Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-725-190/2012

Teisėjas Rinaldas Adamonis Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00734-2011-6

2012 m. liepos 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams. LR BK 64 str. 2 d. ir 65 str. 2 d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2009 m. sausio 20 d. Jonavos raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė - nesumokėta 10 MGL – 1.300,- Lt. (vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir 00 ct.) - dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė - areštas 20 (dvidešimčiai) parų ir 10 MGL – 1.250,-Lt. (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda ir A. M. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviems mėnesiams ir 10 MGL – 1.250,-Lt. (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Baudžiamojoje byloje pareikštą UAB „ PALINK “ priklausančios parduotuvės „ iki Cento“ Nr. 1053, kaip civilinio ieškovo, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. M. 636 Lt (šešių šimtų trisdešimt šešių litų ir 00 ct.) suma juridinio asmens, kaip nukentėjusiojo, naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2011 m. spalio 15 d., tarpe 13⁰³-13¹⁵ val., dienos metu, kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Ukmergės mieste, per du kartus užėjęs į UAB „ PALINK“ priklausančią parduotuvę „iki Cento“ Nr. 1053, esančią Vienuolyno gatvėje Nr. 10, iš reklaminio stendo „Fiskars“ slapta pagrobė du kirvius - skaldiklius „ Fiskars X11“, kainuojančias bendrai 300,- Lt. sumai, du sekatorius su atraminiais ašmenimis „ Fiskars“, kainuojančius bendrai 78,- Lt. sumai, ir du svertinius sekatorius „Fiskars“, kainuojančius bendrai 258,- Lt. Sumai (viso pagrobė įvairių materialinių vertybių bendrai 636,- Lt. sumai), kuriuos, nesusimokėjęs, pro kasas išsinešė iš prekybos salės, tokiu būdu juos pagrobdamas, ko pasekoje UAB „ PALINK“ buvo padaryta bendra 636,- Lt. turtinė žala.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., perkvalifikuoti ir pripažinti jį kaltu padarius du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Apeliantas pažymi, jog jis savo kaltę pripažįsta, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, anot A. M., jo padarytas dvi smulkias vagystes perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas A. M. atžvilgiu, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo yra grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kurie buvo tinkamai ištirti teisme bei aptarti nuosprendyje. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, A. M. kaltę grindė įrodymais, nepažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 20 str.

Nuteistasis A. M. prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., perkvalifikuoti ir pripažinti jį kaltu padarius du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo padarytas dvi smulkias vagystes perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., tačiau pažymėtina, jog toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes teismas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neperkvalifikavo, o A. M. kaltinamuoju aktu buvo perduotas teismui būtent pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Pats nuteistasis A. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog į Ukmergę važiavo tikslu ką nors pavogti, jis per du kartus iš tos pačios parduotuvės per labai trumpą laiko tarpą (12 min.) išnešė kirvius ir sekatorius, t.y. pirmą kartą užėjęs pavogė dalį prekių ir, jas nunešęs bei paslėpęs, grįžo ir pavogė dar prekių. Taigi, A. M. veikė viena tyčia, t.y. padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

Skirdamas nuteistajam A. M. bausmę apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. M. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, apeliantui teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

A. M. padarė nesunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą nuosavybei. Praeityje jis buvo dvylika kartų teistas už analogiškus bei kitus nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinusi šio bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog toks A. M. nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir skirdamas bausmę nuteistajam į šią aplinkybę atsižvelgė. Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jo dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.