Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-486-963/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-27
Bylos Nr.
eII-486-963/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00456-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
T. V.
Kategorijos
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-486-963/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00456-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3.; 16.19.4.1.; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3.
ROIK: 25271183656(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. V. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6661-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-6661-2025 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, T. V. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams. T. V. nubaustas už tai, jog 2025 m. balandžio 18 d., 12.05 val., Lelių k., Klausmylių vs., Klaipėdos r. sav., vairuodamas transporto priemonę automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir kirsdamas ištisinė siaurą horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, persirikiuodamas nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo šviesos posūkio signalo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 82.2, 140.7 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2025 m. liepos 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto T. V. skundas, kuriame prašoma pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 10 d. nutarimą. Nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo jis nepadarė. Pripažįsta, kad vairuodamas transporto priemonę persirikiuodamas nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo šviesos posūkio signalo, tačiau ištisinės siauros horizontaliojo kelio ženklinimo linijos nekirto. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad automobilis važiuoja asfaltuotu keliu, 12.06.37 val. matosi, kad baigiasi ištisinė linija ir prasideda punktyrinė linija. Kokį atstumą tęsiasi punktyrinė linija, nėra galimybės nustatyti. Toliau prieš posūkį į sodybą 12.06.41 val. prasideda ištisinė linija, tačiau prieš įvažiavimą į sodybą vėl prasideda punktyrinė linija, kuri tęsiasi nuo 12.06.44 iki 12.06.45 val. Toliau matosi, kad eismo juostas skiria ištisinė linija. Vaizdo įraše 12.06.48 val. matosi į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs jo, T. V., vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu jis atliko lenkimo manevrą, kurį buvo pradėjęs ties punktyrine linija. 12.06.49 val. vairuojamu automobiliu baigė lenkimo manevrą ir pradėjo grįžimą į savo važiuojamą juostą. Tuo metu jo vairuojamo automobilio posūkio signalas nebuvo įjungtas, tačiau grįžimas į savo juostą vyksta jau prasidėjus punktyrinei linijai. Automobilis pilnai grįžta į savo važiavimo juostą. 12.06.54 val. automobilis atlikdamas kito automobilio lenkimą pradeda rikiuotis į priešpriešinę eismo juostą, kairės pusės posūkio signalas neįjungtas, tačiau manevras atliekamas per punktyrinę liniją. 12.06.58 val. automobilis grįžta į savo važiavimo juostą. Nors pagal vaizdo įrašą nėra galimybės kategoriškai teigti, kad grįžimo manevrą jis atliko kirsdamas ištisinę liniją, tačiau pamena ir yra įsitikinęs, kad grįžimą į savo važiuojamą juostą atliko per punktyrinę juostą. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad privažiavus maždaug tą pačią vietą, kurioje buvo atliktas grįžimo manevras, matosi, kad yra kelio atkarpos ruožas su punktyrine linija. Be to, antro automobilio lenkimą pradėjo ne kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ veikimo zonoje, tai labai akivaizdžiai matosi vaizdo įraše. Taip pat pažymi, kad aiškų kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ matomumą trukdė šalikelėje šalia ženklo augančios pušelės, tai užfiksuota ir įraše. Esant šioms aplinkybėms jis net negalėjo aiškiai matyti minėto kelio ženklo, todėl pradėjo lenkimo manevrą gerokai ankščiau iki kelio ženklo galiojimo zonos, o baigė lenkimo manevrą jau kelio ženklo galiojimo zonoje, bet taip buvo priverstas pasielgti tik todėl, kad neturėjo galimybės kitaip baigti manevrą. Taigi, lenkimo manevrus atliko nekirsdamas ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos, nepadarė ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo. Akivaizdu tik tai, kad atlikdamas lenkimų manevrus jis neįjungė šviesos posūkio signalo.

Bylos nagrinėjimo metu teismui objektyviai nustačius, kad jis vairuodamas transporto priemonę padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, prašo paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracine tvarka dėl analogiškų administracinių nusižengimų nebaustas, būdamas pakankamai brandi asmenybė pervertinau savo galimybes ir jausdamasis visiškai teisus dėl savo veiksmų kelyje, t. y. galimai sąžiningai suklydo. Tokios aplinkybės parodo, kad galimai padarytas administracinis nusižengimas, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad jis, T. V., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog T. V. skunde nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, nenurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių gali būti tenkinami skundo reikalavimai. Institucijos nuomone, T. V. skundžiamas nutarimas Nr. 30-ANR_N-6661-2025 yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, priimtas remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, T. V. veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija įsitikinusi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neabejotinai nustatyta, jog T. V. padarė paeiliui kelis grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriais sukėlė didelę ir realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Tai, kad T. V. nepripažįsta nusižengimo padarymo, siekdamas išvengti griežtos atsakomybės, ypač – teisės vairuoti atėmimo, nesudaro jokio pagrindo naikinti, keisti skundžiamą nutarimą ar švelninti atsakomybę. Institucijos nuomone, T. V. galėjo ir privalėjo įvertinti savo, kaip vairuotojo, veiksmus, privalėjo elgtis atsakingai, vairuoti saugiai, todėl už nusižengimo padarymą kylančias pasekmes privalo prisiimti ir ateityje vairuoti nekeldamas grėsmės eismo saugumui, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių.

Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu T. V. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Prašo atmesti T. V. skundą kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. V. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Sutiko, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teigia, kad lenkimo manevrus atliko nekirsdamas ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos, to nėra užfiksuota pranešėjo pateiktame vaizdo įraše, taigi nepadarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Pranešėjo automobilį lenkė, nes šis ilgą kelio atkarpą važiavo labai mažu greičiu - apie 25 km/val. Lenkimo manevrus pradėjo ir baigė kirsdamas punktyrinę liniją. Lenkimo manevrus atliko kelio atkarpoje, kur matomumas labai geras, jokios grėsmės kitoms transporto priemonėms ar turtui nesukėlė. Nesutinka su policijos pareigūno teiginiu, kad gyvenvietėje važiavo didesniu nei leistinas važiavimo greičiu, nes ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad minėtas kelias neseniai buvo išasfaltuotas, po asfaltavimo darbų juo važiavo pirmą kartą, todėl pradėdamas lenkimo manevrą visiškai nesitikėjo, kad punktyrinė linija taip staiga pasibaigs ir prasidės ištisinė linija. Teismui pripažinus, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinė nuobaudą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės atlikti darbines pareigas, neteks darbo, dėl ko nukentės visos šeimos finansinė padėtis. Eina komercijos direktoriaus pareigas, vyksta pas klientus pasirašyti sutartis, kontroliuoja įmonės vykdomus darbus visoje Lietuvoje. Išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Vairuodamas automobilį buvo įsitikinęs, kad teisės pažeidimo nedaro. Už analogiškų teisės pažeidimų padarymą anksčiau baustas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. V. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

T. V. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą.

ANK 417 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

KET 82 punktas nustato, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: 82.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; 82.2. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. KET 140.7 papunktyje numatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad, be kita ko, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, T. V.neginčija fakto, kad nutarime minėtu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia važiavimo kryptimi, tačiau tvirtina, jog siauros ištisinės linijos nekirto, o lenkimo manevrus pradėjo ir baigė užvažiuodamas ant brūkšninės linijos, tai yra leistinoje vietoje, nepažeidžiant KET reikalavimų. Pamatęs staiga pasibaigusią brūkšninę liniją, važiavo priešinga eismo juosta, o į savo eismo juostą grįžo, kad ištisinė linija pasibaigė. Neginčija, kad persirikiuodamas nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo šviesos posūkio signalo.

Nagrinėjamojoje situacijoje esminis byloje esantis įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas. Vaizdo įraše užfiksuotas važiuojantis pranešėjo automobilis, kuris juda Aguonų gatve link Lelių kaimo. Kelias pažymėtas kelių horizontaliojo ženklinimo siaura ištisine linija. Vaizdo įrašo 12.06.38 val. matosi siaura artėjimo brūkšninė linija, jai pasibaigus matosi ištisinė siaura linija, o link įvažiavimo į teritoriją kelias pažymėtas siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas. Įrašo 12.06.48 val. pasirodo T. V. vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis ta pačia kryptimi kaip ir pranešėjo automobilis, T. V. automobilis juda priešpriešinio eismo juosta. T. V. vairuojamas automobilis juda lygiagrečiai su ištisine kelio ženklinimo linija. 12.06.49 val. pasibaigus ištisinei kelio ženklinimo linijai ir prasidėjus brūkšninei linijai, T. V. automobilis grįžta į savo eismo juostą. Artėjant prie Aguonų g. – Šilko g. sankryžos, pažymėtos kelio ženklais Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ ir Nr. 542 „Riboto greičio zona“ su nustatytu maksimaliu leistinu 30 km/h greičiu T. V. vėl pardeda lenkimo manevrą (12.06.54 val.). Lenkimo manevrą pradeda ir baigia esant punktyrinei linijai, manevro metu važiuoja lygiagrečiai su ištisine kelio linija.

Teismas sutinka su T. V. teiginiais, kad nagrinėjamas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad jo vairuojamas automobilis fiziškai kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau, teismo nuomone, minėta vaizdo medžiaga neabejotinai įrodo, kad transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, kur priešingų eismo krypčių juostas skiria siaura ištisinė linija, tai yra lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti. T. V., pradėdamas lenkimo manevrą, važiuoja greta ištisinės kelio linijos, pradėto lenkimo manevro nenutraukia, jį tęsia toliau, lenkimo manevrą baigia tik ištisinei linijai pasibaigus.

Tuo tarpu vien aplinkybė, kad pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tęsiamas bei baigiamas – laikantis KET reikalavimų. O jeigu vairuotojui lenkimo manevro nepavyksta atlikti nepažeidžiant KET, jis privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Skundą pateikęs T. V. tvirtina, jog kelias, kuriuo jis važiavo įvykio metu, neseniai buvo renovuotas, išasfaltuotas, po remonto darbų juo važiavo pirmą kartą, todėl nežinojo kelio ženklinimo specifikos. Pradėdamas lenkimo manevrą nežinojo, kad kelio atkarpa, pažymėta brūkšnine linija, bus tokia trumpa, todėl lenkimo nepabaigė, o grįžo į savo eismo juostą tik vėl prasidėjus brūkšninei kelio ženklinimo linijai. Teismas kritiškai vertina šiuos T. V. teiginius ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas T. V. du kartus lenkė dvi transporto priemones ir manevrai tęsėsi ilgesnėje kelio atkarpoje. Pažymėtina ir tai, jog byloje esančio vaizdo įrašo 12.06.38 val. matosi siaura artėjimo brūkšninė linija, kuri nurodo, kad artėjama prie ištisinės linijos (KET 3 priedo artėjimo linija 1.6 p.), tačiau T. V. šios aplinkybės nepaisė ir atliko lenkimo manevrą.

Vairuotojas, objektyviai negalėdamas įvertinti situacijos, neturi pradėti lenkimo manevro. Nežinodamas kelio ženklinimo specifikos, kaip teigia pats skundą pateikęs asmuo, T. V. turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą, o esant artėjančiai ištisinei linijai galėjo tiesiog sulėtinti važiavimo greitį, nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, tačiau to nepadarė, tęsė lenkimą, be to netrukus atliko ir antrą analogišką lenkimo manevrą, lenkdamas antrą transporto priemonę.

Taigi, T. V. nagrinėjamu atveju KET reikalavimų nesilaikė, lenkė kitas transporto priemones vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.7 punktą, persirikiuodamas nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo šviesos posūkio signalo, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, todėl privalo atsakyti administracine tvarka.

Skundą pateikęs T. V. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba jos terminą trumpinti. Nurodo, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykdyti darbo funkcijų, neteks darbo. Dėl ko nukentės visos šeimos finansinė padėtis. Atlikdamas darbo funkcijas vyksta pas klientus pasirašyti sutarčių, prižiūri kaip vykdomi įmonės darbai visoje Lietuvoje.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, už minėto administracinio nusižengimo padarymą T. V.buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi 200 Eur bauda ir specialiosiose teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 4 mėnesiams.

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. V. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 420 straipsnio 6 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad T. V.padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis lenkė kitas transporto priemones vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.7 punktą, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo kita transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors jokių realių padarinių T. V. atliekant lenkimo manevrus nekilo ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju T. V. yra nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo neleistinoje vietoje faktas. Taigi, šio pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkt, o ne kilę padariniai.

Sutiktina, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, kad gyvenimiški poreikiai, susiję su šeiminėmis, darbo aplinkybėmis T. V. buvo žinomi ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Bylos duomenimis (administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus), T. V. administracine tvarka ankščiau eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, o tai jo, kaip vairuotojo, taip pat neleidžia vertinti išskirtinai teigiamai. Pažymima, kad skundą pateikęs T. V. nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Tuo tarpu jo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų atlikimui ar šeimos gerovei, teismų praktikoje savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

Teismas, įvertinęs T. V.padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, konstatuoja, kad jam skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos ir adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, švelninti nei vienos iš jų nėra jokio pagrindo.

Teismo vertinimu Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimu pareiškėjui už ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytiems nusižengimams, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtus administracinius nusižengimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6661-2025 pareiškėjo T. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo T. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6661-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė