimo principą. V. Š. vykdė mokėjimus pagal Sutartį ir neskaičiuojant palūkanų grąžino pradinei kreditorei vartojimo kredito sumą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2025 m. lapkričio 10 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pradinė kreditorė su atsakovais (duomenys neskelbtini) sudarė Sutartį pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 10 489,68 Lt vartojimo kreditas, taikant 15 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovai pagal Sutartį įsipareigojo grąžinti pradiniam kreditoriui bendrą 15 145,11 Lt sumą iki (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta kredito paskirtis – pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto kredito grąžinimui (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovais buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)). Vartojimo kredito paraiškoje ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad atsakovas V. Š. yra (duomenys neskelbtini) vadovas, valdantis 50 proc. įmonės akcijų. Atsakovo pajamos – 3 504 Lt, o finansinių įsipareigojimų suma – 4 215 Lt. Atsakovė S. Š. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vadovė, gaunanti 182 Lt darbo užmokesčio. Bendra atsakovų pajamų suma yra 3 686 Lt, o įsipareigojimų – 4 215 Lt. Nors atsakovė teigė, kad neturėjo galimybių kreditą grąžinti ir turimų įsipareigojimų suma viršijo gaunamų pajamų sumą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iki 2015 metų atsakovai kiekvieną mėnesį atlikdavo nustatyto dydžio mokėjimus ir tik nuo 2015 metų sausio mėnesio mokėjimai nutrūko. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovai turėjo reguliarių pajamų, kurių paraiškoje nenurodė. Kadangi Sutartis sudaryta turimam įsipareigojimui pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) refinansuoti, kredito davėjui nėra taikomos VKĮ 8 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kredito davėjo pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
6. Teismas nustatė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) užpildė paraiškas vartojimo kreditui gauti iš kreditorės AB „Swedbank“. Atsakovas V. Š. paraiškoje nurodė visas gaunamas pajamas (3 504 Lt), kurias sudaro jo darbo užmokestis (364 Lt), pajamos už nekilnojamojo turto nuomą (3 140 Lt), taip pat turimus finansinius įsipareigojimus: 1) būsto paskola / lizingas; AB „SEB bankas“; terminas – 2035 m., skolos suma – 612 000 Lt; mėnesio įmoka – 4 215 Lt; ii) būsto paskola / lizingas; AB „SEB bankas“; terminas – 2035 m., skolos suma – 364 000 Lt; mėnesio įmoka nenurodyta. Dėl sutuoktinės S. Š. duomenų nurodyta, kad atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 182 Lt, kurios yra atsakovės darbo užmokestis.
7. Pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovai V. Š. bei S. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė ginčo Sutartį, kurios pagrindu atsakovams suteiktas 3 038,02 Eur (10 489,68 Lt) kreditas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma sudarė 4 386,33 Eur (15 145,11 Lt), bendra kredito kainos metinė norma pagal Sutartį 17,08 proc., o metinė palūkanų norma 15 proc. Sutartimi numatytas kredito grąžinimo terminas (duomenys neskelbtini) Sutartimi suteikto vartojimo kredito paskirtis: pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto kredito grąžinimui. Pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) pervedė į atsakovo V. Š. banko sąskaitą 10 489,68 Lt.
8. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nustatė ieškovei terminą pateikti į bylą sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų kreditingumo vertinimą prieš sudarant aptariamą pradinę kredito sutartį, tačiau ieškovė nuodytų duomenų teismui nepateikė, motyvuodama, kad prašomi dokumentai yra sunaikinti, pasibaigus teisės aktuose numatytam jų saugojimo terminui.
9. Pradinė kreditorė AB „Swedbank“ 2015 m. kovo 31 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą V. Š. dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartį, nurodė, kad pretenzijos pateikimo dieną susidariusi pradelsta skola pagal Sutartį sudaro 266,53 Eur. Pakartotinė pretenzija atsakovui V. Š. išsiųsta 2015 m. gegužės 12 d., kurioje nurodyta pradelsta skola – 352,17 Eur, o visa skola pagal Sutartį pretenzijos pateikimo dienai – 1 482,22 Eur. Pradinė kreditorė AB „Swedbank“ 2015 m. birželio 30 d. perleido reikalavimą į V. Š. skolą pagal Sutartį B2Kapital, SIA 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos reikalavimo perleido sutarties pagrindu.
10. B2Kapital, SIA ir UAB „B2 Impact“ (buvęs pavadinimas – UAB „B2Kapital“) 2020 m. kovo 1 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu B2Kapital, SIA perleido UAB „B2 Impact“ neįvykdytus mokėjimo reikalavimus, kylančius iš skolos dokumentų. Ieškovė UAB „B2 Impact“ (buvęs pavadinimas – UAB „B2Kapital“) 2020 m. birželio 17 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą V. Š., kad B2Kapital, SIA perleido reikalavimo teises į skolą pagal kredito sutartį su pradine kreditore AB „Swedbank“. Tos pačios dienos pranešimu ieškovė informavo atsakovą V. Š. apie pasikeitusius mokėjimo rekvizitus.
11. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovų piniginės prievolės ieškovei, kaip reikalavimo teisių perėmėjai, pagal atsakovų su pradine kreditore (duomenys neskelbtini) sudarytą Sutartį.
Dėl nagrinėjamoje byloje taikomo teisinio reglamentavimo
12. Vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuoja CK 6.886 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 1 d.). CK 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo kredito sutarties samprata, o CK 6.886 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, priskiriamas VKĮ, kuriuo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB.
13. VKĮ 41 straipsnyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti negrąžintą kredito dalį ir susijusias sumas pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. sudarytą (po 2011 m. balandžio 1 d.) Sutartį, taigi, ginčo Sutarties sudarymo metu teisinius santykius reglamentavo VKĮ nuostatos.
14. VKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Vartojimo kredito gavėjo mokumo patikrinimas mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jei tokio sutikimo reikia pagal įstatymus.
Dėl kreditoriaus pareigos įgyvendinti atsakingojo skolinimo principą
15. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovų 1 358,59 Eur skolos, susidariusios dėl netinkamai atliktos pareigos atsiskaityti pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį. Atsakovė, be kita ko, nurodo, kad pradinė kreditorė, sudarydama vartojimo kredito Sutartį, nesilaikė pareigos įgyvendinti atsakingojo skolinimo principą, todėl Sutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento). Atsakovė teigia, kad V. Š. vykdė mokėjimus pagal Sutartį ir, neskaičiuojant palūkanų, grąžino pradinei kreditorei visą kredito sumą.
16. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Direktyvos 2008/48/EB nuostatas, kurios įgyvendintos VKĮ, yra pažymėjęs, kad už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimą turėtų būti atsakingi kreditoriai ir kad jiems turėtų būti leidžiama naudoti ne tik informaciją, kurią vartotojas pateikia rengiant atitinkamą kredito sutartį, bet ir ilgalaikių komercinių santykių metu pateiktą informaciją. Taip šia pareiga siekiama nustatyti kreditorių atsakomybę ir išvengti paskolų teikimo nemokiems vartotojams. Direktyvoje 2008/48/EB nenurodyta išsami informacija, kuria remdamasis kreditorius turi įvertinti vartotojo kreditingumą. Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalimi, aiškinama atsižvelgiant į šios direktyvos 26 konstatuojamąją dalį, kreditoriui suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokią informaciją patikrinti remdamasis kitais įrodymais. Vis dėlto, paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai (ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš I. B., C. B., F. B., C-449/13, 37 punktas). Todėl ESTT yra išaiškinęs, kad Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, viena vertus, ja nedraudžiama vartotojo kreditingumo vertinti remiantis tik vartotojo pateikta informacija, jeigu tokia informacija yra pakankama ir jeigu prie paprastų vartotojo pareiškimų yra pridėti juos patvirtinantys įrodymai, ir, kita vertus, ja kreditorius neįpareigojamas sistemingai tikrinti vartotojo pateiktos informacijos (ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš I. B., C. B., F. B., C-449/13, 39 punktas).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į ESTT pateikiamą Direktyvos 2008/48/EB nuostatų aiškinimą, pažymi, kad vien vartojimo kredito gavėjo deklaracijos apie savo finansinę padėtį pateikimas vartojimo davėjui, šių deklaruotų duomenų nepatvirtinus tai pagrindžiančiais įrodymais, negali būti vertinamas kaip tinkamas vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą atlikimas. Be to, kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad kreditingumo vertinimo metu, atsakovų kreditingumas nebuvo vertinimas, kadangi suteikiant (duomenys neskelbtini) vartojimo kreditą, jis buvo suteiktas tikslu grąžinti (duomenys neskelbtini) suteiktą kreditą, siekiant išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų nevykdymo, o Sutartimi nustatytos sąlygos nebuvo blogesnės, nei tos, kurios nustatytos (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės S. Š. teigimu, pradinis kreditorius suteikė V. Š. kreditą, nors kredito paraiškoje matosi, kad finansiniai įsipareigojimai kiekvieną mėnesį 529 Lt suma viršija visas gaunamas pajamas, taigi, atsakovės vertinimu, kreditorė pažeidė atsakingojo skolinimo principą.
19. Teismo vertinimu, atsakovams prisiimant naują finansinį įsipareigojimą, kreditorė privalėjo iš naujo atlikti atsakovų kreditingumo vertinimą. Nors ieškovė teigia, kad Sutartimi nebuvo nustatytos blogesnės sąlygos, nei pirmine vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kilusiems įsipareigojimams padengti (refinansuoti) sudaryta ginčo Sutartis, teismas tokius argumentus vertina kaip nepagrįstus. Viena vertus, pastebėtina, kad Sutarties sudarymo metu taikytas VKĮ neįtvirtino reglamentavimo pagal kurį kreditorius būtų atleidžiamas nuo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, jeigu sudaroma vartojimo kredito sutartis yra skirta esamiems įsipareigojimams refinansuoti. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vartojimo kredito sutartis sudaroma esamiems įsipareigojimams refinansuoti, kredito davėjo pareiga patikrinti vartojimo kredito gavėjo mokumą yra ypač reikšminga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vartotojai refinansuoja jau turimus finansinius įsipareigojimus, kredito davėjų pareiga tinkamai įvertinti vartotojo kreditingumą įgyja didesnę reikšmę. Turimų finansinių įsipareigojimų refinansavimas gali rodyti vartotojo jau patiriamus finansinius sunkumus, todėl tokiose situacijose būtina išsiaiškinti refinansavimo priežastis ir tikslą, užtikrinti išsamų duomenų apie vartotojo pajamas surinkimą, įvertinti pajamų tvarumą, jų santykį su esamais ir būsimais finansiniais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023).
20. Teismas nustatė, kad atsakovai, sudarydami Sutartį, prisiėmė naują finansinį įsipareigojimą naujam laikotarpiui. Iš atsakovų paraiškų, užpildytų prieš Sutarties sudarymą, matyti, kad prašoma vartojimo kredito suma buvo 10 489,68 Lt. Kredito gavėjai kredito davėjui nurodė bendrą jų gaunamų pajamų sumą 3 686 Eur (3 504 Lt – V. Š. pajamos per vieną mėnesį ir 182 Lt S. Š. pajamos per vieną mėnesį). Paraiškoje nurodyta atsakovų turimų įsipareigojimų suma Sutarties sudarymo metu viršijo jų gaunamas mėnesines pajamas (būsto paskola / lizingas; AB „SEB bankas“; terminas – 2035 m., skolos suma – 612 000 Lt; mėnesio įmoka – 4 215 Lt). Nepaisant nurodytų aplinkybių ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad būtų atsižvelgusi į šią aplinkybę sprendžiant Sutartimi atsakovams suteikiamą kreditą ar įvertinusi priežastį, dėl kurios Sutartis yra sudaroma (ankstesnės sutarties refinansavimui. Nors ieškovė teigia, kad atsakovai patys priėmė sprendimą sudaryti ginčo Sutartį, įvertinę savo galimybes, teismas pažymi, kad pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kreditingumo vertinimo pareiga tenka būtent vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
21. Kadangi atsakovai prisiėmė naują finansinį įsipareigojimą, todėl pradinė kreditorė privalėjo iš naujo visapusiškai įvertinti atsakovų kreditingumą, nes nuo pradinės sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis galėjo reikšmingai pasikeisti arba pablogėti dengiant du kreditorinius įsipareigojimus. Teismas pažymi, kad pradinės kreditorės suteiktas vartojimo kreditas pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) ne tik, kad nepadengė atsakovų įsiskolinimo pagal (duomenys neskelbtini) būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau papildomai prisidėjo prie atsakovų turimų kreditorinių įsipareigojimų, kurie ir taip viršijo atsakovų gaunamas pajamas Sutarties sudarymo laikotarpiu. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovai virš trijų metų buvo finansiškai pajėgūs grąžinti kreditą, nepaisant aplinkybės, kad atsakovų finansiniai įsipareigojimai paraiškos teikimo dieną viršijo jų pajamas, nepaneigia nurodytos teismo išvados, nes ieškovė turėjo pareigą įvertinti atsakovų kreditingumą, įsitikinti kredito gavėjų nurodomų gaunamų pajamų kilme, kredito gavėjų galimybes prisiimti papildomą finansinį įsipareigojimą grįsti oficialiais duomenimis, o ne prielaidomis dėl atsakovų gebėjimo vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus.
22. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad tinkamai neatlikusi atsakovų mokumo patikros prieš Sutarties sudarymą, kredito davėja (ieškovė) netinkamai vykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė S. Š. prašė dėl netinkamo atsakovo mokumo įvertinimo pripažinti Sutartį neteisėta ir negaliojančia, teismas pažymi, kad netinkamo kreditingumo įvertinimo atvejais taikomos kitokios teisinės pasekmės. Sutarties metu galiojusioje VKĮ 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi netesybos ir mokesčiai. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus pareigos pažeidimas lemia civilinės atsakomybės, o ne sandorio negaliojimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023).
23. Taigi nagrinėjamu atveju atsakomybės už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taikymas turėtų pasireikšti tuo, jog kredito davėjai iš kredito gavėjų būtų priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – patikslintu ieškiniu prašomų palūkanų, delspinigių. Teismas nustatė, kad ieškovės suteikto vartojimo kredito suma sudarė 3 038,02 Eur (10 489,68 Lt). Pagal ieškovės pateiktą kredito panaudojimo ataskaitą matyti, kad atsakovai pagal Sutartį nėra grąžinę kredito davėjui 1 292,04 Eur. Kitokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovai į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 1 292,04 Eur negrąžinto kredito suma. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos (66,55 Eur) ir delspinigiai (122,27 Eur) nepriteisiami dėl netinkamai įgyvendintos pareigos prieš sudarant Sutartį patikrinti kredito gavėjų mokumą (VKĮ 8 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų 1 358,59 Eur skolos, 122,27 Eur delspinigių, bendra ieškinio suma – 1 480,86 Eur. Patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 87,25 proc. (1 292,04 Eur x 100 / 1 480,86 Eur). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 37 Eur žyminį mokestį, prašymo dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, taigi ieškovei priteisima žyminio mokesčio dalis sudaro 32,28 Eur (37 Eur x 87,25 proc.). Kadangi proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos atlyginti ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Taigi ieškovei priteisiama 16,14 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės S. Š. ir 16,14 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. Š. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 12,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tokios išlaidos viršija minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, yra priteisiamos valstybei iš atsakovų proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis). Taigi valstybei priteisiama 5,36 Eur išlaidų iš atsakovės S. Š. ir 5,36 Eur išlaidų iš atsakovo V. Š. (12,28 Eur x 87,25 proc. / 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, solidariai iš atsakovų S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 292,04 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du eurus ir 4 centus) negrąžinto kredito.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,14 Eur (šešiolika eurų ir 14 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,14 Eur (šešiolika eurų ir 14 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,36 Eur (penkis eurus ir 36 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,36 Eur (penkis eurus ir 36 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.