Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal pareiškėjų A. J. ir D. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prorentus“, G. G., R. B., akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio energija“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „B2Kapital“, UAB „Panevėžio būstas“, Panevėžio apskrities VPK, AB „Energijos skirstymo operatorius“, „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialas, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, AB „Swedbank“, K. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Prieš vertindamas atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia pareiškėjos (apeliantės) kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Pareiškėja (apeliantė) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus:Vaiko raidos centro išrašą iš medicininių dokumentų, Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas bei registracijos laikus, mokėjimo kvitus, patvirtinančius išlaidas, skirtas nepilnamečio vaiko ugdymui ir lavinimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai yra reikšmingi tiek sprendžiant atskirajame skunde iškeltus su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu susijusius klausimus (vertinant nepilnamečio vaiko poreikius ir pan.), tiek apskritai nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių pareiškėjos (apeliantės) įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, dalyje, kuria nuspręsta sustabdyti civilinę bylą šešeriems mėnesiams, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, tuo tarpuTačiau teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Aplinkybė dėl visiško motyvų nebuvimo nustatoma įvertinus, ar teismas sprendime pateiktas išvadas motyvavo ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė visiškai jokių motyvų ir argumentų, kodėl atsisakoma tvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kodėl, teismo nuomone, sutartis prieštarauja pareiškėjų kreditorių teisėms ir interesams, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, jų neanalizavo ir nedarė atitinkamų išvadų byloje esančių įrodymų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog vienas iš kreditorių nesutinka su pareiškėjų sutarties sąlyga, pati savaime per se nėra pagrindas teismui konstatuoti tokios sąlygos prieštaravimą kreditorių teisėms ir jų teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, o tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), tuo pačiu sudarantis pagrindą pareiškėjų prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

12. Tuo pačiu teismas pažymi, jog Civiliniame kodekse imperatyviai yra nurodyta, kad sutuoktiniai, nutraukdami santuoką abiejų bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo teismui pateikia sutartį, kurioje turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Jei sutuoktinių pateiktos sutarties nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas netvirtina sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).

13. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžio išlaikymas pripažintinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas, formuodamas šiuo klausimu praktiką, pasisakė, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, būtina individualizuoti kiekvieno vaiko poreikius atskirai ir nustatyti, kokio dydžio išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas.

15. Taigi, spręsdamas pareiškėjų prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinti teismui pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pirmosios instancijos teismas turi vadovautis ankščiau nurodytomis teisės normomis bei jų išaiškinimais teismų praktikoje, be kita ko, ir tuo, kad1 MMA nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis yra tik orientacinis kriterijus, nuo kurio galima nukrypti tiek į vieną, tiek į kitą pusę, todėl ir pats savaime faktas, jog pareiškėjai teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje susitarė dėl didesnio nei 1 MMA išlaikymo dydžio, nereiškia tokio susitarimo neteisėtumo. Todėl spręsdamas dėl šalių susitarimo nustatyti, jog tėvas teiks 400,00 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui teisėtumo ir atitikties konkretaus nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų padėčiai, teismas turėjo ir turi vertinti visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl jų pasisakyti ir tik tada spręsti, ar tėvų sutarto išlaikymo dydis atitinka CK įtvirtintoms normoms ir analogiškose bylose plėtojamai teismų praktikai ir ar nepažeidžia pareiškėjų kreditorių teisių bei teisėtų interesų.

16. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvai turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, vaiko teisė į išlaikymą, užtikrinimą sąlygų, būtinų jo tinkamam vystymuisi, yra prioritetinė, t. y. nepilnamečio vaiko interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-96/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2005).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja teikė įrodymus dėl nepilnamečio vaiko poreikių, kuriuos teismas turėjo kompleksiškai vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais ir duomenimis apie tėvų turtinę padėtį, taip pat savo iniciatyva (ex officio) esant poreikiui rinkti ir/ar įpareigoti pateikti įrodymus ir t. t.18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo šešeriems mėnesiams, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, naikinama CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu ir prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliantės A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo šešeriems mėnesiams, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinti ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.