- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-870-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02283-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- S. Š., V. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,B2 Impact“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31043-1253/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B2 Impact“ ieškinį atsakovams V. Š. ir S. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2 Impact“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir S. Š. (toliau – atsakovai) 1 358,59 Eur skolą, 122,27 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 5 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (toliau – pradinė kreditorė) 2011 m. rugsėjo 7 d. su atsakovais sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 10 489,68 Lt (3 038,02 Eur) kreditas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 15 145,11 Lt (4 386,33 Eur). Grąžinimo terminas iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. Sutartis nutraukta 2015 m. birželio 2 d. Pradinė kreditorė pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutartį Nr. ST-14-8042 perleido savo reikalavimo teisę į sutartį B2Kapital, SIA, kuri pagal 2020 m. kovo 1 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PER-20-220 visas reikalavimo teises į atsakovų skolą perleido ieškovei. Ieškovei perleistas reikalavimas į atsakovų skolą tokia apimtimi: 1 292,04 Eur kreditas, 66,55 Eur palūkanos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pripažinti vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta ir negaliojančia ab initio ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad paraiškoje kreditui gauti V. Š. nurodė visas gaunamas pajamas 3 686,00 Lt, kurias sudarė: 364,00 Lt darbo užmokestis ir 3 140,00 Lt nekilnojamojo turto nuoma bei sutuoktinės S. Š. darbo užmokestis 182,00 Lt. V. Š. nurodė turintis 2 būsto paskolas, o vienos būsto paskolos mėnesinė įmoka sudaro 4 215,00 Lt. Pradinis kreditorius suteikė V. Š. kreditą, nors kredito paraiškoje aiškiai matėsi, kad finansiniai įsipareigojimai kiekvieną mėnesį 529,00 Lt suma viršija visas gaunamas pajamas. Pradinis kreditorius suteikė kreditą žinodamas, kad V. Š. neturi galimybių kreditą grąžinti. Atsakovė pažymėjo, kad pradinė kreditorė, siekdama pelno bet kokia kaina, veikė neatsakingai, nesivadovavo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsniu bei pažeidė atsakingojo skolinimo principą. V. Š. vykdė mokėjimus pagal Sutartį ir neskaičiuojant palūkanų grąžino pradinei kreditorei vartojimo kredito sumą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nors atsakovė teigia, kad neturėjo galimybių kreditą grąžinti ir turimų įsipareigojimų suma viršijo gaunamų pajamų sumą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iki 2015 metų atsakovai kiekvieną mėnesį atlikdavo nustatyto dydžio mokėjimus ir tik nuo 2015 metų sausio mėnesio mokėjimai nutrūko, todėl tai įrodo, kad atsakovai turėjo reguliarių pajamų, kurių paraiškoje nenurodė. Ieškovė pabrėžė ir tai, kad sutartis sudaryta turimam įsipareigojimui pagal 2003 m. vasario 19 d sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) refinansuoti, todėl kredito davėjui nėra taikomos VKĮ 8 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kredito davėjo pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 292,04 Eur negrąžinto kredito, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovų po 16,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovų po 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad atsakovai 2011 m. rugpjūčio 24 d. užpildė paraiškas vartojimo kreditui gauti iš kreditorės AB „Swedbank“. Atsakovas paraiškoje nurodė visas gaunamas pajamas 3 504,00 Lt sumai, taip pat turimus finansinius įsipareigojimus – 1) būsto paskola / lizingas; AB „SEB bankas“; terminas – 2035 m., skolos suma – 612 000 Lt; mėnesio įmoka – 4 215 Lt; 2) būsto paskola / lizingas; AB „SEB bankas“; terminas – 2035 m., skolos suma – 364 000 Lt; mėnesio įmoka nenurodyta. Atsakovės pajamos per mėnesį sudarė 182,00 Lt.
7. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė ir atsakovai 2011 m. rugsėjo 7 d. sudarė ginčo sutartį, kurios pagrindu atsakovams suteiktas 3 038,02 Eur (10 489,68 Lt) kreditas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma sudarė 4 386,33 Eur (15 145,11 Lt), bendra kredito kainos metinė norma pagal sutartį 17,08 proc., o metinė palūkanų norma 15 proc. Sutartimi numatytas kredito grąžinimo terminas 2016 m. rugpjūčio 27 d. Sutartimi suteikto vartojimo kredito paskirtis: pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto kredito grąžinimui.
8. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė 2015 m. birželio 30 d. perleido reikalavimą į V. Š. skolą pagal sutartį B2Kapital, SIA 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos reikalavimo perleido sutarties pagrindu. B2Kapital, SIA, ir ieškovė 2020 m. kovo 1 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu B2Kapital, SIA, perleido ieškovei neįvykdytus mokėjimo reikalavimus, kylančius iš skolos dokumentų.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti negrąžintą kredito dalį ir susijusias sumas pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. sudarytą (po 2011 m. balandžio 1 d.) sutartį, todėl ginčo sutarties sudarymo metu teisinius santykius reglamentavo VKĮ nuostatos. VKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Ieškovė nurodė, jog kreditingumo vertinimo metu, atsakovų kreditingumas nebuvo vertinamas, kadangi suteikiant 2011 m. rugsėjo 7 d. vartojimo kreditą, jis buvo suteiktas tikslu grąžinti 2003 m. vasario 19 d. suteiktą kreditą. Teismas sprendė, kad atsakovams prisiimant naują finansinį įsipareigojimą, kreditorė privalėjo iš naujo atlikti atsakovų kreditingumo vertinimą ir nors ieškovė teigė, kad sutartimi nebuvo nustatytos blogesnės sąlygos, nei pirmine vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kilusiems įsipareigojimams padengti (refinansuoti) sudaryta ginčo sutartis, tačiau teismas tokius argumentus vertino kaip nepagrįstus. Teismas, viena vertus, pastebėjo, kad sutarties sudarymo metu taikytas VKĮ neįtvirtino reglamentavimo pagal kurį kreditorius būtų atleidžiamas nuo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, jeigu sudaroma vartojimo kredito sutartis yra skirta esamiems įsipareigojimams refinansuoti. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vartojimo kredito sutartis sudaroma esamiems įsipareigojimams refinansuoti, kredito davėjo pareiga patikrinti vartojimo kredito gavėjo mokumą yra ypač reikšminga.
10. Teismas pažymėjo, kad paraiškoje nurodyta atsakovų turimų įsipareigojimų suma sutarties sudarymo metu viršijo jų gaunamas mėnesines pajamas, tačiau ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad būtų atsižvelgusi į šią aplinkybę sprendžiant sutartimi atsakovams suteikiamą kreditą ar įvertinusi priežastį, dėl kurios sutartis yra sudaroma.
11. Teismas vertino, kad pradinė kreditorė privalėjo iš naujo visapusiškai įvertinti atsakovų kreditingumą, nes nuo pradinės sutarties sudarymo (2003 m.) finansinė padėtis galėjo reikšmingai pasikeisti arba pablogėti dengiant du kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovės argumentas, kad atsakovai virš trijų metų buvo finansiškai pajėgūs grąžinti kreditą, nepaisant aplinkybės, kad atsakovų finansiniai įsipareigojimai paraiškos teikimo dieną viršijo jų pajamas, nepaneigia nurodytos teismo išvados, nes ieškovė turėjo pareigą įvertinti atsakovų kreditingumą, įsitikinti kredito gavėjų nurodomų gaunamų pajamų kilme, kredito gavėjų galimybes prisiimti papildomą finansinį įsipareigojimą grįsti oficialiais duomenimis, o ne prielaidomis dėl atsakovų gebėjimo vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
12. Vertindamas atsiliepime į ieškinį atsakovės pareikštą prašymą dėl netinkamo atsakovo mokumo įvertinimo pripažinti sutartį neteisėta ir negaliojančia, teismas nurodė, kad netinkamo kreditingumo įvertinimo atvejais taikomos kitokios teisinės pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nagrinėjamu atveju vertino, kad atsakomybės už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taikymas turėtų pasireikšti tuo, jog kredito davėjai iš kredito gavėjų būtų priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – patikslintu ieškiniu prašomų palūkanų, delspinigių. Teismas nustatė, kad ieškovės suteikto vartojimo kredito suma sudarė 3 038,02 Eur (10 489,68 Lt). Pagal ieškovės pateiktą kredito panaudojimo ataskaitą matyti, kad atsakovai pagal sutartį nėra grąžinę kredito davėjui 1 292,04 Eur, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 1 292,04 Eur negrąžinto kredito sumą, o ieškovės prašomų priteisti palūkanų (66,55 Eur) ir delspinigių (122,27 Eur) nepriteisė dėl netinkamai įgyvendintos pareigos prieš sudarant sutartį patikrinti kredito gavėjų mokumą (VKĮ 8 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
14. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų 1 480,86 Eur. Patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 87,25 proc. (1 292,04 Eur x 100 / 1 480,86 Eur). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 37,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei priteistina žyminio mokesčio dalis sudaro 32,28 Eur (37,00 Eur x 87,25 proc.). Teismas pažymėjo, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šias išlaidas priteisė nustatant konkrečias mokėtinas dalis, t. y. ieškovei iš atsakovų priteisė po 16,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,28 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, priteisė valstybei iš atsakovų po 5,36 Eur išlaidų (12,28 Eur x 87,25 proc. / 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovų ieškovei 45,95 Eur skolos sumą, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Tarp šalių yra neginčijamos aplinkybės, kad apeliantė pagal vartojimo kredito sutartį gavo 3 038,02 Eur kreditą ir faktiškai sumokėjo 2 992,07 Eur.
16.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palūkanos ir delspinigiai nagrinėjamu atveju yra netaikytini, tačiau nepaisant to rėmėsi kreditoriaus vidaus apskaitoje atliktu mokėjimų paskirstymu, neperkvalifikavo mokėjimų teisinės paskirties ir tuo pagrindu priteisė 1 292,04 Eur likutį.
16.3. Jei palūkanos ir delspinigiai netaikytini, tuomet jie negali būti teisėtu mokėjimų užskaitymo objektu, o visa faktiškai sumokėta suma turi būti laikoma pagrindinės skolos grąžinimu.
16.4. 1 246,11 Eur, kurie kreditoriaus apskaitoje buvo priskirti palūkanoms ir delspinigiams, teisiškai turi būti perkelti į pagrindinės skolos dengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 358,59 Eur skolą (1 292,04 Eur negrąžinto kredito dalį, 66,55 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. birželio 29 d.) ir 122,27 Eur delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas remdamasis sutarties metu galiojusioje VKĮ 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi netesybos ir mokesčiai, vertino, kad kredito davėjai iš kredito gavėjų gali būti priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – patikslintu ieškiniu prašomų palūkanų ir delspinigių, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 1 292,04 Eur negrąžinto kredito sumą, o prašomų 66,55 Eur palūkanų ir 122,27 Eur delspinigių nepriteisė.
21. Apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog palūkanos ir delspinigiai nagrinėjamu atveju yra netaikytini, nepagrįstai rėmėsi kreditoriaus vidaus apskaitoje atliktu mokėjimų paskirstymu, neperkvalifikavo mokėjimų teisinės paskirties ir tuo pagrindu nepagrįstai priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 292,04 Eur likutį, dėl ko sprendimas yra prieštaringas.
22. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantės argumentams, jog egzistuoja prieštaringumas tarp pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl priteistinos sumos dydžio. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad kredito davėjas netinkamai vykdė pareigą įvertinti kredito gavėjų kreditingumą, sprendė, kad šios pareigos nevykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, o būtent – teisės reikalauti iš kredito gavėjų kitų mokėtinų sumų (palūkanų / delspinigių), išskyrus negrąžinto kredito dalį, praradimą. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime teikė argumentus, kad kredito gavėjui, neskaičiuojant palūkanų, buvo grąžinta kredito suma. Iš sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas dėl negrąžinto kredito dalies dydžio priteisimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi AB „Swedbank“ Kredito panaudojimo ataskaitos duomenimis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad iš tos pačios ataskaitos matyti, jog atsakovų atlikti mokėjimai buvo paskirstyti ne tik kredito sumai, bet ir palūkanoms bei delspinigiams dengti. Taigi pirmosios instancijos teismui viena vertus, konstatavus, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovų jokių kitų sumų, išskyrus suteikto kredito grąžinimo, kita vertus nieko nepasisakius dėl atsakovų atliktais mokėjimais padengtų palūkanų, delspinigių, už praleistą kredito grąžinimo, bei delspinigių, už praleistą palūkanų mokėjimo, terminą, byloje atsakovei teikus argumentus dėl visų sumokėtų sumų priskirtinumo kredito dengimui, liko neištirtos esminės bylos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui.
23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neištyrė esminių bylos aplinkybių, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismui išsprendus ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neišspręstų reikalavimų dalyje grąžina bylą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje buvo išreiškusi reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime dėl šio reikalavimo nepasisakė ir jo neišsprendė, todėl bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, turėtų taip pat pasisakyti dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.