Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė

dalyvaujant ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės UAB ,, „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui, trečiojo asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovei N. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

12. Iš atsakovės į bylą pateikto 2013 m. gegužės 2 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo – priėmimo akto nustatyta, jog vadovaujantis daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi UAB „Laivyno inžinerijos centras“, atstovaujama direktorės N. N., perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. U., priima valdyti ir prižiūrėti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimą.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

14. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei.

16. Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau ir Statybos techninis reglamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir „Nuostatai“).

18. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

19. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

20. Byloje ginčo, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nėra.

21. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

22. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.

23. Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (žalos atsiradimo metu galiojo 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-219 redakcija) patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (5.1 punktas), gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (5.2.1 punktas), nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.3 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1 punktas). Pagal Reglamento 9 punktą gyvenamojo namo būklės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimą, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan. Pagal Reglamento 13 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (14 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (15 punktas). Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1 punktą daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami namo būklės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (1.1.1 punktas); periodinių (sezoninių) apžiūrų organizavimas ir vykdymas (1.1.2 punktas); geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) (1.1.6 punktas).

24. Byloje nėra ginčo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad dėl pastato stogo defekto įvyko buto užliejimas, o šios avarijos padarinius pašalino trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasamdė atsakovė. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (pastato stogo) defekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė ir pan. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, stogo dangos defektas buvo šalinamas kai 2016 m. rugpjūčio 19 d. užfiksuotas 42 buto apliejimas nuo stogo, 2016 m. rugsėjo 19 d. pranešimą pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta pašalinti stogo defektus. Atsakovės teigimu, defektai buvo pašalinti, tačiau jokių įrodymų apie tuo metu pašalintus defektus į bylą nepateikė. Byloje daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovė iki draudiminio įvykio būtų ėmusi kokių nors veiksmų, susijusių su namo stogo priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, nėra. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog stogo defektai buvo pašalinti tik atsitikus draudiminiam įvykiui ir defektams šalinti pasamdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

25. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad stogo darbams atlikti samdė rangovą ir rangovas turi atsakyti už atliktų darbų kokybę, tačiau pagal šio sprendimo 19 punkte aptartus nuostatus, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Taigi, šiuo atveju ieškovės ir trečiojo asmens nesieja jokie sutartiniai santykiai, už namo konstrukcijų priežiūrą atsakinga yra atsakovė, kuri neužtikrino, kad per nesandarias konstrukcijas nebūta padaryta žalos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog kitas asmuo būtų atsakingas už namo konstrukcijų priežiūrą ir remontą. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip generalinis namo statybos rangovas buvo suteikęs garantiją namo konstrukcijoms, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti įrodymai 2016 rugpjūčio 19 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas ir 2016 rugsėjo 16 d. pretenzija UAB “ (duomenys neskelbtini)”, neįrodo aplinkybių šalinančių atsakovės atsakomybę, nes vien aplinkybė, jog buvo pateikta pretenzija UAB “ (duomenys neskelbtini)” bei kaip atsakovės atstovas nurodo, turimi duomenys, jog defektai buvo pašalinti, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Priešingai, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklė draudžiamojo įvykio dieną, t.y. 2017 m. lapkričio 20 d. jau galėjo būti pakitusi, todėl atsakovė kaip namo administratorė dar iki žalos atsiradimo vadovaudamasi įstatymų reikalavimais turėjo pareigą imtis veiksmų ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti bei atlikti patikrinimus, tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atliko tinkamai į bylą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Kaltas dėl žalos asmuo žalą turi atlyginti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neapžiūrėjo stogo dangos, nenustatė ir nepašalino defektų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. elgėsi neteisėtai – ir tarp šio atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

28. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. 42 atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2017 m. lapkričio 20 d. butui adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atliktos namo stogo dangos defektų šalinimo, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Draudžiamojo įvykio pagrindu 2017 m. gruodžio 22 d. draudėjui buvo išmokėta 695,74 Eur draudiminė išmoka, todėl ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

29. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

30. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178, 270 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, bylos iškėlimo data laikytina pareiškimo priėmimo data, t.y. 2019 m. spalio 2 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 8 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

32. Teismas patyrė 46,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos priteisimo, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 695,74 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 74 centus) turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 695,74 Eur sumą nuo bylos 8 Eur (aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 46,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.